NAUJIENOS

Ona Striškienė: esperanto kalba padeda visapusiškai plėsti akiratį


Miestas:
Gyvenu Panevėžio rajone, Paįstryje. Esu Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“, Panevėžio rajono literatų klubo „Polėkis“ narė. Socialinių mokslų magistrė. Su buvusiomis dėstytojomis Danute Alifanova ir Albina Kepalaite esu parašiusi tris  mokslinius straipsnius. Nuo 1996 metų bendradarbiauju su respublikine ir rajonine spauda. Esu Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto studentė.
 
Pirmą kartą apie esperanto kalbą išgirdau prieš kelis dešimtmečius iš aštuoniasdešimtmetės politinės kalinės Onos Dunkevičiūtės. Jos vyriausias brolis Jonas (1924–1945) padėdavo tėvui dirbti ūkio darbus, domėjosi žemdirbystės naujienomis ir kišenėje visada nešiodavosi lietuvių-esperanto žodynėlį. Kalbą išmoko savarankiškai. Buvo pašauktas į kariuomenę ir žuvo prie Liepojos. O. Dunkevičiūtė už mane buvo visą trisdešimt metų vyresnė, bet mes daug bendraudavome. Jų namuose būdavo daug knygų, senų fotografijų, nes jaunėlis brolis Petras (1930–1952) fotografuodavo. Ji, rodydama albumus, vaizdžiai pasakodavo apie praeitį. Tose nuotraukose būdavo kasdieniai darbai, šventės, gamta – ištvinęs Lėvuo ir valtimis pas kaimyną plaukiantis jaunimas. Po kiek laiko prisiminusi, kad Onos brolis mokėsi esperanto kalbos, perklausiau, kaip jis tai darė. Ji pasakė: „Mano brolis Jonas pats pasirengė ir išlaikė gimnazijos 5 ir 6 klasės egzaminus, mokėsi ir kalbų“. Ir supažindino mane su buvusiu kaimynu, gyvenančiu tame pat Paįstryje, Vincu Valkūnu, mokančiu esperanto kalbą.
 
V. Valkūnas – labai nekalbus. Jis parodė prenumeruojamus žurnalus, žodynus. Vartydama žurnalus mačiau pasibrauktus žodžius, šalia parašytus lietuviškai. V. Valkūnas buvęs kare, nevedęs, gyvena dukterėčios šeimos prižiūrimas. Dunkevičiai ir Valkūnai gyveno kaimynystėje, matyt, ir esperanto kalbomis kartu susidomėjo. V. Valkūną prieš penkerius metus aplankėme su mano esperanto kalbos mokytoja Palmira Lukoševičiene. Tą pačią dieną buvo susitikimas su skaitytojais Paįstrio bibliotekoje. Susitikimo dalyviai buvo supažindinami  su esperanto kalba. P. Lukoševičienė bibliotekai padovanojo išverstą į esperanto kalbą Paįstrio kraštietės Aldonos Brazdžionytės-Oškeliūnienės knygelę „Sule la nordluno“ (Po šiaurės pašvaiste) ir kitas knygas. Po to Paįstrio kapinėse aplankėme Aldonos ir Vlado Oškeliūnų kapą.
 
Taip jau nutiko, kad į mokyklą išėjau šešerių metų, baigiau vidurinę, technikumą, žemės ūkio akademiją, ekskursijų vadovo mokslą – ištisai mokiausi 21-erius metus. Po to dvejus metus mokėmės anglų kalbos, baigiau Šiaulių universitete socialinių mokslų magistratūrą, dabar mokausi keramikos paslapčių. Esperanto mokytis pradėjau todėl, kad paskambino esperantininke prisistačiusi Janina Railienė. Ji pasakė, iš spaudos žinanti mano pomėgį žygiuoti su žygeiviais, daug keliauti ir jog aš turinti mokytis esperanto, kas leidžia plačiai keliauti. Po kelių valandų paskambino moteris, prisistačiusi Palmira Lukoševičiene ir pasakė renkanti grupę, kurią be užmokesčio mokys esperanto kalbos. Išklausius jai pasakiau, kad jau antra man šiandien rekomenduoja mokytis esperanto – lemtis – eisiu mokytis. Pasirodo, jos tarpusavyje visai nebuvo susitarusios, jog skambins man. Taip 2013–2014m. važinėjau du kartus per savaitę į Panevėžį, į Palmiros Lukoševičienės vedamas esperanto kalbos pamokas. Ji labai myli kalbą, verčia, daug keliauja. Panevėžio TAU moko grupę esperanto kalbos.

 

Su ja 2015 metais pirmą kartą buvau Kaune L. Zamenhofo dienose. Renginio metu išklausyta Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininko Povilo Jegorovo ataskaita. Po pertraukos kalbėjo Mažosios Lietuvos tyrėjas, žurnalistas, inžinierius, esperantininkas Vytautas Šilas. Buvo pasakota apie pirmąjį Lietuvos esperantininką Aleksandrą Dambrauska (Adomą Jakštą), jo 155-ųjų gimimo metinių proga. Labai patiko, susipažinom su naujais leidiniais. Sveikinti jubiliatai, susirinkusieji šiltai bendravo, kartu pietauta. Per pertrauką pasigrožėjom Rotušės aikšte, Naujametine egle, aplankėm Kauno arkikatedrą.
 
2015 m. rugsėjį grupė Panevėžio esperantininkų mikroautobusu vykome į Rygą. Lankėme Rygos senamiestį, kuris labai pasikeitęs, išgražėjęs. Rygą, Daugpilį, Parnu, Tartu, Taliną ir kitus miestus iš lydėtų kelionių žinojau seniai. Bet čia buvo visai kitaip, nedaug žmonių, nuoširdus bendravimas. Po Rygos senamiestį vedžiojo rygietis esperantininkas. Jis žinojo kiekvieną namą, jo kiemelius, aprodė svarbiausius objektus. Išvedžiojo ten, kur jie patys labiausiai mėgsta žvalgytis. Savo sodyboje mus apsistoti priėmė Jūrmaloje gyvenantis mokslininkas esperantininkas. Daug bendravome, kur esperantiškai, kur kita kalba pasitikslindami, pasimėgavome jūra, kopomis, saule. Tokią natūralią gamtą su mėlynių, bruknių uogienojais su uogomis šeimos gyvenamoje sodyboje regėjau pirmą kartą.
 
Į IX Lietuvos esperantininkų žurnalistų seminarą Aukštadvaryje (Trakų r.) iš Panevėžio iki Vilniaus važiavau su mokytoja P. Lukoševičiene. Iš Vilniaus iki Aukštadvario ir grįžtant mus vežė Vilniaus esperantininkų draugijos pirmininkas, LEU dėstytojas Algimantas Piliponis. Seminaras vyko gegužės 21–22 d., buvo pakelta esperanto kalbos ir judėjimo vėliava. Teko pažinti tuometinį Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoją, Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubo pirmininką Audrį Antanaitį. Viskas buvo puikiai – paskaitos, diskusijos, žaidimai, viktorina, laisvas laikas.
 
2016 m. rugsėjo 10–11 d. Panevėžyje vyko II Lietuvos katalikų esperantininkų suvažiavimas su didžiule programa. Daugiausia rūpinosi Panevėžio esperanto klubas „Revo“ (pirm. Vida Kulikauskienė) ir Panevėžio moterų politikių klubas „Veiklios moterys“ (vad. Danutė Kriščiūnienė). Suvažiavimas prasidėjo Šv. Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, kurių aukojime dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Žagarės klebonas Marius Dyglys. Katedroje buvo giedamos giesmės esperantiškai, smuiku grojo Sigita Railaitė, giedojo vokalinis ansamblis  „Tolmėja“, Panevėžio mišrus choras „Godos“. Suvažiavimo oficialioji dalis persikėlė į Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (KNPP) salę. Jį atidarė esperantininkas Žagarės klebonas Marius Dyglys. Suvažiavime dalyvavo svečiai iš Prancūzijos, Latvijos ir įvairių Lietuvos vietovių. Po pietų vykta į ekskursiją, apžiūrėtas Bistarmpolio dvaras, aplankytas Pasaulio esperantininkų garbės nario Telesforo Lukoševičiaus kapas Šilaičių kapinėse. Vakare viešbutyje „Pervaža“ su esperanto lingvistika supažindino žymus esperantininkas iš Vilniaus Algimantas Piliponis.
 
Sekmadienio ryte esperantininkai rinkosi į Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, į jaunimo mišias. Šv. Mišias aukojo Žagarės klebonas Marius Dyglys, maldos, evangelija buvo skaitomos Esperanto kalba. Giesmes esperantiškai giedojo šios bažnyčios vaikų ir jaunimo choras, Panevėžio mišrus choras „Godos“. Aplankytas Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje monsinjoro, poligloto, esperantininko Jono Juodelio kapas. Po to vykta į Piniavą, į Panevėžio rajono garbės piliečio, kolekcionieriaus Klemento Sakalausko sodybą-muziejų. Ten buvo ekskursija, kultūrinė programa, pokalbiai prie kavos ir pietų stalo. Padėkota gausiems rėmėjams, žurnalistams Broniui Vertelkai ir Onai Striškienei, padėjėjams ir pagalbininkams, organizatoriams.

 

Labai įsiminė 2018 m . sausio 6 d. Panevėžio KNPP mokykloje vykusiame tarptautiniame Esperanto klubo „Revo“ šventiniame renginyje sulaukta daug svečių iš Latvijos (vad. Margarita Želvė). Šventėje Kroatijai atstovavo Vlado Jurkovič iš Zagrebo. Iš Šiaulių atvyko Esperanto klubo „Rideto“  nariai (vad. Gediminas Kazlauskas), Kauno esperantininkai. Aidint muzikos garsams į salę įžengė pasipuošę karaliai: Merkelis (Povilas Šiaučiūnas), Beltazaras (Vilius Šidlauskas), Kasparas (Vida Kulikauskienė) ir karalienė (Danutė Kriščiūnienė). Esperanto kalba bendrai sugiedota giesmė „Tyli naktis“. Karaliai visiems dovanojo po atminimo dovanėlę.  Literatė iš Panevėžio Ona Šerėnienė skaitė eilėraštį apie žiemą. Vida Kulikauskienė skaitė Onos Striškienės eilėraštį „Kūdikėlio lankymas“ esperanto kalba, pati autorė – lietuviškai.
 
KŪDIKĖLIO LANKYMAS
Ilgai lauktoji žinia pasklido –
gimė mažas kūdikėlis,
Vietos dar nežino,
juos išsiuntė suieškoti.
Gimė prieangį šalia gyvulėlių,
malonūs buvo tie žmonės –
suteikę pastogę.
Kūdikėlis mažas, verkiantis.
Motina Marija
priglaudusi ramina.
Rūpestis globėjui,
guodžiančiam užtarėjui.
Įsižiebė žvaigždė,
ją matė piemenėliai.
Išvydę tai, šviesulio link
išminčiai suskubo.
Keliavo ilgai, sudilo apavas,
kelio dulkėmis nusėdo rūbai.
Jie nešė dovanas
mažajam Karaliui.
Išvido, kas amžiais
buvo žadėta – gimė Atpirkėjas.
Pamatė, pasveikino, suprato
ir pasuko kitu keliu...
 
VIZITO DE LA BEBO    Esperanto
Longe atendita scio disvastiĝis –
Naskiĝis malgranda bebo,
Lokon neniu scias,
Ilin forsendis serĉi ĝin.
Naskiĝis li apud bestetoj,
Agrablaj estis tiuj homoj –
Donintaj lokon sub tegmento.
Bebo malgranda kaj ploranta.
Panjo Maria
Alpreminte trankviligas lin.
Zorgo al protektanto,
Konsolanta patronanto.
Eklumiĝis stelo,
Ĝin vidis paŝtistetoj,
Kaj ekvidinte tion, al la direkto
Saĝuloj ekrapidis.
Vojaĝis longe, plandumoj eĉ truiĝis,
Per voja polvo vestoj kovriĝis.
Portis ili donacojn
Al la malgranda Reĝo.
Ekvidis tion, kio dum jarcentoj
Estis promesita – naskiĝis Pardonanto.
Ekvidis, salutis lin, komprenis
Kaj turnis sin al la alia vojo...

 

Buvo išmoningai surengtas žaidimas „Pasaka apie karalių ir karalienę“. Tai nuostabus pasakojimas esperanto ir lietuvių kalba, kaip karalius ir karalienė karieta keliavo į puotą su įvairiais nuotykiais. Žaidžiant šį žaidimą svarbiausia buvo kuo dažniau ir kuo daugiau paminėti veikėjus, kad jie turėtų ką veikti, atidžiai klausydamiesi pasikartotų ir įsimintų kuo daugiau žodžių.
 
Tais pat metais vykome į Šiaulių esperanto klubo „Rideto“ rengtą tradicinę Atvelykio šventę. Visi kartu aplankėme Šiaulių universiteto biblioteką, J. Janonio gimnaziją. Sugrįžę daug žaidėme, bendravome. Šventė buvo labai nuotaikinga.
 
2019 m. liepos 6–14 d. Panevėžyje vyko Baltijos jūros valstybių regioninis kongresas „Baltijos esperanto dienos“ (BET – 55). Jį rengė Lietuvos esperantininkų sąjunga ir Panevėžio esperanto klubas „Revo“. Dalyvavo 450 dalyvių iš 37 pasaulio šalių. Kongresas buvo skirtas Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-mečiui ir renginio „Baltijos esperanto dienos“ 60-mečiui paminėti. Užsiėmimų, paskaitų, pranešimų, meninių programų buvo labai daug – sunku buvo pasirinkti, nes visur suspėti nebuvo įmanoma. Įspūdis nepakartojamas.
 
Panevėžio esperantininkai dažnai rinkdavosi, visada būdavo turiningai praleidžiamas laikas, laikinai rinktis negalime. Puikios Panevėžio esperantų klubo „Revo“ pirmininkė Vida Kulikauskienė, vicepirmininkė Danutė Kriščiūnienė, žingeidūs, paslaugūs visi klubo nariai.
 
Ona Striškienė

Panašūs straipsniai:
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geografijos-terminai-ir-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/saulius-keras-moko--sugyvenimo-ir--ugdo-zmogiskojo-solidarumo

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zita-blaust-garbaraviciene-esperantiski-renginiai-man-yra-nuostabus-atradimas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/donata-manioniene-esperanto-%E2%80%93-tai-naujas-zvilgsnis-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/janina-brigita-slepetiene-esperanto-kalba-man-atvere-langa-i-ateiti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-jagminaite-man--esperanto-kalba-yra-tik-malonus-pomegis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aldona-elena-bilkstiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-einanti-be-uztvaru-per-visa-pasauli

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ernestas-slivinskas-jus-esate-mano-draugai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jasiunas-esperanto-%E2%80%93-ir-idomus-pomegis-ir-naujo-pazinimo-pagrindas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/indre-pileckyte-esperanto-kalboje-zavejo-galimybe-konstruoti-zodzius-naudojant-priesagas-ir-priesdelius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-medzeviciute-(panaviene)-po-daugelio-metu-mes-susitiksim-kai-sis-laikas-bus-tik-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gitana-liatukaite-esperanto-kalba-man-dave-bendraji-pasaulio-ir-saves-pasaulyje-suvokima

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/snieguole-meskauskiene-esperanto-kalbos-mokymasis-prasidejes-pomegiu-perejo-i-nauja-pazinima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ricardas-strolia-zinia-apie-esperantininku-kongresa-pasauliui-pranesiau-radijo-saukiniais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kastytis-aleknavicius-ideja-%E2%80%93-esperantiskai-kalbantis-palangos-kurortas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laisvina-ciudaraite-esperanto-kalba-ne-vien-tik-kalba-tai-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/matyte-gaidamaviciene-esperanto-mano-kasdienybe-paverte-ilgus-metus-besitesiancia-svente

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanina-fokaite-esperanto-atvere-kelius-betarpiskai-pazinti-daugybe-saliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marijonas-rocius-esperanto-kalba-padejo-savo-akimis-pamatyti-tai-kas-tapo-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rugile-audeniene-rasydama-knyga-supratau-kad-si-kalba-yra-kandidate-i-viena-bendra-pasaulio-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klementina-ir-juozas-babraviciai-su-esperanto-per-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-judickyte-lazurkeviciene-daininga-ir-grazi-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-jolanta-dudenaite-bulote-geriausios-atostogos-man-yra-su-esperanto 

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-petraityte-esperanto-kalba-praturtino-mano-kalbini-isprusima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-visockas-esperanto-%E2%80%93-ne-tik-kalba-bet-ir-spalvingas-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zofija-baboniene-esperantininku-laiskai-man-buvo-idomus-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-taujanskaite-esperantininku-renginiai-primena-kad-gyventi-ir-dziaugtis-reikia-cia-ir-dabar
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-stasiunas-esperanto-kalba-%E2%80%93-naujo-pazinimo-pagrindas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-simaitiene--svarbiausi-yra-sutiktieji-zmones

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-laime-yra-visada-tureti-daugiau-svajoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/liudmila-narbutiene-esperantininkai-tampa-kaip-gimines-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jevgenijus-gaus-esperanto-kalba-tapo-didele-mano-gyvenimo-dalimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-rasa-miseikyte-esperanto-kalba-man-buvo-tarsi-naujo-pasaulio-atradimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-sudeikis-esperanto-kalba-nuo-pomegio-peraugo-i-galimybe-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-skrabyte-%E2%80%93-keliuotiene-esperanto-nesuderinama-su-jokia-politika-ar-religija-nes-tai-yra-gyvas-zmonijos-perlas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arunas-kazlauskas-nuejau-idemiai-paklausiau-o-grizau-esperanto-virusa-pasigaves
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/virgilijus-sironas-iki-siol-matau-unikalia-galimybe-pasauliui-naudoti-ne-vienos-tautos-nediskriminuojancia-kalba

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romas-cibas-esperanto-kalba-pats-geriausias-%E2%80%9Ekatalizatorius%E2%80%9C-bendradarbiavimo-epochai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-cojiene-esperanto-%E2%80%93-mano-seimos-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dae-suk-choi-esperanto-man-nera-tik-pomegis-tai-%E2%80%93-pats-gyvenimas
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-kalba-yra-mano-gyvenimo-budas-tikslas-jo-prasme-ir-esme-mano-dvasine-busena
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilija-vyziene-labai-patinka-esperanto-kalbos-melodingas-skambesys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero-(tesinys)    
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-ruzauskiene-man-patinka-esperantininku-veikla-ir-su-ja-susije-nauji-pazinimai-bei-atradimai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-zuromskiene-kiekvienas-esperantiskas-sakinys-yra-tarsi-poezija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-dovidaviciute-esperantininku-judejimas-yra-zymiai-daugiau-nei-tik-kalbos-igudziu-tobulinimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-pazereckiene-esperanto-man-kaip-pirmoji-meile-%E2%80%93-miela-sviesi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-katinaite-esperanto-%E2%80%93-tiesiog-nuostabios-akimirkos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alma-slamaite-esperanto-padeda-rasti-draugu-kiekviename-zemes-kampelyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/darius-litvinas-svarbiausia-%E2%80%93-niekada-nenustoti-tiketi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-mazuronyte-si-viltinga-kalba-%E2%80%93-langas-i-pasauli-ir-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/stanislova-adomauskiene-esperanto-kalba-%E2%80%93-pazintis-su-kitu-saliu-zmonemis​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-romenskaja-esperanto-kalba-%E2%80%93-tai-ir-pomegis-ir-pazinimo-pagrindas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/brone-aukstikalniene-esperanto-veikla-pasvalyje-%E2%80%93-flugu--amikeca-birdo-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-barniskiene-esperanto-kalba-man-buvo-patraukli-savo-paprastumu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-tamulevicius-su-esperanto-prasidejo-naujas-bendravimo-patyrimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/onute-sereniene-visi-pasaulio-titulai-tolygus-%E2%80%9E0%E2%80%9C-%E2%80%93-be-dvasines-sviesos-ir-zmoniskumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/leonarda-gauryliene-esperanto-%E2%80%93-tai-dvasinis-ir-emocinis-uztaisas-tobuleti

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alvydas-valenta-tarp-esperantininku-sutikau-ir-nuolat-sutinku-daug-sviesiu-zmoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valdone-skujiene-ilgas-kelia-i-esperanto-kalba-%E2%80%93-per-prancuzu-anglu-ir-vokieciu-kalbas-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sergejus-popovas-viskas-prasidejo-nuo-galvoje-likusio-epizodo 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klaudija-margeviciene-esperanto-%E2%80%93-tai-ir-bendravimo-priemone-ir-pomegis-ir-dar-kazkas-daugiau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-jarusaitiene-kodel-as-ismokau-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jogaile-cojute-susidomejau-esperanto-naturaliai-is-tiesu-tai-ji-tapo-man-gimtoji
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gabija-bulanaviciute-%E2%80%93-vileniskiene-esperanto-nera-tik-kalba-%E2%80%93-tai-yra-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-rozentaliene-kelioniu-pomegis-atvede-i-esperanto-pasauli-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytenis-povilas-andriukaitis-esperanto-ypatinga-tuo-kad-ji-irodo-jog--universali-kalba-yra-ir-galima​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aleksandras---dambrauskas-%E2%80%93-lietuvos---esperantininkas--nr1-160-osioms-adomo---jaksto---gimimo---metinems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-kediene-ir-kleta-gindviliene-linkime-jaunimui-susidometi-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zenonas-eimutis-sabalys-man-esperanto-%E2%80%93-musu-salies-istorijos-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eligijus-skirkevicius-esperanto-kalba-padeda-suprasti-bendruosius-kalbu-desnius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-krisciuniene--bonan-tagon-mielieji--esperanto-zeri-ir-zeres-paciom-graziausiom-spalvom
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/palmira-lukoseviciene-taikus-darbas-daro-zmogu-laiminga
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrone-maksimaitiene-puiku-kai-gali-be-vertejo-suprasti-ka-kalba-ir-is-tribunos-indas-ir-japonas-brazilas-ir-iranietis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valerijus-rudzinskas-esperanto-kalba-%E2%80%93-ir-pomegis-ir-naujas-pazinimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilius-sidlauskas-i-esperanto-atvede-smalsumas-ir-mokytojo-pavyzdys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-ruzele-suvokiau-%E2%80%93-mes-dideli


 
 
 
 

Reklama