NAUJIENOS

Panoraminiai pasidairymai Nacionalinės filharmonijos ir Vilniaus festivalio jubiliejų proga

Kategorija:

Miestas:
2021-ieji Lietuvos nacionalinei filharmonijai (LNF) yra ypatingi, jubiliejiniai metai. Filharmonija gegužę pabaigė 80-ąjį koncertinį sezoną, o birželį rengia 25-ąjį Vilniaus festivalį (VF). Ta proga skamba įspūdingi, per pandemiją išsiilgti „gyvi“ koncertai su publika, o juos lydi viešai gal mažiau pastebimi, bet ne mažiau reikšmingi kūrybiniai darbai – LNF 80-mečio proga išleista knyga „Čia gyvena muzika“ ir VF 25-mečio proga Filharmonijoje surengta Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda „Vilniaus festivalio emocijos“.
 


Tiek knyga, tiek fotografijų paroda tapo simboliniais panoraminiais pasižvalgymais po muzikos pasaulį ir jame gyvenančius bei kuriančius žmones. Ir knygoje, ir parodoje žvilgsnis fokusuojamas į per pastarąjį dešimtmetį nueitą kelią, įvykius, žmones, potyrius, tendencijas. Visa tai perteikiama per pokalbiais grįstus knygos tekstus bei muzikos kuriamą emocinę patirtį fiksuojančias nuotraukas. Pastarųjų, beje, gausu ir gražiai bei ganėtinai prabangiai išleistoje knygoje.

 

„Šis leidinys – penkių šiandienos Nacionalinės filharmonijos kolektyvų portretai pačių menininkų akimis. Jų mintys, žodžiai, prisiminimai, lūkesčiai ir patirtis – tai svarbiausias ir didžiausias šių Muzikos namų turtas. Be šių žmonių meilės muzikai ir gyvenimo muzika šie namai tebūtų gražios ir vertingos, bet tuščios sienos istorinėje Vilniaus senamiesčio vietoje“, – rašoma knygos „Čia skamba muzika“ pratarmėje.

 

Penkių kolektyvų – Lietuvos nacionalinio simfoninio ir Lietuvos kamerinio orkestrų, Valstybinio Vilniaus ir Čiurlionio kvartetų bei ansamblio „Musica humana“ – vadovus bei narius kalbino Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Živilė Ramoškaitė ir Dalia Musteikytė, o kolektyvų portretams svarių štrichų suteikiančią faktologinę informaciją parengė knygos sudarytoja muzikologė Janina Stankevičienė. Rengiant knygą naudotasi ir muzikologės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės istorine medžiaga apie Filharmonijos veiklą.

 

Knygos pradžioje pateikiamas anaiptol ne visiems žinomų faktų apie Filharmonijos patirtis Lietuvoje bei užsienyje atskleidžiantis Dalios Musteikytės interviu su šios įstaigos generaline direktore Rūta Prusevičiene. Per keturiolika vadovavimo įstaigai metų sukaupta tiek, kad tikrai yra ką papasakoti, o skaitančiajam – sužinoti.
 

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro istorija prisimenama per pokalbius su dirigentais Juozu Domarku ir Modestu Pitrėnu bei orkestro koncertmeisterių Algimanto Pesecko, Rasos Vosyliūtės-Mickūnienės, Dalios Dėdinskaitės-Pyšniak, Kristinos Morozovos, Ramunės Grakauskaitės, Dovilės Juozapaitienės, Vitalijos Raškevičiūtės-Gelgotės, Edmundo Kulikausko, Onutės Švabauskaitės, Dainiaus Rudvalio, Valentino Gelgoto, Tomo Bieliausko, Antano Taločkos, Juliaus Klimavičiaus, Andriaus Dirmausko, Dovo Petro Lietuvninko, Rimanto Valančiaus, Zenono Bagavičiaus, Giedrės Tereškinės pasakojimus.

 

Lietuvos kamerinio orkestro unikalumas skleidžiasi per interviu su dabartiniu kolektyvo vadovu Sergejumi Krylovu ir koncertmeisteriu Džeraldu Bidva, antrųjų smuikų koncertmeistere Dalia Suraučiūte bei orkestro naujajai kartai atstovaujančiais Roku Vaitkevičiumi, Simu Tankevičiumi, Jurgiu Juozapaičiu.

 

Legendinių Vilniaus ir Čiurlionio kvartetų portretai pristatomi pakalbinus visus dabartinius kvartetų narius – Dalią Kuznecovaitę, Artūrą Šilalę, Kristiną Anusevičiūtę, Deividą Dumčių, Joną Tankevičių, Darių Dikšaitį, Gediminą Dačinską ir Glebą Pyšniaką. O apie ansamblį „Musica humana“ pasakoja dabartinis jo vadovas Robertas Beinaris.
 
Knygoje pristatomas ir vienas ryškiausių Filharmonijos pastarojo dešimtmečio įvykių – Skaitmeninės koncertų salės įsteigimas, dalijamasi šios salės įrašais besirūpinančios kompanijos „Baltic Mobile Recordings“ vadovų, garso režisierių Aleksandros ir Viliaus Kerų mintimis.

 
Sudarant knygą stengtasi, kad ji būtų ir informatyvi, ir patraukli skaityti, grožėtis, vartyti. Tuo rūpinosi su leidiniu nuo pat pradžių dirbusi ir autorių kolektyvą būrusi sudarytoja Janina Stankevičienė bei projekto vadovė Ieva Tamutytė su Filharmonijos kolegomis. O knygos dizainą kūrė ir maketavo dailininkė Jūratė Juozėnienė. Knygą puošia ir praturtina iškalbingos Filharmonijos fotografo Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos.  

 
Pasitinkant jubiliejinius metus būtent Dmitrijaus Matvejevo nuotraukomis siekta praplėsti ir Vilniaus festivalio meninį turinį. Taip radosi Filharmonijos vestibiulyje eksponuojama paroda „Vilniaus festivalio emocijos“, aprėpianti 10 festivalio metų, nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų. Ekspoziciją sudarė pats autorius, iš gausaus fotografijų archyvo atrinkdamas tai, kas paroda besigėrintiems perteikia ne tiek žvaigždžių vardus ar koncertų metus, bet pačią festivalio gyvastį – jo kuriamas nuotaikas, veiduose atsispindinčius išgyvenimus, scenoje kuriamą ekspresiją ar paties fotografo kartu su publika išgyvenamas impresijas.
 
Dmitrijaus Matvejevo fotografijų parodą „Vilniaus festivalio emocijos“ Filharmonijos publika gali apžiūrėti atėjusi į Vilniaus festivalio koncertus. Čia pat vestibiulyje arba kasose galima įsigyti ir naująją knygą apie Filharmoniją „Čia gyvena muzika“. Kviečiame pasidomėti!
 
LNF inf.
 
 
 

Reklama