Palėvenės vienuolyno ansamblis reikšmingas Aukštaitijos ir valstybės tapatumui

Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas įvardijamas kaip vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdys. Valstybės kultūros paveldo komisija, įvertindama 2020 m. nuveiktus darbus, Kupiškio rajono savivaldybę įvardija kaip vieną daugiausiai padariusių gyvenimui prikeliant šį krašto perlą.

„Palėvenės vienuolyno komplekso atgaivinimo darbai vyksta trimis kryptimis – pirma: pabaigtas Palėvenės vienuolyno svirno tvarkybos antrasis etapas, pritaikant jį kultūrinėms ir edukacinėms veikloms. Antra – jau kelinti metai savivaldybė finansiškai prisidėjo prie Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios interjero tvarkybos darbų. Trečia – 2018 metais parengtas tvarkybos, restauravimo ir avarinės grėsmės pašalinimo darbų projektas pagrindiniam ir didžiausiam bei kultūrine reikšme vertingiausiam vienuolyno pastatui. Vykdant projektą pradėti įgyvendinti realūs, fiziniai pagrindinio Palėvenės vienuolyno pastato atkūrimo darbai: pakeistas beveik visas stogas ir jo konstrukcijos, atnaujinamos sienos. Ateityje bus atkuriamas ir vidaus interjeras su išlikusia autentiška sienų tapyba“, – nuveiktus darbus vardija Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas.

Nuo 2017 metų ansamblio prikėlimas finansuojamas iš trijų šaltinių – iš ES, valstybės (konkrečiai – per Kultūros paveldo departamento paveldotvarkos programą) ir savivaldybės biudžetų.

Finansinė parama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) 402 tūkst. eurų Iš valstybės biudžeto, paveldotvarkos programos 285 tūkst. eurų. Savivaldybės lėšos – 153 tūkst. eurų. Per trejus metus Palėvenės vienuolyno atkūrimui skirta beveik 1 mln. eurų

„Paveldas – brangus malonumas. Yra specifiniai atkūrimo reikalavimai, todėl didžioji dalis tenka autentiškumo atkūrimui. Tačiau tai svarbu ir reikšminga mūsų valstybei ir visuomenei, mūsų tapatumui, – sako meras. – Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis – unikalus ir autentiškas, XVII–XVIII a. sandūros objektas, skleidęs kultūrines idėjas, bet uždarytas, niokotas, tačiau išlikęs ir atgimstantis. Kaip žinia, Palėvenės bažnyčioje buvo pakrikštytas vienas žymiausių Lietuvos architektų, kraštietis Laurynas Gucevičius, čia XVIII–XIX a. vykdavo iš Vilniaus atkeltos įvairios studijų programos, vyko aktyvus vienuolijos gyvenimas. Tad siekiame, kad ši vieta taptų patraukli, kad lankytojus trauktų novatoriškai perteikiantis praeities dvasią kultūros paveldo objektas su išskirtine istorija bei pritaikytas šiuolaikinei visuomenei. Tikime, kad ši vieta taps ir religinio turizmo vieta.“

Palėvenės dominikonų vienuolynas yra vienas iš populiariausių lankomų objektų Kupiškio krašte. Didžioji dalis besilankančių ir užsisakančių ekskursijas po Kupiškio kraštą pageidauja aplankyti Palėvenės vienuolyną ir renkasi ten siūlomas edukacines programas. O jų čia siūloma išties nemažai.

Vienuolyno ansamblio restauruotame svirne ir ten esančiuose rūsiuose vysta įvairios edukacinės programos, kurių metu lankytojai gali išgirsti pasakojimus apie vienuolyno istoriją, apsilankyti paslaptinguose vienuolyno rūsiuose, pamatyti raudantį akmenį ir sužinoti jo paslaptį, o taip pat paragauti patiekalų, kuriuos gamino vienuoliai. Kulinarinių programų metu Papildomai galima užsisakyti vienuolių gamybos alaus, vienuolių smuklės vyno.

Pasak Dainiaus Bardausko, kultūros paveldo objektuose vykstanti aktyvi socialinė veikla prisideda prie paveldo saugojimo, padaro jį „gyvu“, todėl labai svarbu parengti kokybiškas ir patrauklias edukacines programas, kurios puikiai reprezentuoja paveldą, o tuo pačiu jį gaivina ir padaro įdomiu.

Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblis – ne vienintelis tvarkomas kultūros paveldo objektas Kupiškio rajone. Dar vienas iš žinomiausių rajono kultūros paveldo objektų – Adomynės dvaras su tautinio paveldo sertifikuotomis „Pagrabinėmis bandelėmis“. „Siekdami išsaugoti šį unikalų medinį dvarą bei sudaryti palankesnes lankymo sąlygas rajono svečiams, turime vilties, kad jau šiais metais bus pradėti Adomynės dvaro rūmų fasado tvarkybos darbai. Taip pat Kupiškio istorijai, kaip buvusios žydų bendruomenės palikimas, svarbus Šmidto malūnas, kuriam jau esame parengę tvarkybos projektą“, – rajono vertingiausius kultūros paveldo objektus ir jų atgimimą apžvelgia meras.