NAUJIENOS

Palepinkime savo šeimą žiemos delikatesu – išskirtinio agurkų kvapo ir įstabaus skonio žuvelėmis – stintomis


Miestas:

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į eketę įleidę vieną lentos galą, kitą galą ritmiškai daužydavo pagaliais, sau taktą skaičiuodami ir kartodami: „stinta – pūki, stinta – pūki…“ Žuvys pajausdavo vandenyje sklindančias garsines bangas, artėdavo prie eketės, sukdavo ratus ir pakliūdavo į tinklus.



100 g stintų yra 102 kcal, 15,4 g baltymų ir 4,5 g riebalų. Stintose yra A, D, B grupės vitaminai: tiaminas (B1), riboflavinas (B2), pantoteno rūgštis (B5), piridoksinas (B6), kobalaminas (B12), folinė rūgštis (B9) ir PP. Taip pat  fiziologiniai aktyvūs kalcio, fosforo, geležies, natrio, kalio, magnio, molibdeno ir fluoro mikroelementai.

Stintos ypatingai naudingos vyresniesiems žmonėms ir vaikams, nes stintas galima valgyti su visa galva, ašakomis, pelekais ir uodega, - visa tai lengvai bei skaniai sukramtoma ir daug tikro kalcio mūsų organizmui suteikia, atstato fosforo ir kalcio balansą kauluose beigi teigiamai veikia dantis.


Prašmatniai patiekiamos keptos stintos su krienais

Kuršiai kopininkai gyvenę Kuršių nerijos Kranco, Šarkuvos, Rasytės, Pilkopos, Nidos, Preilos, Pervalkos, Karvaičių, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietėse; lietuvininkai būrai žvejai, gyvenę Karaliaučiaus srityje, lietuvininkai šišioniškiai žvejai, gyvenę Šilutėje, Rusnės saloje, Mingėje, Ventės rage, Kintuose, Svencelėje, Drevernoje, Mėmelyje, taip pat kuršiai žemininkai, gyvenę Baltijos jūros pakrantėje nuo Melneragės iki Rygos stintas išdarydavo savotiškai, kitaip negu kitos tautos: visoms žuvelėms nuvalydavo ir nuplaudavo žvynus, kad neliktų nė vieno žvynelio ir jas nusausindavo.

Po to su dviem pirštais per žiaunas kartu su žiaunomis ištraukdavo žarnas su pūsle, palikdami ikrus arba pienius. Pasipraktikavus paskui labai lengvai eina kuršiškai stintas išdaryti...
 Visi privalo žinoti, kad žuvelių pūslėse nuo amžių amžinųjų yra įsiveisę apvaliųjų kirmėlių -  (Nematoda) Cystidicola farionis. Išdarinėjant stintas nereikėtų pūsles plėšyti, - tiesiog jas išmesti, nes stintinės gleivakirmės parazituoja tik stintų plaukiojimo pūslėje (nevalgomoje dalyje), o žmonėms ir gyvūnams yra visiškai nepavojingos.
Kitos tautos, ypač rusai, rūko, džiovina, vytina, netgi kepa arba troškina neišdarytas stintas su žarnomis ir pūslę, nuo ko stintos tampa kartokomis.


Šaltai parūkytos stintos


 Džiovintos stintos


Vytintos stintos


Didžiausią paklausą Mėmelyje, Karaliaučiuje, Tilžėje, Rygoje (buvo vežama net į Berlyną) turėjo silpnai šaltai parūkytos vytintos stintos, kurios pasižymėjo išskirtiniu skoniu ir natūraliu žuvelių agurkų kvapu.


Juodalksnio pjuvenomis silpnai šaltai parūkytos vytintos stintos

Aukščiau minėti senbuviai žvejai kepimui stintas nuvalydavo ir nuplaudavo žvynus, kad neliktų nė vieno žvynelio ir jas nusausindavo.
Po to su dviem pirštais per žiaunas kartu su žiaunomis ištraukdavo žarnas su pūsle, palikdami ikrus arba pienius. Žuveles apvoliodavo kvietiniuose miltuose ir kepdavo kanapių, sėmenų vėliau saulėgrąžų aliejuje (nuo kiekvieno aliejaus stintos įgauna savotišką poskonį, net kvapą). Aliejų keptuvėje įkaitindavo, įberdavo žiupsnelį druskos ir kepdavo tiek, kad jos taptų gruzdžiomis, traškiomis, „štyvomis“, - kad paėmus už uodegos jos stačios stovėtų, net nelinktų.
Taip paruoštas stintas galima ir būtina valgyti su visa galva, ašakomis, pelekais ir uodega (būtinai su stinta pasikabinant krienų, nes bene vieninteliai kuršiai žuvis valgydavo būtinai su krienais, ką vėliau perėmė ir kiti Mažosios Lietuvos žvejai), nes visa tai lengvai bei skaniai sukramtoma ir daug tikro kalcio mūsų organizmui suteikia.
 Šiandien stintas paniruoti (apvolioti) kvietiniais miltais galima lengviau, - į polietileninį maišelį arba plastmasinį indelį su dangteliu pripilti pusę stiklinės kvietinių miltų su puse šaukštelio druskos, sudėti išdarytas bei nusausintas stintas ir, užsandarinus maišelį, jį pakratyti. Žuvelės bus vienodai paniruotos.

Stintos paniruotos kvietiniais miltais, keptos sėmenų aliejuje

 Stintos paniruotos maltais lazdynų riešutais, keptos riešutų aliejuje​


Stintos paniruotos alaus kliare, keptos saulėgrąžų aliejuje


250 g kvietinių miltų išmaišyti su 5 g druskos, 150 g alaus ir dvejų kiaušinių tryniais. Dviejų kiaušinių baltymus suplakti iki kietų putų, įmaišyti į kliarą (tešlą). Nuvalytas sausas stintas mirkyti kliare (tešloje) ir kepti dideliame kiekyje aliejaus. Patikėkite, - tai daug gardžiau nei garsioji angliška Fish and Chips...

Stintos prie alaus paniruotos ruginiuose miltuose, keptos kanapių aliejuje ir gardintos druskos kristalėlias


Stintos paniruotos avižiniais miltais, keptos lydytame svieste patiekiamos su krienais ir pomidorų mirkalu


Stintos paniruotos kvietiniuose miltuose, keptos alyvuogių aliejuje, patiekiamos su kaparėliais (gali būti ir marinuotos nasturtų sėkladėžės)



Stintos paniruotos kvietiniuose miltuose su maltomis saldžiomis raudonomis paprikomis, keptos rapsų aliejuje, patiekiamos ketinėje keptuvėje su rytietiškais pavilgais


Stintos paniruotos avižų dribsniuose, suvertos ant iešmelių, kepamos orkaitėje


Keptų įvairiai paniruotų stintų rinkinukas su keptomis ir šviežiomis daržovėmis, krienais, alyvuogių aliejumi ir džiovintų slyvų mirkalu



Be to senbuviai kuršiai, norėdami ilgiau gardžiuotis nepakartojamu stintų skoniu ir kvapu, keptas „štyvas“ stintas marinuodavo išskirtinėje zalclakėje (rasale, sūryme, marinate).

Idealiausias marinatas keptoms žuvims: 1 kg keptų žuvų išvirti marinatą iš 750 g vandens, 100 g plonais pusiau griežinėliais supjaustytų svogūnų,  50 g plonais griežinėliais supjaustytų morkų, dvejų laurų lapų, gabalėlio cinamono žievelės, 5 gvazdikėlių, 5 kvapiųjų pipirų, 5 juodųjų pipirų, 5 kadagio uogų, 5 g cukraus, 3 g druskos. Virti 10 minučių. Kai marinatas atvės, supilti, 750 g 6 % obuolių acto, išmaišyti. Stintas sudėti į stiklinius indelius, užpilti marinatą ant keptų žuvų ir užsukti  dangtelius. Laikyti šaldytuve.

Vincentas Sakas
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
 

Mano ,,drėbtinis“

Mano ,,drėbtinis“

Kai už lango balta žiema ir šaltukas kanda, kad net tvoros pyška ir po kojomis sniegas skamba, nieko nėra maloniau už šiltą virtuvę ir kvepiantį pyragą. Prisiminiau savo daug kartų keptą ,,drėbtinį“. Pavadinimas gimė...


Reklama