NAUJIENOS

Paaiškino, kodėl pagal ligų prevencijos programas reikia tikrintis reguliariai

Kategorija:

Miestas:
Kalbant apie sveikatą žodis „reguliarus“ yra vienas iš kertinių. Naudotis sveikos gyvensenos bei kitomis prevencinėmis priemonėmis ir gydytis reikia ne pripuolamai, o pagal medicinos specialistų ir mokslininkų nustatytą planą. Reguliarumas svarbus ir tikrinantis pagal prevencines programas dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Žmonėms kyla klausimų dėl pakartotinės patikros pagal šias programas.
Ligonių kasų užsakymu šių metų liepą bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, net 8 iš 10 šalies gyventojų yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė gyventojų kurioje nors iš jų dalyvavę. Tačiau ligonių kasos vis sulaukia klausimų, kodėl ir kada prevencinę patikrą reikia kartoti, jei jos metu jau nustatyta, kad žmogus sveikas, ir vėliau nepasirodo jokių ligos požymių.

„Rizika susirgti kai kuriomis onkologinėmis bei širdies ir kraujagyslių ligomis išauga tam tikro amžiaus žmonėms, kuriems ir yra skirtos penkios ligonių kasų apmokamos prevencinės programos. Šis rizikingas amžius trunka nuo keliolikos net iki 30 metų ir ilgiau, priklausomai nuo ligos, žmogaus lyties ir kai kurių kitų ypatumų. Be to, šios ligos kurį laiką gali būti be simptomų. Todėl norint nustatyti ligos pradžią, kai pacientui kur kas lengviau padėti, nepakanka kartą patikrinti – ir nesant simptomų patikra būtina kas kelerius metus, kol žmogus yra rizikingo amžiaus“, – aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

Kartą per 3 metus dėl gimdos kaklelio vėžio turi tikrintis moterys nuo 25 iki 59 m. (imtinai), kartą per 2 metus dėl krūties vėžio – moterys nuo 50 iki 69 m. (imtinai), kartą per 2 metus dėl storosios žarnos vėžio – vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 m. (imtinai), kas 2 ar 5 metus dėl prostatos vėžio – vyrai nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga, kartą per 1 metus dėl širdies ir kraujagyslių ligų – vyrai nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 m. (imtinai).

Žmonės taip pat teiraujasi, kaip žinoti, kada reikia pakartotinai pasitikrinti dėl prostatos vėžio – po 2 ar po 5 metų. Šiuo atveju prevenciškai tikrinant yra atliekamas kraujo tyrimas dėl prostatos specifinio antigeno (PSA), parodantis, kokia tikimybė, kad pacientas serga. Jeigu viskas gerai, pakartotinės patikros laiką, atsižvelgdamas į šio tyrimo rezultatus ir paciento amžių, nustato gydytojas.
 
Svarbu prisiminti, kad dėl rizikos susirgti daugiausia gyvybių nusinešančiomis širdies ir kraujagyslių ligomis nustatyto amžiaus žmonėms reikia tikrintis kiekvienais metais. Apdraustiesiems kasmet nemokamai gali būti atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje tyrimai, elektrokardiograma, kiti tyrimai, rodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei, ar reikia imtis kokių nors veiksmų. Taigi šios patikros tyrimai gali būti paprasti, bet gydytojui iškalbingi.

Įprastai gydymo įstaiga, kurioje žmogus prisirašęs, praneša, kad laikas prevenciškai pasitikrinti tiek pirmąsyk, tiek pakartotinai. Jeigu tokio kvietimo negaunama, dėl galimybės pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas tikslinga pasiteirauti savo šeimos gydytojo, pavyzdžiui, vizito kitais sveikatos klausimais metu.

Jeigu žmogus junta kokius nors simptomus, nerimauja dėl savo sveikatos būklės, laukti nustatyto prevencinės patikros termino nereikia. Tokiais atvejais būtina neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis skyręs reikiamus tyrimus nustatytų negalavimų priežastį ir prireikus pradėtų gydyti.

Ligonių kasos primena, kad nemokamai pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas gali visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Norint prevenciškai pasitikrinti, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija
 

Reklama