Kartvelė Sophio Tabatadzė: lietuvių kalba apvertė mano pasaulį
2021 m. Sausio mėn. 11 d.
Politikai šmaikštauja, kad riba, kurią peržengus, gerbiamo herojaus paminklas virsta moliniu balvonu dažnai priklauso tik nuo valdančiosios koalicijos sudėties.
Gyvenime gal ir ne taip subtilu, bet aišku – paminklų (sinonimai – memorialų, mauzoliejų, triumfo arkų, obeliskų, kolonų, šventovių ir „šventovių“) statymas ir griovimas yra politikos dalis. Esame liudininkai vaizdų, kai sovietų mankurtai griovė kryžius kalne prie Šiaulių, vertė „vytautus“ ir „vyčius“, kaip mes demontavome „leninus“ ir kokius ten „išvaduotojus“.
Paminklų statyba atėjo nuo piramidžių epochos, ją stropiai kultivavo romėnai. Krikščionys daug dėmesio skyrė savotiškam šventųjų supasaulietinimui, kurdami jų žmogiškųjų pavidalų statulas.
Iki XIX amžiaus politikos paminklų baruose dominavo monarchai. Vienas pirmųjų pasauliečių, sulaukusių paminklų gausos, buvo Vokietijos kancleris Otto von Bismarckas, kuriam, skrupulingų vokiečių paskaičiavimais, pastatyta apie 250 paminklų. Suprantama, tai labai kuklus skaičius, lyginant su kokiais nors Atatiurko, Mao ar Lenino paminkliniais pasiekimais. Kiekvienam miestui po savą Leniną, nepralenkiamas modelis.
Pasaulis, tačiau nusėtas ir paminklais anonimams, bet ne anoniminei politikai. Po Pirmojo Pasaulinio karo britai su prancūzais sumanė Nežinomo Kareivio memorialus. Idėja greit apibėgo visą pasaulį. Sovietinė sistema pridėjo „išvaduotojus“, „motinas-tėvynes“, vėliau masiškai lipdė darbininkų, kolūkiečių, kalnakasių, komjaunuolių statulas, galiausiai ant pjedestalų kėlė tankus, artilerijos pabūklus ir kitą, dažniausiai priešų naikinimui skirtą techniką. Besikeičiant ideologinėms dogmoms kai kuriuos paminklus balvonais pavertė pati sistema - buvo nugriauti bent jau „stalinai“.
Atrodė, kad sovietinės sistemos pabaiga bus ir paminklinės leninianos baigtis, tačiau, kaip žinome iš savo patirties, ne vis kas taip paprasta. Lietuviai, laimei, suskubo greitai suvežti daugelį balvonų į Grūto sąvartyną, kaimynams sekėsi kur kas sunkiau. Dėl paminklo Estijoje kilo rimtis riaušės. Bulgarai bandė sprogdinti Dimitrovo mauzoliejų, bet sprogmenys ne visai suveikė. Galiausiai šmaikštus dailininkas sovietinius karius nudažė mikimauzais ir kitais masinės kultūros personažais. Ukrainoje tik prieš keletą metų imtasi valyti viešąsias erdves nuo leniniados. Ir ne iki galo sėkmingai.
Su Leninu kaip su Leninu, bet ne viskas Ukrainoje taip paprasta. Štai Odesoje pūpso statula Kotrynai (Jekaterinai) II, kuri, neva yra miesto įkūrėja. Tačiau minėtoji ponia miestą įkūrė ne kaip Ukrainos uostą, o kaip tvirtovę Rusijos ekspansijai, be to ponia sunaikino visą Zaporožės kazokų bendruomenę, kuri yra ukrainietiško tautiškumo simbolis. Mylėti tad, ar versti?
Paminklai žymi istoriją, bet šiandien paminklais bandoma kurti istoriją, kurios iš tikro gal nebuvo. Šiaurės Makedonijos sostinė tiesiog prikimšta antikinės Graikijos reliktų – čia turėjo būti Aleksandro Didžiojo (Makedoniečio) gimtinė, čia suklestėjo tikra helenistinė kultūra, neseniai pasirodė, kad čia gimė ir olimpinės žaidynės – tam skirtas paminklas yra vietoje, kur, neva, kadaise buvo įžiebta olimpinė ugnis. Politika visiškai suprantama – slaviškoji Makedonija turėjo pateisinti savo vardą, tad kūrė istoriją pseudograikiškais paminklais. Suprantama, graikams nepatinka, kad viskas, kas graikiška yra ... makedoniška. Pastaruoju metu piktinasi ir bulgarai, nes, pažvelgus į monumentus, gali susidaryti vaizdas, kad tai ne dabartiniai makedoniečiai kalba bulgariškai, o atvirkščiai – visa bulgarų kultūra yra... makedoniška.
Kitoje buvusios Jugoslavijos teritorijoje – Bosnijoje ir Hercegovinoje – įprastas karas baigėsi beveik prieš ketvirtį amžiaus. Bet simbolių ir paminklų karas tebesitęsia. Didele dalimi – religinių simbolių. Mostaro mieste ant kalvos prie musulmoniškų kapinių iškilo didelis didelis kryžius, simbolizuojantis jau ne tiek Kristaus kančią, kiek kroatų pergalę prieš bosnius, o netoli Srebrenicos, viena iš masinių tų pačių bosnių žudynių vietų „papuošta“ impozantiška serbiška cerkve. Tiesiog kad visi žinotų, kieno čia valdžia.
Kaip žinome tos pačios Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve prasidėjo Pirmasis Pasaulinis karas po to, kai smogikas Gavrila Principas nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį. Daugeliui šis jaunuolis – tiesiog teroristas, bet Bosnijos serbai pastatė jam paminklą. Kaip tautos didvyriui...
Taigi, ta riba tarp herojaus ir antiherojaus taip pat ne visada aiški. Atsargiai su tais paminklais.
Egidijus Vareikis
Seimo narys
Honkongas ir Kinija Faktas: Vietinės valdžios rinkimuose daugiau kaip 90 procentų vietų valdžios struktūrose laimėjo demokratijos šalininkai. Pekino valdžios vietininkai neteko visuomenės paramos. Diagnozė: Pagrindinis...
George'as Friedmanas – vienas protingiausių JAV geopolitikų – Trečiąjį pasaulinį karą numatė apie 2050 metus. Tuomet du nauji galios centrai – Japonija ir Turkija – neva, užpuls JAV-Vidurio Europos aljansą....
Rusija Faktas: Pasak karo pramonės pareigūnų, Rusija yra pasiruošusi kovinės parengties būklėje dislokuoti pirmuosius Avangard tipo hipersoninės ginkluotės komplektus. Diagnozė: Pastarųjų metų Rusijos norai pasirodyti...
Bulgarija ir Rusija Faktas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, buvusiam parlamento nariui Nikolajui...
Šalia Vilniaus Žemynos progimnazijos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva kyla sporto salių kompleksas, talpinsiantis 3 krepšinio aikštes. Kompleksas bus pritaikytas ir ugdymo procesui, ir oficialioms aukšto...
2020 m. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija išrinko dvylikos sporto šakų geriausius sportininkus. Geriausio dziudo sportininko titulas atiteko Augustui Šlyteriui. Augustas Šlyteris Europos dziudo jaunių...
2020 m. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija išrinko dvylikos sporto šakų geriausius sportininkus. Geriausio boksininko titulas atiteko Edgarui Trotenskiui. Edgaras Europos bokso jaunių čempionate užėmė 5 vietą ir tapo...
Sausio 11–28 dienomis 7 šalies savivaldybėse nuotoliniu būdu vyksta antrieji tėvų, auginančių elgesio sunkumų turinčius 3–6 m. vaikus, grupių vadovų mokymai. Nuo vasario vidurio šie mokymai numatyti ir tėvų...
Trečiasis Vilniaus šviesų festivalis, turėjęs vykti 2021 m. sausio 22–25 dienomis, dėl karantino ir visuotinio saugumo perkeliamas į 2021 metų vasarą. Vilniaus gimtadienio proga mieste sausį nušvis tik Gedimino pilis bei...
XXV rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija skiriama Romualdui Deltuvui už knygą „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“. Laureatui atiteks diplomas bei 500 eurų. Premija įsteigta 1997 metais minint...
Baigėsi jau dešimtą kartą vykusi akcija „Knygų Kalėdos“, kurią pirmą kartą 2011 m. inicijavo ir toliau globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios akcijos metu po visą Lietuvą skleidžiama žinia, kviečianti dalintis...
Svarbi žinia katalikams visame pasaulyje: 2021 prasidėjo švento Jokūbo metai. ,,Tokie metai nutinka tik keletą kartų per šimtmetį, tada, kai liepos 25-oji, šv.Jokūbo diena, sutampa su sekmadieniu,“- savo feisbuko...
Ekologiškus maisto produktus, gėrimus ar prekes perka kone pusė šalies gyventojų (47 proc.) – per dvejus metus jų padaugėjo 8 proc. punktais, rodo „Kantar“ tyrimas. Didžioji šio segmento dalis –...
Vertybės užima vis svarbesnį vaidmenį šiuolaikinėje darbo rinkoje. Ieškodamos tinkamo darbuotojo, įmonės dažnai nori sužinoti ne tik darbuotojo kvalifikaciją, bet ir svarbiausias vertybes. Darbo paieškų platforma...
Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis nuspręsta sugrįžti prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos. Priimtomis pataisomis nutarta panaikinti nuostatą, leidžiančią kelionių organizatoriui ir turistui...
Mažų ir vidutinių ūkių įtraukimas į viešuosius pirkimus, trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas yra žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko prioritetinių darbų sąraše. Žemės ūkio ministerijos specialistams...
Sausio 14 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laureatą. Apdovanojimą už pasišventimą lietuvybei,...
Dažnas baigęs mokyklą išvažiuoja į didžiuosius miestus, daugelis pamiršta savo gimtuosius namus, sugrįžta tik iškilus svarbiam reikalui ar per didžiąsias metų šventes. Į didmiesčius atvykęs jaunimas čia randa išpuoselėtą...
Raudondvaryje gyvenanti Juzefa Dombauskienė sausio 1-ąją šventė ne tik Naujų metų pradžią, bet ir 100-ąjį savo gimtadienį. Šiaulių pedagoginiame institute pradinių klasių mokytojos specialybę įgijusi Juzefa dirbo ne vienoje Kauno...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com