NAUJIENOS
Kaip nuversti valdžią

Nuo ekonomikos prie sveikatos: tikrasis alkoholio akcizų poveikis

Kategorija:

Kilus viešoms diskusijoms spaudoje dėl galimo akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų institutas į alkoholio vartojimo problemą ragina pažvelgti plačiau.  Alkoholinių gėrimų apmokestinimas akcizo mokesčiu nėra vien tik pajamų į biudžetą didinimo įrankis. Tuo pat metu tai ir alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, kuri tiesiogiai susijusi su šalies gyventojų sveikatos rodiklių gerinimu. Galima pastebėti, kad viešojoje erdvėje tarp ekonomikos, finansų, sveikatos priežiūros ekspertų ir net skirtingų ministerijų atstovų vyrauja skirtingas supratimas apie alkoholio apmokestinimą, apmokestinimo generuojamas pajamas šalies biudžetui bei alkoholio žalos vertinimą.

Ekonomistai, finansų ekspertai ir už šalies finansus tiesiogiai atsakingų valstybinių įstaigų atstovai dažniausiai alkoholinius gėrimus linkę laikyti įprastomis prekėmis, generuojančiomis reikšmingas pajamas į šalies biudžetą, o akcizo didinimas daugiau suvokiamas kaip galimybė padidinti biudžeto pajamas. Be to, diskutuojama, kaip suvaldyti „šešėlinę rinką“, aptariama akcizų kaitos įtaka šalies makroekonominiams rodikliams, o sveikatos rodikliai, deja, bet užmirštami.

Sveikatos ekspertai, mokslininkai ir už sveikatą ar socialinę šalies gyventojų gerovę atsakingų valstybinių įstaigų atstovai alkoholio vartojimą mato kaip didžiausią visuomenės sveikatos rizikos veiksnį ir anaiptol ne kaip įprastą prekę. Alkoholio kontrolės politikos priemonės (tarp jų viena pagrindinių – akcizinis apmokestinimas) suvokiamos kaip instrumentai, skirti mažinti vartojimą, taip visų pirma gerinant visuomenės sveikatą. Galimos papildomos pajamos šalies biudžetui, žvelgiant iš sveikatos pozicijų, yra tiesiog malonus priedas šalia mažėjančio vartojimo ir gerėjančių gyventojų sveikatos rodiklių.

Remiantis įvairiais sveikatos ekonomikos tyrimais, alkoholio paklausa yra santykinai neelastinga kainos atžvilgiu ir tai visų pirma yra gera naujiena valstybėms, taikančioms akcizo mokestį alkoholiui. Pavyzdžiui, akcizus padidinus 10 proc., stipriųjų gėrimų vartojimas galėtų kristi 5-8 proc., vyno – 4-7 proc., o alaus – 3-5 proc. Nors galutinis efektas priklauso nuo tokių veiksnių kaip vartotojų pajamų kitimas, jau esamas apmokestinimas ir pan.

Kitaip tariant, didinant tik akcizo mokestį alkoholiui kažkiek sumažėja jo vartojimas (t.y. džiaugiasi sveikatos ekspertai), padidėja pajamos valstybei (t.y. džiaugiasi Vyriausybė) ir mažėjantys pardavimai sumažina alkoholio pramonės pajamas (t.y. lieka nelaimingi alkoholio įmonių vadovai ir į darbą su dar didesniu užsidegimu paleidžiami lobistai, aiškinantys kokią žalą valstybei atneša akcizai).

Nesenas tokio efekto pavyzdys galėtų būti alkoholio kontrolės sugriežtinimas ir akcizų surinkimas 2008 m. Tuomet 20 proc. padidėjus alkoholio akcizui (alui didėjo 10 proc.), Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, suvartojimas sumažėjo nuo 14,74 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui (2007 m.) iki 13,08 litro (2008 m.). Tuo tarpu, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pajamos iš alkoholio akcizų pakilo nuo 830 mln. Lt iki beveik 968 mln. Lt t.y. beveik 17 proc. Šalia to jau pradėjo gerėti šalies gyventojų sveikatos rodikliai (pvz. alkoholio vartojimo sąlygojamų mirčių sumažėjo nuo 162 mirčių tenkančių 100 tūkst. gyventojų iki 147 arba absoliučiais skaičiais nuo 4621 iki 4200 mirčių).

Vis dėl to esant pakankamai staigiam alkoholio vartojimo sumažėjimui, akcizinių pajamų padidėjimas neatsvers alkoholio suvartojimo sumažėjimo, o toks efektas gali pasireikšti kuomet kartu diegiamos kitos efektyvios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės (neblaivių vairuotojų kontrolės griežtinimas, alkoholio prieinamumo mažinimas, reklamos ribojimai). Lietuvoje 2009 m. taip jau buvo: šalia jau galiojusio alkoholio reklamos apribojimo televizijoje ir radijuje dienos metu ir padidinto akcizo, dar kartą 15 proc. (10 proc. alui) buvo padidintas akcizas alkoholiui ir apribota prekyba alkoholiu po 22val. Tuomet alkoholio suvartojimas sumažėjo dar beveik 2 litrais (iki 11,13 litro absoliutaus alkoholio tenkančio vienam šalies gyventojui), o pajamos, gautos surinkus akcizo mokestį, sumažėjo nuo 968 iki 812 mln. Lt t.y. 16 proc. pajamų sumažėjimas., o 2010 m. akcizų surinkimas sumažėjo dar beveik 8 proc.

Čia papildomai galima įžvelgti ir ekonominės krizės poveikį, sustiprinusį akcizų efektą, dėl ko labiau mažėjo vartojimas. Nuo 2009 m. pradėjo mažėti gyventojų pajamos, todėl santykinė alkoholio kaina pradėjo augti, o tai visų pirma yra poveikis, kurio siekiama didinant akcizus t.y. didesnė santykinė alkoholio kaina (pajamų ir alkoholio kainos santykis) mažina vartojimą.

Tačiau ar sumažėjusios pajamos iš alkoholio akcizų yra nuostolis valstybei?! Juk, alkoholio suvartojimas tik per trejus metu (nuo 2007 iki 2010 m.) nukrito beveik 3 litrais absoliutaus alkoholio. Toks oficialus suvartojimas tikrai negalėjo būti kompensuotas nelegalaus vartojimo išaugimu (kaip linkę gąsdinti alkoholio pramonės atstovai), nes kartu mažėjant oficialiam alkoholio suvartojimui, ženkliai sumažėjo pasekmių lietuvių sveikatai našta: tik per tuos kelis metus alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas sumažėjo apie 30 proc. (nuo 162 iki 117 mirčių tenkančių 100 tūkst. gyventojų arba absoliučiais skaičiais nuo 4621 mirčių  2007 m. iki 3200 mirčių 2011 m., įskaitant žūtis eismo įvykiuose, traumas, smurtines mirtis, apsinuodijimus, alkoholines kepenų ligas ir pan.). Taip pat panašios teigiamos tendencijos buvo pastebimos vertinant alkoholio vartojimo sąlygojamą ligotumą ir eismo nelaimes. Vien 2010 m. alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala (lėšos išleistos sveikatos priežiūrai, sumažėjusio darbingumo išmokoms, kalinių išlaikymui, vaikų namų išlaikymui ir dėl pirmalaikių mirčių sąlygoto prarasto produktyvumo) valstybei sudarė daugiau kaip 715 mln. Lt.

Sveikatos tyrimų institutas sveikina ir palaiko alkoholinių gėrimų akcizo didinimą, nes Lietuvoje alkoholio vartojimas sąlygoja neproporcingai didelę socialinę ir ekonominę žalą. Tačiau akcizinį apmokestinimą reikia pratintis vertinti kaip alkoholio vartojimo mažinimo priemonę, galinčią pagerinti šalies gyventojų sveikatos rodiklius, ir nesivadovauti vien tik lūkesčiu gauti didesnes pajamas į biudžetą. Šalia to, bent dalis papildomų pajamų iš akcizų turėtų būti skiriama ir kovai su „šešėline rinka“ ir kitų efektyvių alkoholio kontrolės programų plėtojimui.

 

Mindaugas Štelemėkas

Lietuvos sveikatos universiteto Sveikatos tyrimų institutas (su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantis centras)

 


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama