NAUJIENOS

Pasaulio sveikatos organizacijos parengtoje ataskaitoje – apie gamtos ir biologinės įvairovės poveikį visuomenės sveikatai

Kategorija:

Miestas:
Urbanizacija, intensyvus žemės naudojimas, pasaulinė prekyba ir industrializacija padarė didelį neigiamą poveikį gamtai, biologinei įvairovei ir ekosistemoms visame pasaulyje. Nuolatinis gamtos išteklių eikvojimas ne tik stipriai veikia aplinkos sąlygas, bet ir daro didžiulį poveikį visuomenės gerovei ir saugumui.

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje „Gamta, biologinė įvairovė ir sveikata: tarpusavio ryšių apžvalga“ apžvelgiamas natūralios aplinkos poveikis žmonių sveikatai. Joje nustatomi būdai, kuriais gamta ir ekosistemos gali palaikyti ir apsaugoti sveikatą bei gerovę, ir tuo pačiu aprašoma, kaip gamtos ir biologinės įvairovės nykimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Ataskaita skirta specialistams, dirbantiems sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse, tačiau informacija aktuali ir kitiems sektoriams, susijusiems su gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, valdymu ir naudojimu.

Pagrindiniai dalykai, apie kuriuos kalbama ataskaitoje:
•                    Gamta sudaro tokias sąlygas, kurios būtinos žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, gamta atlieka svarbų vaidmenį valant vandenį arba reguliuojant oro kokybę. Tai natūralios medicinos vaistų šaltinis. Natūrali aplinka suteikia įkvėpimą ir galimybes sveikam gyvenimo būdui ir socialiniams kontaktams.
•                    Aplinka apsaugo žmonių sveikatą. Nepažeista, gerai funkcionuojanti ir atspari gamtinė aplinka gali padėti sušvelninti ekstremalius įvykius ir stichinius gamtos padarinius, taip pat gali apriboti patogeninių mikroorganizmų poveikį žmonių sveikatai.
•                    Neigiama įtaka natūraliai aplinkai kelia grėsmę ir žmonių sveikatai. Tokie procesai kaip klimato kaita, gamtos išteklių išeikvojimas ir biologinės įvairovės nykimas prisideda prie ekstremalių reiškinių dažnėjimo, ekologinių katastrofų ir kenkia maisto sistemoms.

Šioje apžvalgoje pristatomos temos, susijusios su gėlo vandens sistemomis; oro kokybe; pakrantėmis, jūromis ir vandenynais; dirvožemiu, žemės ūkiu, mityba ir aprūpinimą maistu; infekcinėmis ligomis, atsirandančiomis dėl žmogaus ir laukinės gamtos sąveikos; mikrobų įvairove; medicina ir sveikatos priežiūra; žaliomis bei mėlynomis erdvėmis.
Gamta ir biologinė įvairovė turi esminę (susijusią su gamtos prieinamumu ir nauda) ir didžiulę ekonominę vertę visuomenei. Tačiau gamtos vertė menkai atsispindi įprastuose ekonominiuose rodikliuose. Ji turi didelę ne piniginę naudą, pavyzdžiui, poilsio galimybės, energijos tiekimas, vandens valymas ir deguonies kaupimas, o tai nėra vertinama ekonominiais rodikliais.

Didinant supratimą apie gyvybiškai svarbų gamtos vaidmenį žmogaus sveikatai, ataskaitoje pateikiami du pagrindiniai iššūkiai: tai poreikis pripažinti ir sušvelninti padarytą žalą aplinkai ir būtinybė rasti veiksmingus ir teisingus būdus, kaip tinkamai pakeisti žmogaus elgesį, kad būtų nauda visai gyvybei planetoje.

Ataskaitos autoriai ragina institucijas vietos ir tarptautiniu lygmeniu imtis priemonių saugant, palaikant ir stiprinant gamtą ir ekosistemas visame pasaulyje. Būtina imtis esminių veiksmų siekiant apsaugoti gamtą ir taip tuo pačiu apsaugant žmonių sveikatą. Žala aplinkai ir biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę žmonių sveikatai tiek šiuo metu, tiek ir ateityje. Aplinkos atsparumo didinimas ir įvairių bei funkcionalių ekosistemų užtikrinimas padės ilgainiui sumažinti neigiamą poveikį sveikatai.

Kad taip įvyktų, visose politikos sektoriuose, tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu reikalinga:
•                    peržiūrėti ir platinti informaciją apie vidaus ir išorės ryšius tarp gamtos, biologinės įvairovės ir žmonių sveikatos;
•                    parengti ilgalaikes (mažiausiai 25–50 metų) strategijas, skirtas tvariam gamtos išteklių valdymui, aiškiai atsižvelgiant į poveikį sveikatai;
•                    įtraukti gamtos, aplinkos ir sveikatos aspektus į visas nacionalinės ir vietos politikos kryptis (pavyzdžiui, taikant „One Health“ arba „Planetary Health“ metodus);
•                    ieškoti gamtą apsaugančių sprendimų socialinėms, ekonominėms, ekologinėms ir klimato problemoms spręsti;
•                    rinkti ir naudoti aplinkos duomenis ir dalytis įžvalgomis apie gerąją praktiką.
 
Ilona Burkauskienė,
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
 

Reklama