NAUJIENOS

Pandemijos padiktuoti pokyčiai vadyboje – tikslai iš metinių tampa ketvirtiniais

Kategorija:

Miestas:

Praėjusieji metai, o ir pirmi šių metų mėnesiai visai kitokie – tiek verslams, tiek kiekvienam iš mūsų. Visus verslus palietė nauji iššūkiai: vieni sprendė klausimus, ko atsisakyti, kad išlikti, kiti – kaip atlaikyti per siūles braškančius plėtros tempus. Minčių, veiksmų, procesų adaptacija ir inovavimas tapo kasdienybe, naująja realybe (angl. „new normal“). Komforto sąvoka įgavo naujų spalvų tiek turinio, tiek trukmės prasme: dauguma dalykų tapo paprastesni ir tikresni, ir šiam pokyčiui neprireikė dešimtmečio – nuo šiol viskas vyksta greičiau. Bendras kontekstas – itin palankus gryninti svarbiausius dalykus vadovų ir darbuotojų dienotvarkėse.

Nuo metinių strategijų prie ketvirtinių tikslų

Pastarojo meto neapibrėžtumas ir pakitusi dinamika aplinkoje sukelia giluminį poreikį gauti greitesni grįžtamąjį ryšį, kaip mums sekasi – tiek vadovams, tiek darbuotojams. Todėl akivaizdu, kad metiniai pokalbiai, metinių įmonės strategijų kūrimas nebeveikia. Tai gerokai per ilgas laiko tarpas gauti greitą grįžtamąjį ryšį siekiant „pamatuoti“ sėkmę ir imti koreguoti savo veiksmus. Dabartinė tendencija verslo pasaulyje – ketvirtiniai sprintai. Gebėjimas planuoti savo veiklą ketvirčiui didelio neapibrėžtumo sąlygomis ir lanksčiai, efektyviai atliepti kintančius rinkos, įmonės, darbuotojų poreikius kas mėnesį ar net kas savaitę tapo naująja realybe. Tie, kas jau sugebėjo intuityviai prisitaikyti prie ketvirtinio planavimo, atsisakyti vertės nekuriančių sprendimų ir procesų, išteklius nukreipti į svarbiausias veiklos kryptis, sprintuoti, kai reikia, ir ilsėtis į tarpus, jau laimėjo. Tie, kas laikosi įsikibę ankstesnių metinių planų, formų pildymo procesų aptarnavimui, darbo imitavimo pilnu etatu, neatsitraukiant nė per metrą nuo kompiuterio arba negeba brėžti aiškių darbo-poilsio ribų, frustruoja toliau. Kokį scenarijų renkatės Jūs?

Kai kam „naujieji metai“ Lietuvoje prasidės tik netrukus – nuo kovo ar balandžio mėnesio, atlaisvinus karantino ribojimus ir grįžtant dirbti fiziškai. Ar šie verslai jau bus išmokę karantino pamokas, ar vis dar tęs metinių planų strategijas? Atsakymus pajus patys.

Nuo 5D prie 3+2D

Penkių dienų darbo savaitė daugumai biurų jau tapo tarsi senas atsiminimas. Akivaizdu, jog lankstaus darbo formos išlieka ir pasibaigus karantinui. Negrįžtamas pokytis jau įvyko. Nauja tendencija – 3+2D, t.y, tris dienas dirbame biuruose, dvi – nuotoliniu būdu. Jei nesate greitosios pagalbos tarnybos darbuotojas ar kirpėjas ir vis dar tai neigiate viduje, stabtelkite, išgirskite. Žmogus, didžiąją karantino laiko dalį dirbęs nuotoliniu būdu, nuo šiol pagalvos, kurią darbo
savaitės dieną ar dvi nori pasidarbuoti ne biure. Netekęs galimybės dirbti lanksčiai, veikiausiai jausis demotyvuotas, net linkęs keisti darbdavį.

Tyrimai rodo, kad galimybė pasirinkti lanksčias darbo formas suteikia autonomijos pojūtį, o tai yra vienas iš Flow (aukštos energijos) būsenos trigerių. Autonomija skatina kūrybiškumą, didesnį įsitraukimą į veiklą, kas didina produktyvumą, didesnę asmeninę atsakomybę už kuriamus rezultatus, o tai didina pasitenkinimą darbu. Savaime suprantama, darbas per nuotolį kelia naujų iššūkių vadovams ir personalo vadovams, kaip puoselėti komandinę dvasią biure. 3+2D leidžia taupyti kaštus, skirtus biuro nuomai, nes reikia mažiau fizinių darbo vietų rotuojant komandos nariams. Ką daro išmanūs darbdaviai? Sutaupytus biurų nuomos kaštus dovanoja savo darbuotojams jiems patrauklia forma. Pavyzdžiui, kas mėnesį žmogus savo nuožiūra gali pasiimti 1- 2 laisvadienius, apmokamus darbdavio, aktyviam fiziniam atsistatymui, psichologiniam balansui.

Pailsėjęs darbuotojas vėl gali demonstruoti aukštą produktyvumą, kas kuria pamatuojamą vertę abiems pusėms, įskaitant didesnį pasitikėjimą ir pasitenkinimą darbu.

Nuo galvos prie kūno treniravimo

Naujoji realybė atėjo su savais iššūkiais. Dauguma pajuto, kaip stipriai „užverda“ galvos ilgas valandas sėdint prie kompiuterio, netgi neturint pertraukėlių tarp susitikimų. Riba tarp darbo ir namų biuro tapo panaši ne į liniją, o į rūką.

Anksčiau būdavo natūralu, gyvų susitikimų metu fiziškai pereiti į kitą erdvę, tokiu būdu bent minimaliai pajudant, įkvepiant gryno oro, persimetant keliais žodžiais su kolegomis, neformaliai pabendraujant su klientais prie kavos ar arbatos puodelio ar išėjus pasivaikščioti. Dėl fizinio aktyvumo stokos kyla hormonų disbalansas, lėtėja medžiagų apykaita, kenčia miegas, ko pasekoje krinta produktyvumas, pasitenkinimas savo darbu, gyvenimo kokybe.

Pastaruoju metu auga išmaniųjų įrenginių, kurie duoda grįžtamąjį ryšį apie žmogaus fizinį aktyvumą, miego fazes, širdies atsistatymo ritmą, kitus biologinius parametrus, poreikis. Žmogus, gavęs greitą atgalinį ryšį apie savo kūno aktyvumo parametrus, gali reaguoti ir taip koreguoti savo dienotvarkę pageidaujama linkme. Visų pirma, verta skirti dėmesio reguliariam fiziniam aktyvumui.

Tyrimai rodo, kad jau po 30 min. kardio veiklos kūnas ima skaidyti streso hormoną kortizolį, sekretuoti geruosius neurotransmiterius – serotoniną, endorfinus. Antra, ilgai sėdint, rekomenduojama pajudėti bent kas 40-60 min., kas suaktyvina organizmo sistemas veikti sklandžiai. Trečia, rekomenduojama skirti dėmesio tempimo, kvėpavimo pratimams, kurie atpalaiduoja įtemptus raumenis, mažina latentinę įtampą, ramina parasimpatinę sistemą,
harmonizuoja hormonus. Pakankamai judant ima palaipsniui atsistatyti kūno energija, gerėja nuotaika, miegas, bendra savijauta.

Nuo kieto bendravimo prie dėmesingo pokalbio

Šių dienų kontekste kietas bendravimas, ypač per nuotolį, neduoda norimo rezultato, atvirkščiai – veikia kaip toksinas ir taip fiziškai bei emociškai nutolusiai komandai. O juk siekiam bendrystės, tikėjimo bendra įmonės sėkme, inovatyvių pasiūlymų, kūrybinių sprendimų, emocinio įsitraukimo juos įgyvendinant. Visa tai užsiblokuoja, kai ore tvyro emocinė radiacija. Kietas bendravimo būdas dar labiau gilina įtampą, tirština spalvas, skaido komandą.

Dėmesingas, jautrus, atviras bendravimo būdas gali būti raktas sudėtingų klausimų ir situacijų sprendimui. Vadovo gebėjimas parodyti savo pažeidžiamumą (prisipažįstant, kad šią akimirką nežinau ir neturiu atsakymo, sprendimo, esu pavargęs, suirzęs, man trūksta giluminio poilsio, turiu neišpręstų asmeninių dalykų ir pan.), nuoširdus atsivėrimas komandai – nėra silpnumas, atvirkščiai – tai gali suveikti kaip katalizatorius komandos apsijungimui ir ryšių pagilinimui. Atviras bendravimas yra 1 iš 10 grupinio flow trigerių, kai komanda jaučiasi geriausiai ir veikia geriausiai.

Nuo automatinio veiksmo prie prasmės siekimo

Yra įmonių, iš kurių darbuotojai išeina tiesiog į niekur. Tai yra pasekmė, kai įmonė neturi aiškaus emocinio švyturio, kuris yra varomoji jėga visai komandai, kai iš esmės netinka vadovo ar vadovų komandos kuriama įmonės kultūra, įskaitant aukščiau minėtą kietą bendravimą.

Ateinančius penkerius metus įmonės gilesnės prasmės egzistavimo klausimai vis stiprės. Ar tikrai įmonė savo veikla kuria reikalingą ir prasmingą vertę? Ar padeda spręsti aktualias bendruomenės, miesto, valstybės, pasaulio problemas? Ar atliepia į dabartinio ir būsimo laikotarpio iššūkius? Jei jau dabar sunku atsakyti arba rūke nebematote įmonės emocinio švyturio, dabar pats palankiausias metas grįžti ir persvarstyti, kur link einate, grynintis svarbiausius dalykus savo ir įmonės dienotvarkėse.

Lina Kraučiūnienė ir Remigijus Savickas


Reklama