Pagalbos moterims linija. Konfliktai – natūralus reiškinys šeimose, tačiau smurto toleruoti negalima. Kaip elgtis karantino metu?

„Pagalbos moterims linija“, kuri veikia visą parą, šiuo metu daugiausia skambučių sulaukia dėl tarpusavio  santykių ir konfliktų šeimose.  Kasdien prie telefonų dirba daugiau nei  dešimt specialiai apmokytų savanorių, į kuriuos nemaža dalis skambinančiųjų kreipiasi ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau, anot specialistų, svarbu atskirti, kur yra konfliktas, o kur jau smurtas, nevalia maišyti ir gretinti šių dviejų reiškinių, tačiau būtina mokytis kurti tarpusavio  santykius, pažinti savo norus bei žinoti teises. 

Su emocinės pagalbos tarnybos „Pagalbos moterims linija“ (PML) Kaune vadove, psichologe  Aušrine Krikščionaitiene, Dr. Dalia Puidokiene, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktore, ir Irina El Osta, PML vadove Klaipėdoje, kalbamės apie konfliktų ir smurto priežastis, būdus, kaip padėti sau ir, kaip emociškai sunkiu metu stengtis kurti geresnius santykius šeimoje.

Kodėl visai šeimai būnant ilgesnį laiką kartu kyla daugiau konfliktų?

Aušrinė Krikščionaitienė (toliau – A.K.) Būnant karantino sąlygomis vienoje erdvėje, ypač jei ta erdvė nedidelė, natūraliai kyla įtampa. Kiekvienas šeimos narys turi savo individualių poreikių ir veiklų, kurios šiuo metu persikėlė į namus. Reikia išmokti persiorientuoti dirbti ir mokytis kitaip, kyla daug neaiškumų dėl neįprastos situacijos, kuri trunka ilgiau nei galbūt buvo tikėtasi, reikia iš naujo prisitaikyti ir naujai suorganizuoti erdvę, darbotvarkes, tuo pačiu, ir santykius.

Dėl skirtingų, o šiuo metu dar ir dalinai sunkiai patenkinamų, kiekvieno šeimos nario, tiek tėvų, tiek ir vaikų poreikių natūraliai kyla įtampos ir konfliktai. Prie to prisideda ir, galbūt, neturėjimas žinių bei įgūdžių, kaip spręsti konfliktus ir derinti skirtingus interesus.

Be to, į šeimos erdvę persikėlė ir įvairūs draudimai, apribojimai būti viešoje erdvėje, kontaktuoti su kitais. Vaikams negalima matytis su seneliais, kurie anksčiau galbūt padėdavo ir tėvai galėjo daugiau laiko skirti sau. Taip pat  vaikai nebegali gyvai bendrauti su bendraamžiais, kur galėdavo išsilieti savo energiją užsiimdami sportiniais žaidimais ar kita aktyvia veikla. Sporto salės, aktyvaus laisvalaikio būreliai uždaryti, tad nėra kur išlieti susikaupusios energijos ir tuo pačiu natūraliai kylančio pykčio.

Irina El Osta (toliau – I.O.): Svarbu suprasti, kad esant įtemptai situacijai  tiek suaugusieji, tiek vaikai patiria nerimą. Tėvai nerimauja dėl esamų pragyvenimo pajamų, apsaugos priemonių apsirūpinimo, asmeninės sveikatos ir visų kitų gyvenimo būdo pokyčių, kurie atsirado dėl būtinos saviizoliacijos, vaikai- dėl apribojimų, įprastos veiklos ir bendravimo trūkumo. Ir tai gali kelti vidinį pasimetimą, pyktį, nuobodulį, įtampą ir kitus išgyvenimus.

Taip pat nepamirškime, jog nemaža dalis gyventojų jaučia baimę užsikrėsti, sunkiai susirgti, būti izoliuotam ar  apkrėsti artimuosius, ypatingai jeigu žmonės yra rizikos grupėje dėl asmeninės sveikatos priežasčių. Tokiems žmonėms – padidintas saugumo poreikis, kuris, jeigu nėra patenkinamas, gali kelti dar didesnių rūpesčių, lydimų pykčio, baimės ir kitų streso emocijų.

Šeimos nariai gali tapti dirglesni, impulsyvesni ir emociškai išbalansuoti.

Negalime užsimerkti ir prieš faktą, jog žmonės, turintys problemų dėl priklausomybės alkoholiui ir kitiems kvaišalams, taip pat niekur nedingsta ir karantino sąlygomis namiškiai tampa tarsi situacijos įkaitais, dėl ko gali kilti dar daugiau konfliktų.

Kokios yra konfliktų tarpusavio santykiuose, ypač, šeimoje, priežastys?

Dalia Puidokienė (toliau – D.P.) Tikriausiai natūralu, kad santykiuose kyla konfliktai, nes kiekvienas žmogus yra individualus ir tuo pačiu skirtingas, su tik jam/jai būdingais poreikiais, norais, lūkesčiais, ir pan. Konfliktai kyla ir tuomet, kai tų norų, lūkesčių ar poreikių skirtumai išryškėja tarp dviejų ar daugiau žmonių. To priežastys gali būti įvairios: saviems poreikiams ar norams taikomas prioritetas, kito atžvilgiu keliami neretai perdėti, neadekvatūs lūkesčiai, bendraujant remiamasi tik sava patirtimi ir savo asmeniniu suvokimu, sunkiai sekasi ar nepajėgiama įsiklausyti į kitą, o kartais net ir nebandoma to daryti. Todėl tokioje poroje žmonės jaučiasi neišgirsti, nesuprasti, nepriimti.

Taip pat nemažai suaugusiųjų neturi buvimo kartu su kitu įgūdžių ar jie yra gana skurdūs. Daugiau konfliktų taip pat gali kilti ir dėl to, jog distancija, erdvė tarp žmonių, būnančių kartu ilgesnį laiką, yra nekintanti, daugiau mažiau pastovi, santykinai nedidelė. Žmogui pradeda trūkti erdvės, norisi didesnio atstumo nuo kito, nes esant kartu ilgesnį laiką, greičiau pavargstama, mažiau lieka dėmesio sau.

Kita vertus, klausimas, kiek žmonės turi suvoktos patirties kurti santykius su kitais, o gal būt jie aplamai linkę daugiau koncentruotis į save, o ne į buvimą su kitais, į mokymąsi gyventi darniai santykius.

Skirtingiems žmonėms gali būti skirtingos konfliktų priežastys, tačiau svarbu suvokti, kas kelia įtampas.

Kodėl šiuo metu žymiai padidėja smurto šeimoje atvejų? Tą matome ir užsienio šalių, ir iš Lietuvos patirčių.

A.K. Smurtas šeimoje kyla tose šeimose, kur yra ypač išreikšti galios ir kontrolės santykiai. Dažniausiai tai būna kažkurio vieno šeimos nario vaidmuo. Karantino sąlygomis Įtampos dar daugiau, nei įprastai, ir kontroliuojantis asmuo, norėdamas suvaldyti situaciją, pratrūksta agresija. Smurtas tai nėra įprastas konfliktas, kai konfliktuoja abi pusės ir kiekviena turi teisę išsisakyti, ginti savo nuomonę, prieiti bendro sprendimo ir/arba likti prie savo nuomonės.

I.O. Noriu atkreipti dėmesį ir į žmonių sveikatos problemas, dėl kurių gali kilti "kontrolės ir galios" scenarijus. Jeigu remtis faktais, kad smurto atvejų daugiausia vyksta tuomet kaip vienas iš partnerių yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, tai karantino sąlygomis, kai nėra galimybės pasitraukti iš gyvenamosios vietos, natūralu, kad tų atvejų bus daugiau. Esant pakankamai uždaroje erdvėje, smurtas gali vykti dėl asmenų sergančių psichozinėmis ligomis arba nenatūraliai padidėjus nerimo lygiui emociškai nestabiliems, jautresniems, miego, valgymo sutrikimų turinčių žmonėms taip pat gali pasireikšti smurtinis elgesys.

Kokios galimybės moteriai išvengti smurto?

A.K. Pirmiausia svarbu kurti lygiavertiškus santykius ir neleisti savęs žeminti ir ignoruoti. Su savimi elgtis taip, kad kitas neturėtų teisės manęs skaudinti, nenuolaidžiauti nei sau, nei kitam.  Būti savimi. Nesiaukoti dėl santykių, meilės, šeimos. Visada iškart sakyti, kas nepatinka, neignoruoti savo jausmų. Tai atrodo paprasta , bet dažnai santykiai daug sudėtingesni ir kiekviena moteris gali užmegzti smurtinius santykius, nes moteris yra linkusi daug atiduoti  ir aukotis, kad tik pelnytų kitų meilę. Svarbu laiku tai atpažinti ir imtis veiksmų.

D.P. Šiuo metu, deja, galimybės išvengti ar pabėgti nuo smurto yra ribotos, dėl tų pačių taikomų žmogaus judėjimo laisvės suvaržymų.

Tačiau, nežiūrint į tai, smurtą patiriantis asmuo – moteris ar vyras ar vaikas, turi žinoti, jog niekas neturi teisės sukelti kančias. Nėra tokių priežasčių, dėl kurių būtų galima skriausti ir išnaudoti kitą žmogų, o bet kokia prievarta yra nusikaltimas.

Kokie variantai ir kaip moteriai elgtis konflikto, smurto metu? 

A.K. Iš mus pasiekiančių skambučių matome, jog kiekviena situacija labai individuali. Tačiau, jei moteris gyvena smurtiniuose santykiuose, tikėtina, kad karantino metu smurtas galėjo tapti dažnesnis, todėl tampa itin svarbu ieškoti galimybių, kaip nors trumpam pasitraukti  iš smurtinių  santykių ir, kaip susitvarkyti su intensyviais kylančiais  jausmais. Būtina ieškoti pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, skambinti į „Pagalbos moterims liniją“, kad viduje moteris galėtų nusiraminti ir kitaip pažiūrėtų į situaciją. Jei situacija ypač grėsminga, reikia skambinti 112, o šiuo metu pagalbą  iškviesti galima ne tik telefonu, bet  ir sms.

D.P. Noriu pabrėžti, jog pirmiausiai, ką verta atsiminti smurtą patiriančiam žmogui – nekaltinti savęs dėl to, kas įvyko. Niekas neturi teisės skaudinti ar naudoti jėgos kito atžvilgiu, tam nėra pateisinamų priežasčių. Nuo smurto kenčiantis žmogus turi teisę rinktis – nutraukti smurtinius ryšius ar susitaikyti su esama situacija ir likti joje, kuri, neabejotinai, kartosis, ir kiekvieną kart stipriau žeisdama. Smurtą patiriantis žmogus turi ieškoti savyje kantrybės ir jėgų pradėti viską iš naujo, pergalvoti savo problemas, ieškoti pagalbos, nebausti savęs už taip vadinamas "klaidas" ar nesėkmes, o priešingai, pasidžiaugti, kad ir maža pergale, pasiekimu ir pan. Ryžtis kalbėti apie tai kitiems, patikimiems ir galintiems išklausyti, kas vyksta kenčiančio žmogaus gyvenime.

Ką šiuo metu svarbu žinoti ir daryti dėl pagarbių santykių išlaikymo?

A.K. Keletas rekomendacijų, į kurias svarbu atsižvelgti būtent kriziniu laikotarpiu ir, kurios padės išlaikyti pirmiausia, pagarbą sau:

• Vertinti situaciją kaip neeilinę ir sudėtingą. Suprasti , kad kiekvienas į šią situaciją reaguoja skirtingai , priklausomai nuo savo patirties, reakcijos būdo , asmenybės, nuostatų, vertybių.
• Gerbti kito žmogaus jausmus, suprasti , kad tai yra krizinė situacija, kurią lydi intensyvūs jausmais. Leisti tiems jausmams būti, neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus jausmus, nors tai ir nelengva ypač jei pyktis liejasi ant manęs. Rasti būdą, kaip pats tinkamai galiu išreikšti kylančius neigiamus jausmus.
• Turėti savo ir gerbti kito nors ir nedidelę privačią erdvę.
• Suprasti , kad kai kurie konfliktai gali tęstis ilgai ir jiems reikia laiko.
• Skirti laiko savo pomėgiams, sugebėti atsijungti nuo sudėtingos situacijos.
• Apsispręsti nebetęsti konflikto , jei jis perauga į kito įžeidinėjimus ir nepagarbą.

D.P. Dar pridėčiau keletą svarbių aspektų, kurie gali padėti sąmoningų santykių kūrimui:

• Ugdytis savyje pakantumą kitam, kitokiam, skirtingam nei aš, su savais poreikiais, norais, suvokimu ir pan.
• Taip pat svarbu suprasti, kad kitas turi teisę rinktis, kad kritika, moralizavimas nėra tinkamas būdas kurti tvarius, kokybiškus santykius,
• Suvokti, jog labai svarbu dalintis, kalbėtis apie tai, kas vyksta, kokius jausmus ir emocijas kelia esama situacija
• Ieškoti įvairių būdų, resursų, kaip padėti sau ir kitam tuo pačiu, bandyti palaikyti kitą, nekaltinti ir nepriekaištauti, o greičiau panagrinėti / paanalizuoti, kaip atsitiko, kad dabar tai vyksta ir kokios to priežastys, kaip būtų galima padėti sau ir visiems čia esantiems.

„Pagalbos moterims linijos“ telefonas visą parą 8 800 66366. Taip pat galima rašyti el.laiškus ir susisiekti per pokalbių kambarį (chatą) puslapyje www.pagalbosmoterimslinija.lt

Šiuo metu taip pat susisiekti su PML galima paskambinus bendruoju emocinės pagalbos telefonu 1809 ir surinkus skaičių 2.

Pagalbos moterims linijos inf.