NAUJIENOS

Pedagogės paaiškina, kas svarbiausia būsimam pirmokui – tikrai ne pažinti raides

Kategorija:

Miestas:

Į pirmą klasę dažnai susirenka ne tik labai skirtingo būdo, bet ir įvairių gebėjimų vaikai. Kodėl vieni į mokyklą žengia jau mokėdami skaityti, rašyti, skaičiuoti, o kitiems visus pirmuosius metus tenka vargti iš skiemenų dėliojant žodžius.

Pedagogės Rūta Gecevičienė ir Asta Gaižutienė, bendradarbiaujančios Vytauto Didžiojo universiteto vykdomoje tarptautinėje Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“, įsitikinusios, kad išleidžiant vaiką į mokyklą šie gebėjimai tikrai ne patys svarbiausi. Specialistės pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip padėti vaikui pasirengti mokyklai.

 Kaip parinkti tinkamą ugdymo įstaigą vaikui

Planuojant vaiką leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, svarbu nuspręsti, koks darželis labiausiai tiktų vaikui, ko tėvai tikisi iš ugdymo įstaigos ir joje dirbančių mokytojų. Taip pat svarbu pasidomėti, kokia ugdymo programa yra taikoma darželyje, kokia metodika vadovaujasi jame dirbantys mokytojai. Tėvai turėtų su tomis programomis susipažinti ir tada bus lengviau apsispręsti, kokį darželį pasirinkti. Yra kelios pagrindinės ugdymo metodikos, pagal kurias dirba Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Renkantis tam tikros pakraipos darželį reikia atkreipti dėmesį į vaiko gebėjimus ir temperamentą.

„Svarbu, kad pasirinkta ugdymo įstaigos metodika atitiktų tėvų vertybes, nuostatas apie vaiko auklėjimą, požiūrį į vaiką, – pabrėžia R. Gecevičienė. – Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga rengia individualias ugdymo programas, kuriomis vadovaujantis organizuojamas ugdymo procesas. Tai turėtų būti pagrindinis kriterijus apsisprendžiant į kurią ugdymo įstaigą leisti vaiką.“

Vaiko adaptacijos niuansai

Kiekvienas vaikas skirtingai išgyvena adaptaciją ugdymo įstaigoje. Tai priklauso nuo vaiko emocinės bei psichologinės būsenos, tėvų požiūrio į ugdymo įstaigą bei mokytoją. Vieniems šis laikotarpis trumpesnis ir lengvesnis, kitiems – ilgesnis ir skausmingesnis. Tačiau vaikas visada turi jausti tėvų meilę, paramą ir apsisprendimą.

Susidūrus su vaiko pasipriešinimu ir nusprendus vaiko į darželį neleisti, kitą kartą vaikas gali patirti dar didesnių sunkumų, nes po pirmos nepavykusios adaptacijos vaikas jau turi neigiamos patirties. Jei tėvai nutarė leisti vaiką į darželį, tai apsisprendimas turi būti tvirtas ir nekeičiamas. Tėvai turi parodyti vaikui, kad jie pasitiki ugdymo įstaiga bei pedagogais, kurie ugdys jų vaiką.

Pasak R. Gecevičienės, adaptacijos periodu tarp tėvų ir mokytojų turi vykti nenutrūkstamas dialogas, tiek tėvai, tiek pedagogai turi padėti vaikui pasijausti saugiai naujoje aplinkoje. Iškilus klausimams apie ugdymo procesą ar vaiko savijautą ugdymo įstaigoje tėvai turi nedvejodami kreiptis į pedagogą ir aptarti jiems rūpimus klausimus ar nerimą keliančius nuogąstavimus.

 Nuo vieno ugdymo tarpsnio prie kito

Lietuvoje ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programos tarpusavyje suderintos ir palengvina sklandų perėjimą iš ikimokyklinio į priešmokyklinį ugdymą, o vėliau ir į mokyklą.

A. Gaižutienė sako, kad tiek tėvų, tiek mokytojų užduotis yra sudaryti visas įmanomas sąlygas vaikui patirti sėkmę, o pereinant iš priešmokyklinio ugdymo į pradinį, vaikas turi jaustis savarankiškas, drąsus bei žingeidus. Ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas maksimaliai vaikui atsiskleisti pagal jo galimybes bei gebėjimus.

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais, jam sueina 6 metai. Tačiau priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai.

„Ruošiant vaikus ugdymui priešmokyklinėje grupėje vertėtų laikytis panašių rekomendacijų, kaip ir rengiant darželiui, – pataria A. Gaižutienė. – Priešmokyklinio ugdymo tikslo galima siekti tik kryptingai bendradarbiaujant pedagogams, tėvams (globėjams) ir kitiems specialistams. Tėvai turi padėti pedagogui geriau pažinti vaiką. Papasakoti apie vaiko polinkius, interesus, pomėgius, charakterio ypatybes bei bruožus. Tai padės pedagogui geriau numatyti konkretaus vaiko ugdymo planą atsižvelgiant į vaiko galimybes bei tėvų lūkesčius.“

 Priešmokyklinio ugdymo grupė ar mokyklos klasė

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pagal galiojantį Švietimo įstatymą priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Tačiau vaiko ugdymas tokioje priešmokyklinio ugdymo grupėje nėra tolygus mokymui.

Pasiruošimas mokyklai nesiejamas vien tik su pažinimo kompetencija, raidžių ar skaičių pažinimu, gebėjimu skaityti ar rašyti. Sėkmingą vaiko raidą patvirtina tolygiai išplėtotos visos vaiko gebėjimų sritys, tačiau ypatingas dėmesys yra atkreipiamas į socialinę ir emocinę raidą. Nuo vaiko emocinės, socialinės, fizinės brandos, vaiko savarankiškumo, gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, sugebėjimo užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiaisiais, tiek su vaikais priklauso kaip jis gebės adaptuotis mokykloje.

Ugdymas priešmokyklinio amžiaus grupėje organizuojamas kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis ar dalykus ir vyksta integruotai. Pabrėžiamas būtinų priešmokyklinio amžiaus vaikų 5 kompetencijų (socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės) ugdymas, o ne specifinės žinios ar siauras tam tikros srities mokėjimas (pvz., raidžių, skaičių rašymas ir kt.).

Pedagogės pataria, kad atsižvelgiant į tai, ugdydamas priešmokyklinukus mokytojas turėtų vengti tradicinio akademinio mokymo, vaikų sėdėjimo suoluose, nes tai slopina vaikų kūrybiškumą bei pažinimo džiaugsmą.

Kaip stiprinti priešmokyklinuko pasitikėjimą savimi

Vaikas turi tvirtai žinoti, kad tėvai juo tiki ir pasitiki, o susidūręs su iššūkiais jis visada sulauks tėvų palaikymo ir paramos. Šiame amžiuje labai svarbu, kad vaiko pasitikėjimas savimi būtų ugdomas fiziškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje. Jeigu vaikas nesijaučia aplinkoje saugiai ir užtikrintai, tuomet jo pasitikėjimas savimi tik silpsta.

„Svarbu, kad aplinka, kurioje vaikas auga, ugdosi, būtų saugi ir priimtų vaiką tokį, koks jis yra. O jis unikalus, - teigia R. Gecevičienė. - Tiek tėvai, tiek pedagogai turi pastebėti ne tik didelius, bet ir mažus vaiko pasiekimus, nes tai kelia vaiko savivertę. Šiame amžiuje reikia leisti vaikams priimti sprendimus savarankiškai, ugdyti jų pasitikėjimą savimi, leisti pasijusti reikšmingais ir taip motyvuoti eiti pirmyn.“

Augdamas tokioje aplinkoje vaikas nebijos kurti, ieškoti, atrasti, eksperimentuoti, klausti ir klysti. Savimi pasitikintis ir klysti nebijantis vaikas pasieks žymiai daugiau nei galime įsivaizduoti, todėl turime auginti vaikams sparnus, kad jie galėtų skristi.

Pastebėjus vaiko talentus ir ypatingus gebėjimus padėsime vaikui augti, atrasti mokymosi malonumą ir kūrybos džiaugsmą. Jau šį mėnesį Kaune pradedamas būsimų priešmokyklinukų (5-6 m.) testavimas. Nuo rugsėjo gabiausi vaikai lankys šeštadieninę „Gifted“ mokyklėlę.

Nerijus Žeronas


Reklama