NAUJIENOS

Netikslių duomenų skelbimas – skirtas situacijai dramatizuoti

Kategorija:

Miestas:
Labai nustebino skaičiai, pateikti praėjusių metų pabaigoje delfi.lt paskelbto straipsnio antraštėje „Apie tai niekas garsiai nekalba, bet skaičiai gąsdina: kasmet Lietuvoje beveik tūkstantis paauglių nutraukia nėštumą”.

Teiginys, beveik tūkstantis paauglių kasmet nutraukia nėštumą gerokai  prasilenkia su realybe. Remiantis viešai prieinamais statistiniais duomenimis, pateiktais Oficialiosios statistikos portale, 2019 m. jaunų moterų, kurioms priskiriamos 15–19 m. amžiaus merginos ir jaunos moterys, grupėje, iš viso pagal priežastis buvo atlikta 272 abortai, 2018 m. - 250 . Kitoje lentelėje  „Jaunų moterų dirbtinių abortų skaičiaus struktūra“ ši amžiaus grupės suskirstyta į atskiras amžiaus grupes ir  pateikti duomenys procentais kiekvienai amžiaus grupei


Oficialiosios statistikos portalas. Jaunų moterų dirbtinių abortų skaičiaus struktūra. Nuoroda internete https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/

Iš lentelėje pateiktų duomenų aiškiai matyti skirtumas, jog nepalyginamai didesnis abortų procentas pilnamečių jaunų moterų grupėje.

 Jau nebe pirmą kartą pastebima tendencija žiniasklaidoje pateikti netikslius duomenis, kalbant tokia jautria tema, kaip paauglių lytinė sveikata. Savaime kyla klausimas kodėl?

Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia prisiminti, kad šiuo metu dirba Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė, kurios tikslas  įvertinti ilgalaikės kontraceptinės priemonės – hormoninės spiralės Fleree  (Levonergestrel 13,5) kompensavimo poreikį ir tikslingumą lytiškai aktyvioms paauglėms. Kalbama apie didžiulę pinigų sumą (numatoma pustrečio  milijono eurų trims metams), kuri būtų skirta padengti preparato kainą ir  kurios  netikslingas panaudojimas šiuo sunkiu sveikatos sistemai metu prilygtų puotai maro metu. Todėl darbo grupei tenka nemenka atsakomybė.  

Taigi  įvertinant tai, galima numanyti, kad gerokai padidintas abortų skaičius yra skirtas situacijai dramatizuoti ir parodyti, kad kompensavimas yra pagrįstas. Lygiai taip pat, kaip ir skaičiai, kurie pateikiami siekiant įrodyti, jog Lietuvos paaugliai anksti pradeda lytinius santykius.   
 
Minėtame straipsnyje teigiama, jog  „skelbiama, kad tarp 11–12 klasių moksleivių, apie 40 proc. jau turi lytinių santykių, o kas penktas tokių santykių pabandęs paauglys yra iki 15 metų amžiaus.“ Visų pirma,  tokių skaičių patikimumas verčia labai suabejoti dėl dviejų priežasčių: pirma,  neaišku, kur skelbiama, antra, žinoma, kad Lietuvoje nėra padaryta nepriklausomos epidemiologinės analizės, kuri atskleistų, kokia yra tikra paauglių lytinės sveikatos padėtis, kiek iš jų turi pastovius lytinius santykius, kiek tai tik  vieno vakarėlio nuotykis, ir kiek lytiškai aktyvių paauglių yra skirtingose amžiaus grupėse (t.y. 15 metų, 16 metų, 17 metų atskirai, bet ne vienoje 15–19 m.).
 
Kadangi tokių duomenų nėra, atskirus vienmomentinius tyrimus generalizuoti visai Lietuvos paauglių populiacijai yra nekorektiška.   Teigiant, kad kas penktas paauglys (arba du iš dešimties) jau yra „pabandęs“, taip pat gerokai prasilenkia su tiesa. Vienintelis oficialus tyrimas, kuriuo galbūt derėtų pagrįsti susirūpinimą paauglių lytine sveikata,  atliekamas kas keleri metai, ir kuriame pateikiami Lietuvos paauglių sveikatos duomenys, yra „Moksleivių sveikatos elgesys“ (angl. Health behaviour school children -HBSC). HBSC yra vienintelis išsamus jaunų žmonių gyvensenos tarptautinis tyrimas, kurio duomenys Lietuvoje yra renkami ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu HBSC tyrimų programoje dalyvauja 44 Europos ir Šiaurės Amerikos šalys, ją koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Remiantis HBSC tyrimo duomenimis,  Lietuvoje  2018 metais 15 metų lytiškai aktyvių  mergaičių buvo 10 proc., o  2014 metų  – 7 proc. Berniukų skaičius gerokai didesnis:  2018 ir 2014 metais – 22 proc. Taigi teigiant, kad kas penktas (t.y. 20 proc.) 15 metų paauglys yra turėjęs lytinių santykių, galbūt turėta galvoje berniukus, bet šiuo atveju tai visai netikslu, nes spiralės yra skiriamos išimtinai mergaitėms.

Pagrįstai gali kilti klausimas, kodėl kalbant apie paauglių lytinę sveikatą  yra svarbu žinoti kiekvienos amžiaus grupės situaciją atskirai, nors medicinos statistika priskiria vienai paauglių grupei 15–19 metų mergaites ir jaunas moteris. Pagal egzistuojančias Lietuvoje teisės normas, į šią grupę patenka 3 skirtingų amžių grupės: iki 16 metų, iki pilnametystės (16–17 m.) ir pilnametės (18–19 metų). Kaip žinia, vaikais laikomi asmenys iki 18 metų.  Ir situacija kiekvienoje iš šių amžiaus grupių yra labai skirtinga. Pateikiant vidurkį gerokai padidinami skaičiai jauniausioje amžiaus grupėje, kurioje lytiniai santykiai nėra pastovūs, ir gerokai sumažinami pilnamečių grupėje, kurioje lytinius santykius galima vadinti pastoviais. Tokie  duomenų interpretavimai sukuria neabejotinus įspūdžius, kurie gali būti klaidinantys, ir tokiu būdu gali trukdyti visuomenės sveikatai ir švietimo intervencijoms, bandančioms atitolinti paauglių lytinį debiutą ir pagerinti jų lytinę sveikatą.  

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į 15-metes, nes pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, pilnamečio asmens lytiniai santykiai ir aistros tenkinimas,  net jei nebuvo prievartos su paaugle iki 16 metų yra nusikaltimas ir už tai baudžiama. Todėl privalu išsiaiškinti, kokie asmenys yra mergaičių lytiniai partneriai. Tokiais atvejais turėtų įsijungti ir kitos tarnybos, nes medikams tai gali būti sunku padaryti. Pagal egzistuojančias teisės normas, privalu pranešti visus nusikaltimus, tarp jų ir seksualinius, prieš vaiką. Taigi ginekologas, prieš pasiūlydamas 15-metei spiralę, turėtų padėti išsiaiškinti, kas yra jos lytinis partneris ir ar ji nėra prievartos auka. Apie tai kažkodėl straipsnyje nekalbama, kaip ir nekalbama apie tai, jog gydytojas, nepasidomėjęs kas yra 15-metės partneris, ir įdėjęs jai kompensuojamą spiralę, gali tapti netiesioginiu nusikaltimo bendrininku. 

Atmetus visa skaičių magiją, nevalia pamiršti  ir kitos, kaip sakoma  „medalio pusės“. Ar  galime būti tikri, kad spiralių kompensavimas mergaitėms ir jaunoms moterims padės pagerinti jų lytinę sveikatą? Kaip rodo naujausi užsienio šalyse atlikti tyrimai, kontraceptinių priemonių  paauglėms prieinamumo padidinimas yra statistiškai patikimai susijęs su  lytinių partneriu dažnesne kaita ir lytiškai plintančiu infekcijų didesne užsikrėtimo rizika. Ilgalaikes kontraceptines priemones, tokias kaip  fleree vartojančios paauglės daugiau nei dvigubai dažniau turėjo 2 ar daugiau seksualinių partnerių per pastaruosius 3 mėnesius ir maždaug dvigubai labiau tikėtina, kad turėjo 4 ar daugiau seksualinių partnerių nuo lytinio gyvenimo pradžios ir labiau buvo linkusios nesisaugoti nuo galimybės užsikrėsti  LPI.
 
 Belgijos žmogaus papiloma viruso (ŽPV) informacijos centro ataskaitoje (2019) pažymima, kad ilgalaikės hormoninės kontracepcijos naudojimas yra vienas iš kofaktorių sudarančių sąlygas ŽPV progresuoti į gimdos kaklelio vėžį. Todėl kompensavus Levonorgestrel (Z97.5) sistemą paauglėms, ateityje galima tikėtis LPI skaičiaus padidėjimo, negimdinių nėštumų (apie jį kalbama Flerre preparato charakteristikų santraukoje), abortų ir jaunų mergaičių dubens ligų skaičiaus padidėjimo, kurie gali tapti nevaisingumo priežastimi. Ar tie milijonai eurų išleisti spiralėms nepareikalaus dar daugiau išlaidų visiems šiems padariniams gydyti?
 
Prof. dr. Birutė Obelenienė
pixabay.com nuotr.
 

Reklama