NAUJIENOS

Pagėgių kraštas lietuvių kalbos ir lietuvybės puoselėtojai

Kategorija:

Miestas:
Poeto Algimanto Viktoro Mackaus šviesiam atminimui pagerbti prie jo gimtojo namo Pagėgiuose atidengta atminimo lenta

Išskirtinis Pagėgių savivaldybės indėlis į lietuvybės puoselėjimą. Šiame krašte Martyno Jankaus spaustuvėje  buvo spausdinamos lietuviškos knygos, kurios keliavo į didžiąją Lietuvą. Jis ir jo šeimos nariai ilsisi Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinėse, priglaudusios ne vieną lietuviško žodžio saugotoją ir puoselėtoją. Šiose kapinėse yra palaidotas filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storostas – Vydūnas, Martynas Jankus ir jo šeimos nariai, laikraštininkas ir lietuvybės skleidėjas Jonas Vanagaitis, vargonininkas, publicistas, kompozitorius Valteris Kristupas Banaitis, lietuvininkų savimonės, etninės kultūros ir tradicijų puoselėtoja Elena Grigolaitytė – Kondratavičienė ir daugelis kitų.

Šiame straipsnyje pristatome mažiau žinomus, bet prie lietuvių kalbos puoselėjimo prisidėjusius kūrėjus. Informaciją parengė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka
 
Poeto Algimanto Mackaus gimtasis namas



Pagėgiuose, Vytauto g. 6 stovi poeto Algimanto Mackaus gimtasis namas.
2002 m. krašto išeivio, poeto Algimanto Viktoro Mackaus (1932–1964 m.) šviesiam atminimui pagerbti prie jo gimtojo namo Pagėgiuose atidengta atminimo lenta su šio šviesuolio atvaizdu, fragmentu iš jo kūrybos ir informacija, jog poetas 1932 m. vasario 11 d. gimė šiame name ir jame gyveno iki 1939 m. kovo 22 d. Algimantas Viktoras Mackus – Pagėgio slapyvardžiu pasirašinėjęs poetas, vienas ryškiausių lietuvių išeivijos atstovų, visuomenininkas. Gimtajame name Pagėgiuose jis praleido pirmuosius septynerius gyvenimo metus: lankė vaikų darželį, pradėjo mokytis pradžios mokykloje. Gyvendamas Čikagoje, šis poetas dirbo radijo stotyje kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi.

Koordinatės:
55.135125240364765,
21.9109346850239
 
Poeto Algimanto Mackaus muziejus, įkurtas Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje


Vilniaus g. 3, Pagėgiai

Algimantas Viktoras Mackus (1932–1964 m.) buvo pokario kartos išeivijos mąstytojas, palikęs gausius savo poezijos ir kūrybos klodus, giliai ir nepaviršutiniškai savo kūryboje kėlęs svarbius egzistencinius klausimus. Poetas gimė 1932 m. vasario 11 d. Pagėgiuose. Vokiečiams okupavus Pagėgius, išvyko į Tauragę, vėliau – į Karaliaučių, dar vėliau – į Berlyną. 1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Čia jis dirbo radijo stotyje kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Dalyvavo „Santaros – Šviesos“ federacijos veikloje, buvo jos valdybos narys. Išleido eilėraščių rinkinį „Elegijos“ (1950) Pagėgio slapyvardžiu. Aktyviai užsiėmė knygų leidyba, kūrė, rašė kritiką, išleido 4 poezijos rinkinius. 1964 m. gruodžio 27 d. žuvo autoavarijoje.

 

Nuo 2002 m. Pagėgių vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pagėgiškio poeto Algimanto Mackaus muziejus. 2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos bazėje įsteigta gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas. Muziejuje eksponuojami ir originalūs poeto rankraščiai, signalinis rinkinio ,,Jo yra žemė“ egzempliorius su paties poeto ranka įrašytais taisymais. Muziejuje yra saugomos šios Algimanto Mackaus dokumentų kopijos: gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad poetas gimė Pagėgiuose, pažymių knygelė, poeto pieštas atvirukas, literatūros užrašai, jo šeimos ir artimųjų originalios nuotraukos ir kopijos, kurių daugumą muziejui padovanojo poeto mama Marcelė Gailytė-Mackienė.
 
Koordinatės
55.13662903293326,
21.908188313860187
 
Atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno rašytoja Bronė Savickienė




Vydūno g. 13, Pagėgiai

2011 m., minint Vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prie namo (Vydūno g. 13, Pagėgiai), kuriame ilgą laiką gyveno ir kūrė pagėgiškė poetė, prozininkė, pedagogė, visuomenininkė, 2002 m. Pagėgių krašto „Metų žmogus“, Pagėgių miesto himno „Mano miestas – Pagėgiai žali“ žodžių autorė Bronė Savickienė (1922–2010 m.), atidengta šios Pagėgių krašto šviesuolės atminimui pagerbti skirta memorialinė lenta. Tauragiškio, skulptoriaus Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Midvikio (1947–2015 m.) suprojektuotoje atminimo lentoje iškalti rašytojos Bronės Savickienės eilėraščio, tapusio Pagėgių himnu, žodžiai: „Kaip berželis prie kelio prigludęs, mano miestas – Pagėgiai žali“. 2010 m. rašytoja palaidota Pagėgių miesto senosiose kapinėse.


Koordinatės
55.13215733329033,
21.911973317720673
 
Buvusi Kristijono Donelaičio gimnazija



Vilniaus g. 46, Pagėgiai

1932 m. lapkričio 13 d. Pagėgiuose iškilmingai atidarytas progimnazijos pastatas, pastatytas pagal dailininko Adomo Brako ir architekto Kazimiero Maksvyčio projektą. 1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė gimnazijos statusą ir rašytojo Kristijono Donelaičio vardą. Šiame pastate Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija veikė iki 1939 m. Tuo metu tai buvo viena moderniausių švietimo įstaigų Lietuvoje. Gimnazija buvo reikšmingas Pagėgių krašto kultūros židinys: čia mokėsi apie 500 mokinių, dirbo 22 pedagogai, veikė biblioteka, kuri savo fonduose buvo sukaupusi 4 800 knygų. Gimnazijoje dirbo žymios asmenybės: dailės mokytojas Viktoras Vizgirdas, tikybos – liuteronų kunigas dr. Gustavas Vagneris, muzikos mokytojas Antanas Ilčiukas, kuris taipogi vadovavo Pagėgių kraštą garsinusiam gimnazijos mokinių chorui. Čia vykdavo lietuvių susirinkimai ir šventės, buvo organizuojami įvairūs minėjimai. Gimnazijos veikla nutrūko 1939 m., Vokietijai pareiškus teises į Klaipėdos kraštą. Šioje gimnazijoje tarpukariu mokėsi lietuvių poetas Henrikas Nagys, aktorė Irena Aldona Nasvytytė, poetas Algimantas Mackus, Lietuvos ir Lenkijos poetas, prozininkas, choro dainininkas Leonas Švedas, dvasininkas Fricas Skėrys. Po karo, iki 1957 m., šiame pastate buvo įsikūrusi Pagėgių švietimo administracija. 1957–1959 m. laikotarpiu gimnazijos patalpose veikė Pagėgių vaikų namai, o nuo 1959 m. – Pagėgių mokykla-internatas. 1991 m. internatas reorganizuotas į Pagėgių vaikų globos namus. Juos perkėlus į kitas patalpas, nuo 2015 m. šiose erdvėse yra įsikūrusios įvairios Pagėgių savivaldybės įstaigos bei organizacijos.



Koordinatės
55.131306494898226,
21.912580432540373
 
Pagėgių krašto savanoriams, 19191920 m. Nepriklausomybės kovų dalyviams Jonui Šimkui ir Jurgiui Civinskui įamžinti skirtas atminimo ženklas


Geležinkelio g. 8, Pagėgiai

2018 m. lapkričio 30 dieną, minint Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto, dar kitaip vadinamo Tilžės aktu, pasirašymo šimtmetį, Pagėgių krašto aktyviosios bendruomenės iniciatyva (padedant Amerikoje gyvenantiems lietuvių ir Lietuvos šaulių sąjungos Lietuvoje bei išeivijoje nariams), Pagėgiuose atidengtas atminimo ženklas, skirtas Pagėgių krašto savanorių, 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių – Jono Šimkaus (Vydutaičiai, 1889–1968 m.) ir Jurgio Civinsko (Panemunė, gim. 1898 m.) šviesaus atminimo pagerbimui bei įamžinimui. Ženklas pagamintas laikantis numatyto standarto visoje Lietuvoje. Projektą kuravo žurnalistas ir garsus kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.



Jonas Šimkus – majoras Lietuvos patriotas, kovotojas už Lietuvos suvienijimą ir lietuvybę, 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimo dalyvis, Detroito (JAV) lietuvių bendruomenės, Stasio Butkaus šaulių kuopos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (sutr. VLIK) ir lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios aktyvus veikėjas, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius,  Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, lietuviškos spaudos leidimo ir įvairių tautinių fondų rėmėjas, aktyvus Vašingtono ir Niujorko lietuvių bendruomenių organizuotų akcijų prieš sovietinę okupaciją dalyvis. Jono Šimkaus pasižymėjimas kovose už Lietuvos laisvę ir narsą įvertintas daugybe svarių apdovanojimų: 2-ojo laipsnio Geležiniu Kryžiumi, Vyties Kryžiumi su kardais (vėliau pakeistu į Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną, 1921 m.), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio (sutr. DLK) Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928 m.), Savanorio kūrėjo medaliu (1928 m.), Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928 m.), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.), „Artimui pagalbon“ 3-ojo laipsnio kryžiumi (1934 m.), Estijos ugniagesių 2-ojo laipsnio Sidabro kryžiumi (1935 m.), Latvijos ugniagesių 2-ojo laipsnio garbės kryžiumi (1935 m.), „Artimui pagalbon“ 2-ojo laipsnio kryžiumi (1938 m.), Suomijos ugniagesių garbės ženklu (1938 m.) ir Šaulių žvaigždės medaliu (1939 m.).



Koordinatės

55.13107305430351,
21.910759027556082

Parengiant informacija naudoti šaltiniai:
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildyta laida. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
 
JAŠINSKIENĖ, Svetlana. Krašto šviesuolei Bronei Savickienei. Pamarys, 2011, nr. 10, p. 5. ISSN 1648-6676.
 
MIELIULIS, Edmundas. Įamžintas Pagėgių himno autorės atminimas. Pamarys, 2011, nr. 15, p. 5. ISSN 1648-6676.
 
VIDRAITĖ, Rita. Paminklinė lenta Bronei Savickienei Pagėgiuose atminti [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybė, 2011, vasario 23 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: 
<http://www.pagegiai.lt/index.php?3560942937>.
VIDRAITĖ, Rita. Pasitarimas dėl Bronės Savickienės atminimo įamžinimo [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybė, 2010, lapkričio 30 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pagegiai.lt/index.php?2737945174>.
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildyta laida. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256p. ISBN 978-609-8063-10-3.
 
JUODKAZIS, Vytautas. Mažoji Lietuva – mano gimtinė:knyga šeimai ir bičiuliams.Vilnius: Standartų spaustuvė, 2011. 396 p. ISBN 978-9955-488-52-1.
 
JUŠKA, Albertas. Donelaičio gimnazija, 1. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/donelaicio-gimnazija-1>.
 
Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = KleinLitauische Enzyklopädie. T. 1: A – Kar. Mažosios Lietuvos fondas [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis… [et al.]; vyriausiasis redaktorius Antanas Račis]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 775 p. ISBN 5-420-01471-8.
 
MĖLINSKAITĖ, Rūta.HenrikasNagys. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/henrikas-nagys/>.
 
Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazija. 1940. Iš: epaveldas.lt [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/MLIM/LIMIS-8379896>.
 
PURVINAS, Martynas; ir PURVINIENĖ, Marija. Architektai. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/architektai>.
 
SATKAUSKYTĖ, Dalia. Algimantas Mackus. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-mackus/>. 
 
Leonas Švedas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/leonas-svedas/>.
 
TATORIS, Jonas; ir TUMAVIČIŪTĖ, Irena. Adomas Brakas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/adomas-brakas/>.

ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
 
JUODKAZIS, Vytautas. Mažoji Lietuva – mano gimtinė: knyga šeimai ir bičiuliams. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2011. 396 p. ISBN 978-9955-488-52-1.
 
Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą:
<https://mackausmuziejus.weebly.com/biografija.html>.
 
SATKAUSKYTĖ, Dalia. Algimantas Mackus. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-mackus/>.
 
VAIVADIENĖ, Vilma. Algimantas Mackus – Mažosios Lietuvos augintinis. Rambynas, 2014, nr. 1 (7), p. 57-60. ISSN 2029-0756.
IGNATAVIČIUS, Stasys. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus. Iš: Alkas [interaktyvus]: [Vilnius]: Tėviškės alkas, 2018, lapkričio 30 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://alkas.lt/2018/11/30/s-ignatavicius-nenuilstantis-kovotojas-uz-lietuvos-laisve-jonas-simkus/>.
 
JOKŠIENĖ, Ingrida. Pagėgiuose ketinama įamžinti savanorio Jono Šimkaus atminimą. Iš: Pamarys: Šilutės ir Pagėgių krašto laikraščio „Pamarys“ interneto svetainė [interaktyvus]. [S. l.]: Litera, 2017, rugpjūčio 21. ISSN 1648-6676 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pamarys.eu/pagegiuose-ketinama-iamzinti-savanorio-jono-simkaus-atminima/>.
 
JOKŠIENĖ, Ingrida. Savanorio Jono Šimkaus atminimas įamžinimo kelyje [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybė, 2018, kovo 28 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://pagegiai.lt/index.php?1544947209>.
 
JOKŠIENĖ, Ingrida. Tilžės akto šviesa nušvies Pagėgių kraštą (papildyta) [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybė, 2018, lapkričio 12 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pagegiai.lt/index.php?2593839532>.
 
ŠNIUKAS, Domas. Vilius Kavaliauskas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/vilius-kavaliauskas/>.

Valdas Adamkus: „Algimantas Mackus buvo išskirtinis“ [interaktyvus]. [Kaunas]: Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, 2013, sausio 15  [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://adamkuslibrary.lt/2013/01/15/valdas-adamkus-algimantas-mackus-buvo-isskirtinis/>. 

ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
 
Gimnazijos istorija [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, 2019, kovo 22 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.gimnazija.pagegiai.lm.lt/index.php/gimnazijos-istorija/misija-vizija>.
 
JUODKAZIS, Vytautas. Mažoji Lietuva – mano gimtinė: knyga šeimai ir bičiuliams. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2011. 396 p. ISBN 978-9955-488-52-1.
 
SATKAUSKYTĖ, Dalia. Algimantas Mackus. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-mackus/>.
 
VAIVADIENĖ, Vilma. Algimantas Mackus – Mažosios Lietuvos augintinis. Rambynas, 2014, nr. 1 (7), p. 57-60. ISSN 2029-0756.

Reklama