NAUJIENOS

Pasaulinė žindymo savaitė, 2019 m. Remkime tėvus – sudarykime sąlygas žindyti

Kategorija:

Miestas:
 
Pasaulinė žindymo savaitė, 2019 m. Remkime tėvus – sudarykime sąlygas žindyti
Nuo 1990 m., kai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir kitų organizacijų politikos formuotojai pasirašė Innocenti deklaraciją, kurios tikslas saugoti, skatinti bei remti žindymą ir gerinti kūdikių sveikatą visame pasaulyje, kasmet pirmą rugpjūčio savaitę minima pasaulinė žindymo savaitė.
Šių metų žindymo savaitės tema: remkite tėvus – sudarykite sąlygas žindyti.
Šalys skatinamos peržiūrėti darbo kodeksą, ginti tėvų interesus darbo vietose bei palaikyti tėvų socialinę lygybę visuomenėje. Siekiama, kad būtų apmokamos ne tik motinystės atostogos, bet ir tėvystės atostogos, tam, kad būtų skatinama vienoda atsakomybė už vaikų priežiūrą. Darbdaviai turėtų sudaryti palankias sąlygas žindančioms motinoms grįžti į darbo vietas, įrengti saugias, higieniškas ir erdvias patalpas, skirtas kūdikių žindymui.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad siekiant užtikrinti optimalų kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatą rekomenduojama kūdikius išimtinai žindyti pirmus 6 gyvenimo mėnesius ir tęsti žindymą iki vaikui sukaks 2-eji ir ilgiau. Išimtinis žindymas – tai naujagimio ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maitinimas tik motinos pienu, neduodant jokių kitų skysčių (įskaitant vandenį, arbatas ir sultis) ar maisto, nebent oralinės rehidracijos skysčių, vitaminų, mineralų ar vaistų, jei būtina.
Šiandien neabejojama žindymo teigiama nauda motinos ir vaiko sveikatai. Žindymas taip pat yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas, jis padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, 2 tipo diabetu, kiaušidžių bei krūties vėžiu.
Motinos pienas yra vienintelis geriausias naujagimio, kūdikio maistas. Tik jis:
 
  • patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius;
  • nuo pat gimimo yra tinkamas kūdikio virškinimo sistemai, t. y. tik jį naujagimis, kūdikis pajėgia geriausiai pasisavinti; motinos pienas virškinamas lengviau ir greičiau (per 1,5–2,5 val., retai 3–4 val.) nei adaptuotas mišinys (per 3–4 val.);
  • skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą;
  • aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą;
  • yra visada švarus, šiltas, geriausias ir ekonomiškiausias maistas.

Motinos pienas yra biologiškai specifiškas, jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis žymiai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.
Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu, paros metu ir net to paties žindymo metu. Visos pagimdžiusios moterys gamina priešpienį (krekenas), po kelių dienų – pereinamąjį pieną, o po 10–14 dienų ir subrendusį pieną. Priešpienyje (krekenose) daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų (tuo pačiu ir jo energinė vertė yra mažesnė). Intensyviausio kūdikio augimo metu – pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei 4-ą gyvenimo mėnesį ir vėliau. Jokio dirbtinio pieno mišinio sudėtis taip nekeičiama.
Pradžioje žindymo pienas yra liesesnis, jame daugiau vandens, mineralų, fermentų, vitaminų, angliavandenių. Vėliau tampa vis riebesnis – kūdikis pasisotina ir nustoja žįsti. Labai svarbu, kad kūdikis valgytų ir minėtą riebesnį, dar vadinamą ,,galutinį” pieną, kadangi su juo kūdikis gauna pagrindinį riebiųjų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų kiekį bei kalorijas.
Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo veiksnys skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Dėl laktoferino kūdikio organizmas pasisavina 50 proc. geležies, esančios motinos piene (iš jokio kito maisto produkto geležis yra taip gerai nepasisavinama). Laktoferinas, surišdamas geležį, slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies pasisavinimą. Trofiniai veiksniai (augimo hormonas, į insuliną panašus augimo veiksnys-I, kolonijas stimuliuojantis veiksnys) skatina kūdikio žarnyno brendimą, stiprina apsauginę žarnyno gleivinės funkciją. Antioksidatoriai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis veiksnys, sekreciniai IgA, makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių ligų. Yra duomenų, kad dėl aktyvaus motinos pieno stimuliacinio poveikio kūdikio imuninei sistemai žindomų kūdikių reakcija į kai kurias vakcinas yra geresnė nei maitinamų dirbtinai. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus ir kurios nėra jokiame pieno pakaitale.
Motinos piene yra ilgagrandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios užtikrina naujagimio, kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą ir turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir kitų daug biologiškai aktyvių medžiagų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboksanų, leukotrienų) reikalingų jo organizmo normaliam augimui, brendimui ir funkcionavimui. Iš motinos piene esančio cholesterolio kūdikio organizme pasigamina hormonai, tulžis. Visuose adaptuotuose mišiniuose cholesterolio, ypač atskirų jo frakcijų, kiekis yra nesubalansuotas, t.y. neatitinka kūdikio poreikių. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė už esančių adaptuotuose mišiniuose (jau nekalbant apie pagamintus namuose mišinius – ,,klijukus“). Iš motinos pieno visos medžiagos yra pasisavinamos žymiai geriau nei iš bet kokios rūšies pakaitalų. Jų gerą pasisavinimą nulemia jų santykis ir kiekis, kuris kinta priklausomai nuo žindymo trukmės bei įvairios motinos piene esančios biologinės medžiagos (pvz., lipazė, laktoferinas, nukleotidai).
Motinos pienas yra geriausias pienas augančioms ir bręstančioms smegenims. Smegenų struktūrų augimui, brendimui, vystymuisi didžiausios įtakos turi hormonai, augimo veiksniai ir kai kurie riebalai (eikozopentaeno ir dokozoheksaeno riebiosios rūgštys), kurių nėra daugumoje motinos pieno pakaitalų.
 
 
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė, Žindymo skatinimo komiteto sekretorė Ramunė Miliauskė
 

Marčiupio akmuo

Pavarių akmuo

Puntuko brolis

Per ežerus

Virintos meandromis

Šventosios vandens turizmo trasa

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis



Reklama