NAUJIENOS

Per ateinančius 5 metus – 2000 papildomų darbo vietų elektronikos inžinieriams

Kategorija:

Miestas:
Inžinerinės krypties specialistų trūkumas Lietuvoje priartėjo prie kritinės ribos – nesiėmus veiksmų tai gali tapti rimta kliūtimi ekonomikos augimui po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų turbulencijų, įspėja mūsų šalies elektronikos produktų pramonės atstovai. Remiantis prognoze, per ateinančius 5 metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams vien Kaune bus sukurta 2000 papildomų darbo vietų.

Penkių elektronikos produktų įmonių, sudarančių šios pramonės branduolį Lietuvoje – „Continental Automotive Lithuania”, „Hella Lithuania“, „Kitron“, „Littelfuse LT“ ir „Teltonika IoT Group“ duomenimis, elektronikos inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2-3 kartus ir dar didesnį pagreitį šis augimas įgis ateityje, Lietuvoje ir pasaulyje toliau stebint sparčią elektronikos produktų pramonės plėtrą.

Įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, elektronikos produktų įmonės prognozuoja, kad per ateinančius 5 metus vien Kauno įmonėse bus sukurta apie 2000 papildomų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.

Kauno pramonės potencialas pritraukė investuotojus, dabartinis iššūkis – juos išlaikyti.
 
Kaip pastebi darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, elektronikos produktų įmonės kuria konkurencingas paslaugas visame pasaulyje, todėl šis sektorius augo net ir pandemijos laikotarpiu.

 

„Tuo tarpu Kaunas jau ne vieną dešimtmetį išsiskiria stipria moksline ir gamybine elektronikos inžinerijos baze ir šį potencialą sėkmingai išnaudoja per didžiuosius investuotojus, kurie investavo ir toliau investuoja Kaune, kurdami čia naujas, gerai mokamas darbo vietas“, – teigia A. Francas.
 
Blogiausias scenarijus, kuris, pasak A. Franco, gali išsipildyti, jei nerasime būdo, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, bet daugiau galimybių ateityje atveriančias inžinerines specialybes, – šių investuotojų išėjimas iš Lietuvos perkeliant įmones ten, kur talentų yra daugiau. „Tokia grėsmė yra, bet norisi tikėti, kad taip neatsitiks, nes laiku įvertinsime šios profesijos svarbą ir valstybės mastu imsimės reikšmingų pokyčių“, – pridūrė jis.

 

Vis didėjantį elektronikos inžinerijos specialistų trūkumą stebinčios elektronikos įmonės pasirengusios įdarbinti ir prieglobsčio į Lietuvą atvykusius ukrainiečius – jose jau pradeda dirbti pirmieji karo pabėgėliai iš Ukrainos. Elektronikos studijas ukrainiečiams atvėrė ir aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas ir Kauno technikos kolegija kviečia studijuoti ukrainiečius labai patraukliomis sąlygomis.
 
Vis dėlto vien ukrainiečiais laisvų darbo vietų elektronikos įmonėse užpildyti tikrai nepavyks.
 
„Per 2021-2022 m. tikimės būti pasamdę jau apie 500 specialistų, o per ateinančius keletą metų išauginti mūsų įmonės darbuotojų skaičių iki pusantro tūkstančio. Skaičiuojame, kad bent dviem trečdaliams šių pozicijų bus reikalingas elektronikos inžinerijos ar susijusių krypčių išsilavinimas. Šiuo metu matome, kad šių specialistų poreikis daugiau nei 4 kartus viršija pasiūlą, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius tikrai nėra pakankamas vis augančiam poreikiui rinkoje užpildyti“, – teigia „Continental Automotive Lithuania” komunikacijos ir talentų paieškos vadovė Ieva Koncevičiūtė.

 

Elektronikos inžinerija įvardijama kaip viena paklausiausių ir perspektyviausių specialybių, kuri ne tik garantuoja gerą karjerą bei užtikrina kasmet didėjantį atlyginimą, bet ir kuria didelę pridėtinę vertę valstybei.

Kaip rodo penkių Kauno elektronikos produktų įmonių duomenys, vidutinis elektronikos inžinierių darbo užmokestis svyruoja maždaug nuo 1000 eurų pradedantiesiems iki 2400 eurų jau turintiems patirties specialistams, ir tai – jau atskaičius mokesčius. Be to, visose įmonėse darbo užmokestis elektronikos inžinieriams pernai didėjo 10-18 proc.
„Pernai „Teltonikos“ įmonių grupė augo 92 proc. – pasiekėme išsikeltus tikslus ir natūralu, kad tuo dalinamės su savo darbuotojais per atlygio didinimą”, – sako „Teltonika Networks“, kuri atlyginimus elektronikos inžinieriams 2021 m. didino 18 proc., rinkodaros vadovas Marius Navickas. Pasak jo, artimiausiuose „Teltonikos“ įmonių grupės planuose – sparti tolesnė plėtra ir keli tūkstančiai naujų darbo vietų inžinerinių krypčių specialistams.

Pasaulinė elektronikos komponentų krizė ir karas Ukrainoje parodė, kokia svarbi yra elektronika.

Įmonių projekcijos rodo, kad jei ne didelį mastą įgijęs elektronikos specialistų trūkumas darbo rinkoje, įmonių plėtra būtų dar spartesnė, o veiklos rezultatai – geresni.



„Elektronikos inžinerija yra gyvybiškai svarbi sritis valstybei ir visuomenei, tad šios profesijos skatinimas yra visos valstybės bendras tikslas. Jei norime užtikrinti tvarų Lietuvos ekonomikos augimą, turime didinti elektronikos inžinerijos specialistų skaičių. Tai yra profesija, kuri vis labiau įgyja kritinę reikšmę ekonomikai ir modernios valstybės kūrimui“, – vertino Mantas Skinderis, „Hella Lithuania“ vidinės gamyklos vadovas.

Kokia svarbi yra elektronika ir kad jos šiandien reikia iš esmės visur, itin aiškiai parodė antrus metus besitęsianti pasaulinė elektronikos komponentų krizė bei karas Ukrainoje – nebegaunant iš užsienio šalių elektronikos produktų, Rusijoje stringa gynyba, automobilių, aviacijos pramonė, šalis iš esmės netenka galimybės paleisti į gyvenimą įvairiausius gaminius.

„Dėl antrus metus besitęsiančios pasaulinės elektronikos komponentų krizės ir jų trūkumo yra sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimas, sustojęs ištisų industrijų, didžiausių įmonių augimas, jos priverstos persiorientuoti, keisti savo produktus ir dėl to negali išnaudoti visų savo galimybių“, – teigia Mindaugas Šeštokas, UAB „Kitron” generalinis direktorius.



Mindaugas Žarumskis, „Littelfuse LT“ Mokslinių tyrimų ir plėtros centro vadovas, papildo, kad dauguma mus kasdieniame gyvenime supančių daiktų jau nebeapsieina be elektronikos ir kuo toliau, tuo daugiau su ja susiduriame. „Elektronikos įranga, kuriama elektronikos inžinierių, lydi mus kiekvieną dieną, nors dažniausiai apie tai nesusimąstome: bet kuriame išmaniajame telefone, duonos skrudintuve, orkaitėje ar net LED lemputėje rastume elektronikos įrangos ir vienaip ar kitaip su ja nesusidurti kasdieniame gyvenime yra nebeįmanoma. Tai yra kiekvieno prietaiso smegenys, be kurių daiktas tiesiog nefunkcionuotų“, – pažymi M. Žarumskis.

Dar viena gana nauja elektronikos produktų plėtros kryptis yra susijusi su daiktų interneto (IoT) technologijos progresu. Šiai technologijai prognozuojama šviesi ateitis, o tai kartu atveria ir didžiulį potencialą elektronikos pramonei.
 
Startuoja kampanija „Ateitis – elektronikams“, aukštosios mokyklos pasirengusios didinti studentų priėmimą
 
Siekiant padėti jauniems žmonėms atrasti elektronikos inžinerijos krypties specialybes, penkios Lietuvos elektronikos produktų įmonės ir dvi aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas ir Kauno technikos kolegija – inicijavo kampaniją „Ateitis – elektronikams“, kuri šiemet Lietuvoje organizuojama antrus metus iš eilės.
 
Pasak šios kampanijos koordinatoriaus, agentūros „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, 2021 m. startavusi kampanija pasiekė įspūdingų rezultatų – stojančiųjų į elektronikos inžinerijos studijas Kaune padaugėjo apie 40 proc. „Užsibrėžėme tikslą per dvejus metus padvigubinti stojančiųjų skaičių į elektronikos inžinerijos specialybes ir siekiame, kad šią profesiją atrastų ne tik vaikinai, bet ir merginos“, – sako A. Veršinskas.

 

KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka patikino, kad didėja ir studijų vietų elektronikos inžinerijos studijų programose – aukštosios mokyklos pasirengusios priimti gerokai daugiau studentų studijuoti inžinerines specialybes. „Pernai stojančiųjų į transporto elektroniką KTU padaugėjo 86 proc. Tai rodo, kad potencialas inžinerijos specialistų ruošimui yra didžiulis“, – pastebi prof. E. Valatka.
 
Nors dabartiniai skaičiai vis dar gerokai mažesni, nei specialistų poreikis rinkoje, stojančiųjų augimą fiksuoja ir Kauno technikos kolegija. Šiemet, kaip sako kolegijos direktorius Nerijus Varnas, taip pat laukiama daugiau stojančiųjų, tačiau norint pasiekti didesnį proveržį, būtinos kompleksiškos priemonės. „Išmanyti, kaip veikia mūsų pasaulis, svarbu visiems, ne tik tiksliukams, tad manau, kad būtų tikslinga palikti fiziką mokyklose kaip būtiną discipliną visiems vyresnių klasių moksleiviams. Didinti inžinerinių specialybių populiarumą galėtų padėti ir valstybės stipendijos“, – mano N. Varnas.
 
Valstybei skatinant stojančiuosius rinktis inžinerines specialybes, visiems reikalavimus atitinkantiems studentams elektronikos inžinerijos studijos yra nemokamos.
 
 Ugnė Kerdokaitė
 

Reklama