Pilietinė iniciatyva: suteikti gyventojams informacijos apie atliekas, jų surinkimą ir sutvarkymą

Bet kur numestos kartono pakuotės teršia miestą ir dažniausiai tampa nenaudingomis, nes šlapios ir purvinos pakuotės nebetinka perdirbti ir priskiriamos prie jų, didėja ir jų tvarkymo kaštai. Kuo daugiau bus tinkamai išrūšiuotų pakuočių, tuo daugiau jų bus perdirbta ir sumažinta mišrių atliekų, už kurių tvarkymą moka gyventojai.
 
O pats ydingiausias dalykas – į rūšiavimo konteinerius gyventojų metamos visiškai tam netinkamos arba net pavojingos atliekos. Ne tik maistu, riebalais, vašku užterštos ar net tepaluotos pakuotės, bet…. ir šuniukų išmatos. Pati esu savo rajone jau penkis jaunus žmones dėl to įspėjus. Atsakoma, kad turėčiau džiaugtis, jog jie šuniukų ekskrementus apskritai surenka ir tikrai neis ieškoti specialių tam skirtų konteinerių, juo labiau nesineš iki namų į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
 
Šiuo atveju palikti ekskrementus nesurinktus yra mažesnė blogybė, nei taip sugadinti visą antrinių žaliavų partiją. Einant žiedinės ekonomikos keliu jos, atliekų vertimo žaliava poreikis tik didės.
 
Dirbti su visuomenės ekologinio sąmoningumo ugdymu – dar neišnaudoti dirvonai ir tam turi būti investuojama vis daugiau visų atsakingų institucijų, savivaldybių ir organizacijų pastangų ir finansinių išteklių. Būtini ir rimtesni techniniai, teisiniai, politiniai sprendimai, reikia sudaryti sąlygas gyventojams patogiau rūšiuoti ir atsikratyti statybinėmis atliekomis vietoje. Galbūt  grupei daugiabučių gyvenamųjų namų įrengti vieną statybinių atliekų surinkimo konteinerį. Galbūt taip pat vertėtų surinkti ir po remonto likusias senas kriaukles, vonias, klozetus, patogiai rūšiuoti maisto, tekstilės, o ir pavojingas atliekas. Nereikia laukti jokių Briuselio nurodymų ir įpareigojimų. Žiedinės ekonomikos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas – valstybių narių sprendimų laisvė. Svarbus pats siekiamas rezultatas. Galime tai daryti pajungę savo kūrybiškumą ir parodydami pavyzdį. Juo labiau kad šiandien, esant labai ribotam didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičiui, ypač Vilniuje, minėtų probleminių atliekų kiekiai sėkmingai nugula šalia rūšiavimo varpelių ar tiesiog šaltakraujiškai, kaip ir minėti šuniukų ekskrementai, sumetami į juos.

Justiniškių aktyvaus gyventojo, daugiabučių bendrijos pirmininko iniciatyva bandome pirmą pavyzdinį variantą: šalia rūšiavimo konteinerių įrengti stendus su informacija, ką galima ir ko negalima į juos ir šalia jų mesti, kokia už tai atsakomybė, kur reikia ir galima išvežti baldų, elektronikos, statybines atliekas bei kur kreiptis dėl jų paėmimo, surinkimo, išvežimo. Taip pat užsakėme paplatinti gyventojams šviečiamųjų skrajučių. Tokį pavyzdinį variantą pabandysiu įgyvendinti ir savo gyvenamoje aplinkoje.
 
Ir nors didžiausias efektas yra pačių bendruomenių sprendimai, susitarimai, geri pavyzdžiai, tačiau reikalingos visų bendros pastangos, įsitraukiant pagal kompetenciją atsakingoms valstybės institucijoms, tvarkytojams, gamintojų organizacijoms, surinkėjams. Tada siekiamas rezultatas bus greitesnis, efektyvesnis ir duos patį geriausią rezultatą!
 
Virginija Vingrienė
madevilnius.lt nuotr.