Norite geriau pažinti Žemaitiją? Atvykite į Žemaitijos nacionalinį parką

Žemaitijos nacionalinį parką tikriausiai drąsiai galime vadinti Žemaitijos vizitine kortele, nes čia saugomas Žemaitijos gamtos ir kultūros paveldas.  Apie tai, ką čia galima pamatyti, kokiais takais ir maršrutais pakeliauti, kalbamės su Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoju Giedriumi Norvaišu.
 
 
Gerbiamas Giedriau, kokie Žemaitijos nacionaliniame parke esančio paveldo ypatumai, kokių nerasime kituose nacionaliniuose parkuose?
 
Galime didžiuotis, kad saugome ir materialųjį gamtos bei kultūros paveldą, ir gyvąją tradiciją, nematerialų kultūros paveldą.
Ankstyvosios  istorijos paveldas – 13 piliakalnių, senovės gyvenvietės; 6 šventvietės, mitologiniai akmenys, šaltiniai, senosios  palaidojimo vietos – savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas. Viduramžius menanti Piles sala, Šventorkalnio dvarvietė, unikalus povandeninės archeologijos paveldas – XVI–XVII a. Platelių senovės tilto liekanos.
 
Architektūriniu savitumu išsiskiriantys Žemaičių Kalvarijos ir Platelių miesteliai, Beržoro bažnytkaimis, kraštovaizdį papildantys vienkieminiai kaimai. Išskirtinės vertybės – rašytojos Žemaitės ir poeto Vytauto Mačernio gimtinės, Platelių dvaro kompleksas, XVIII a. antrosios pusės medinės bažnyčios Plateliuose ir Beržore, du Kryžiaus keliai: Žemaičių Kalvarijoje (nuo 1639 m.) ir unikalus Kryžiaus kelias Beržore (nuo 1759–1760 m.),  koplytstulpiai, koplytėlės, kryžiai prie kelių, kryžkelių, upelių, bažnyčių, senkapiuose, senosiose kaimų sodybose. Dalis koplytėlių būdingos tik Žemaitijai.
 
Unikalus sovietinis karinis paveldas – buvusi raketinė bazė Plokštinėje (Šaltojo karo muziejus).
Išsaugota žemaičių kalba, būdas, charakterio ypatumai, saugomos tradicinės šventės: Trys karaliai, unikali, nuo seno gyva Užgavėnių tradicija, Platelių dvaro arklidėje įkurta Užgavėnių ekspozicija, Išlikusi ir unikali žemaičių giedojimo tradicija (kalnai) – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Platelių dvaro sodyboje saugomi  tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas.
 
Be viso to, Žemaitijos nacionaliniame parke saugoma žemaičių tautosaka, folkloras, kurį puoselėja ansamblis ,,Platelē”, senoviniai žaidimai –  turime vietinę ripkos (lietuviško ritinio) komandą. Lietuvoje likusios vos kelios tokios komandos.
 
Parko perlas – Platelių ežeras, kurį yra pamėgę nardytojai. Taigi kas slypi šio ežero gelmėse?
 
Platelių ežeras – ne tik giliausiais, didžiausias su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostas kalvų virtinėmis, miškais pasidabinęs Žemaitijos ežeras, bet ir vienas gražiausių Lietuvoje! Tikriausiai nerasite nė vieno žmogaus, kuris nežinotų Platelių ežero – itin populiarus ne tik tarp atvykusių, bet ir tarp vietinių žmonių. Šis ežeras išsiskiria ypatingu skaidrumu, tad yra tinkamas nardymui. Nardant, visais metų laikais ežere galima išvysti įvairiausių grožybių ir dugne tūnančių paslapčių. Vienas įdomiausių ežere esančių objektų – išlikę  XVI a. ąžuoliniai tilto poliai.

Vienu skaidriausių Lietuvoje laikomo Platelių ežero dugnas vietomis labai išraiškingas, raižytas su labai nevienodas įvairiose ežero vietose. Vyrauja įprasta Lietuvos ežerams vandens augalija, įspūdingai atroto maurabragių sąžalynai.

Ežero dugne nuskendusi jachta „Gervazas“. Laivo pavadinimas tikriausiai parinktas pagal legendą apie Gervazą ir jo meilę Zifrinai. Jachta su iškeltomis burėmis guli 27 metrų gylyje. Laivas per ilgą laiką tapo vėgėlių buveine. Ežere gyvena ir išskirtinės žuvys. Viena jų – ežerinis sykas (lot. Coregonus lavaretus). Tai ledynmečio reliktas, išlikęs iš po ledynmečio. Gyvena giliuose ežeruose, kur vanduo švarus, šaltas ir turi daug deguonies. Pastaraisiais metais iš Platelių ežero perkeltas į Verniejaus ir Spindžių ežerus. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1976 metų.

 
O kokiomis naujovėmis parkas savo lankytojus džiugina šiemet: objektai, žygiai, maršrutai?
 
Žemaitijos nacionaliniame parke įrengta Liepijų pėsčiųjų trasa. Jos ilgis – 4 km. Trasa driekiasi per išskirtinėmis gamtinėmis savybėmis ir įvairove pasižymintį Liepijų mišką, kuris saugo ne tik šimtamečius ąžuolus, bet ir įvairias į Raudonąją knygą įrašytas paukščių, augalų, kerpių bei požeminių grybų rūšis.
 
Taip pat  naujai atgimė viena gražiausių Žemaitijos nacionalinio parko vietų – Gegrėnų archeologinis kompleksas, apimantis du piliakalnius ir senovės gyvenvietę. Įrengėme naujus infrastruktūros elementus: stendus, informacines rodykles, suoliukus.
 
Naujai įrengėme paukščių stebėjimo vietą ant Ilgio ežero kranto. Norint išvysti ir išgirsti paukščius, gyvenančius ir perinčius Ilgio ežere, reikia nuvykti į Laumalenkų kaime esantį nedidelį namelį prie Ilgio ežero. Tai puiki vieta stebėti mažąjį ar didįjį dančiasnapį, jūrinį erelį, erelį žuvininką, nendrinę lingę, paprastąjį suopį, didįjį baublį, kuoduotąją antį, pilkąjį ir baltąjį garnius, ausuotąjį kragą, gulbę giesmininkę ir gulbę nebylę bei daugelį kitų paukščių. Pradžios taško koordinatės (čia rekomenduojama pasilikti automobilį): 56.010296, 21.834308. Iki paukščių stebėjimo vietos, gražiu miško taku, nuves ant medžių sužymėtos mėlynos antytės.
 
Parkas didelį dėmesį skiria edukacijoms, kam skiriamas didžiausias dėmesys jas kuriant?
 
Žemaitijos nacionalinis parkas  įsteigtas 1991  metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos  teritorijas. Čia rasite gausybę lankytinų objektų, išsidėsčiusių aplink Platelių ežerą, gamtos paminklų, kultūrinių draustinių. Norime, kad suaugusieji ir vaikai parką ir jo vertybes pažintų ne tik per pasivaikščiojimus po parką, ekspozicijas ar keliaudami pažintiniais takais. Siekiame lankytojus įtraukti į praktinius užsiėmimus, nes praktika byloja, jog išgirsti ar pamatyti yra viena, bet užuosti augalų skleidžiamą kvapą, užsimerkus paliesti maišuose esančius medžio vaisius ir suvokti kas ten yra – kita, o jei dar savomis rankomis prietaisų pagalba suskaičiuosite medžio amžių, pažadame įspūdis išliks ilgam. Tikrai daug dėmesio yra skiriama gamtinėms edukacijoms, kurios orientuotos į mokyklinio amžiaus vaikus. Jomis siekiame žaidimų pagalba susipažinti tiek su materialiu ir nematerialiu paveldu, gamtos paminklų objektais, bet ir su augalija ir gyvūnija.
 

Kokie projektai vykdomi ir kokią įtaką jie turi parkui, jo žinomumui?
 
Projektas „LIFE-IP PAF-NATURALIT“. Tai šiuo metu parke yra įgyvendinamas pirmasis Lietuvoje LIFE integruotas projektas „NATURA2000 valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kurio pagrindinis tikslas – prisidėti prie bendrų Europos Sąjungos tikslų, stabdant biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą, bei kiek įmanoma jas atkurti, projektas įgyvendinamas kartu su 10 partnerių iš Lietuvos. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pagrindinės veiklos projekto metu yra sukurti pilną ciklą reikalingą palaikyti palankią apsaugos būklę pelkių buveinėse. Šiai veiklai bus pastatytos kietos dangos aikštelės, kuriose bus kaupiama ir kompostuojama biomasė susidariusi iš tvarkomų pievų ir pelkių buveinių. Taip pat projekto metu bus atkurta Užpelkių aukštapelkė, kuri prieš daugiau nei 50 metų buvo nusausinta dėl durpių gavybos.
 
Dar viena iš veiklų projekte yra dalies infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems. Iki šiol buvo patobulinta infrastruktūra Šeirės pažintiniame take, kuriame buvo pritaikytas tiltas važiavimui neįgaliųjų vežimėliais, pastatytas taktilinis stendas turintiems regėjimo negalią bei pastatyta apsauginė tvorelė ant skardžio.
 
Įgyvendinant projektą organizuojamas kasmetinis šeimos festivalis „Miško burtai“. Jo metu vaikai gali pasipuošti savo sukurtais kostiumais ir dalyvauti įvairiausiose edukacijose ir žaidimuose, per kuriuos mes dalinamės daugybe šaunių ir įdomių faktų bei naujienų apie gamtą ir kaip ją saugoti. Iki šiol įvyko du gamtos festivaliai, 2018 ir 2019 metais. Deja, dėl COVID-19 viruso grėsmės 2020 metais festivalis neįvyko. Tikimės, kad iki spalio mėnesio susirgimų nepadaugės ir galėsime vėl surengti puikią šventę atvykstančioms šeimoms.
 
Projektas tęsis iki 2027 metų galo, todėl dar planuojame įgyvendinti daugybę veiklų siekiant patobulinti NATURA2000 tinklo valdymą bei žinomumą apie šias teritorijas.
 
Projektas „LIVE LAKE“. 2021 metų kovo mėnesį prasidėjo projektas „Kurzemės ir šiaurės Lietuvos ežerų valdymo bei priežiūros tobulinimas“. Projekte dalyvauja 9 partneriai (7 iš Latvijos ir 2 iš Lietuvos). Projekto pagrindinis tikslas yra padidinti ežerų išteklių naudojimo efektyvumą bei priežiūrą.
 
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija įgyvendindama projektą atliks kompleksinius Platelių ežero vandens tyrimus bei parengs veiksmų planą siekiant pagerinti vandens kokybę. Taip pat pasinaudojant projekto lėšomis bus įsigyta technika nendrėms pjauti, parengta viešinimo kompanija apie fosforo žalą vandens ekosistemoms ir važinėjamasi po mokyklas projekto teritorijoje ir pasakojama apie tai, kaip prižiūrėti ir saugoti viešus vandens telkinius. Projektas truks dvejus metus ir tęsis iki 2023 m. kovo mėnesio.
 
Vienas iš šiuo metu vykdomų projektų „Miško maršrutų kūrimas Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto plėtra Lietuvoje“ (Hiking project) finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Projekto metu kuriami du bendri tarpvalstybiniai ilgo atstumo gamtos maršrutai, skirti keliaujantiems pėsčiomis. Abu maršrutai bus sujungti su jau egzistuojančiais ilgo atstumo pėsčiųjų maršrutais Europoje ir taip bus užpildyta trūkstama atkarpa ilgo atstumo pėsčiųjų takų tinkle. Projektas pradėtas įgyvendinti sparčiai populiarėjant žygiams pėsčiomis, kai dėl pandemijos keliauti po pasaulį galimybės buvo labai ribotos. Žmonės galėjo geriau pažinti savo kraštą, atrasti dar nelankytas vietas, gamtinius objektus. Tai turbūt pirmasis projektas, kurį Žemaitijos nacionalinio parko direkcija įgyvendina ir už savo teritorijos ribų, kadangi esame atsakingi ne tik už maršruto dalį savo teritorijoje, bet ir kituose Žemaitijos miestuose. Tai didina ir paties Parko žinomumą, skatina tarpusavio bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis, organizacijomis, per kurių teritoriją driekiasi maršrutas.
 
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Justė Brigė