NAUJIENOS

Neišnaudotos kurortų plėtros ir turizmo galimybės

Kategorija:

Miestas:
 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, vienijanti keturiolika organizacijų, ir Lietuvos kurortų asociacija, vienijanti 4 kurorto ir 5 kurortinės teritorijos statusą turinčias savivaldybes,  vasario 7 d. surengė konferenciją „Kurortai ir kurortinis gydymas: šiandienos aktualijos ir rytojaus siekiai“. Konferencijos tikslas – atskleisti Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą ir plėtrą lydinčius iššūkius, dalintis gerąja praktika ir inovatyviomis idėjomis dėl  turizmo vystymo kurortuose.
Svarbu nesugriauti skubotais sprendimais
Kalbėdamas konferencijoje Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų prezidentas, bendrovės „Eglės sanatorija“ generalinis direktorius Artūras Salda turizmo svarbą šalies ekonomikai iliustravo skaičiais. Pagal sukurtą pridedamąją vertę turizmas nedaug atsilieka nuo maisto pramonės ir žemės ūkio. Ten sukuriama 1,3 mlrd. eurų pridėtinė vertė, o turizme – 1,2 mlrd. eurų. Tai dvigubai daugiau negu sporto ir telekomunikacijų sukuriama pridėtinė vertė. Jo teigimu, šalis ypač palanki sveikatinimo turizmui. „Lietuvoje yra gydomasis purvas ir mineralinis vanduo, stipri sanatorinio gydymo mokykla, gilios tradicijos, geras kainos ir paslaugų kokybės santykis“, – pabrėžė Artūras Salda.
Kitas turizmo privalumas – darbo vietų sukūrimas. Pavyzdžiui Birštono kurorte 72 proc. dirbančiųjų yra užimti turizmo sektoriuje, Druskininkuose – 33 procentai.
Tačiau kol kas nepakankamai išnaudojamos šio sektoriaus galimybės. Tam reikalingas ir valstybės požiūrio į turizmą, kaip į svarbia šalies ekonomikos šaką pokytis. Artūro Saldos įsitikinimu, pirmiausia turi pasikeisti valstybės požiūris į gyventojų sveikatą – reikia nuo ligų gydymo judėti link prevencijos. „Valstybės reikalas užtikrinti pakankamą strategiškai svarbių specialistų – kineziterapeutų, bendrosios praktikos slaugytojų, turizmo srities, fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistų, – teigė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų prezidentas. – Šiandien jau galėtume įdarbinti 25 fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistu.“
Plėtojantys sanatorines ir reabilitacines paslaugas pasigenda ir tai veiklai svarbios teisinės bazės. Reikalingas socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymas. Didesnis turėtų būti ir turizmo rinkodaros finansavimas.
„Plėtojant sveikatinimo turizmą labai svarbu, kad priimant naujus sprendimus nebūtų sugriaunama tai, kas padaryta ir kas puikiai veikia“, – pabrėžė Artūras Salda.
Lietuvos kurortų pranašumas
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas kalbėjo apie tai, kad Lietuvos kurortai vietos ir iš svetur atvykusių lankytojų vertinami dėl kokybiškų SPA centrų, sanatorijų paslaugų, specialistų profesionalumo. „Net svečiai, kurie naudojasi Senosios Europos kurortuose teikiamomis paslaugomis, įvertina ir giria mūsų kurortuose gaunamą paslaugų kokybę, maistą, aptarnavimą. Todėl šios konferencijos vienas pagrindinių tinklų – atkreipti mūsų valstybės valdžios žmonių dėmesį. Kartu surėmę pečius mes galime žengti dar vieną laiptelį aukštyn ir pretenduoti į pačius geriausius Europos ir pasaulio kurortus bei kurortines teritorijas“, – tvirtino asociacijos prezidentas.
Kaip teigia Ričardas Malinauskas, Lietuvos kurortų stipriosios pusės – gerai išplėtotos sveikatinimo ir sveikatingumo, medicinos paslaugos, platus apgyvendinimo pasirinkimas, laisvalaikio įvairovė, gamtinis kraštovaizdis ir mikroklimatas, sveikatai palanki aplinka, kulinarija.
Tačiau, kaip pabrėžė asociacijos prezidentas,  kol kas valstybė turizmo plėtrai skiria vis mažiau lėšų. Ir tai pagrindžiama konkrečiais skaičiais. 2004–2006 m. turizmui skirta 11,81 proc. ES paramos, 2007–2013 m. – 5,34 proc., o 2014 – 2020 m. – 0,36 procento. Kol kas turizmas Lietuvoje nėra tarp sričių, kurioms teikiama pirmenybė pasinaudojant ES parama,  Asociacijos siūlymas – turizmui suteikti pirmumą 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu.
Ričardas Malinauskas pažymėjo ir teisinės bazės trūkumus. Kurortų veiklą reglamentuoja 18 teisės aktų ir pasikeitusios sąlygos reikalauja vieningo dokumento – Lietuvos Kurortų įstatymo sukūrimo.
Patirtys ir iššūkiai
Konferencijoje mintimis taip pat dalijosi teisininkė Guoda Šileikytė, Lietuvos kurortų asociacijos viceprezidentas, Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos docentė Lina Varžaitytė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.  Kalbėta apie Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą ir plėtrą lydinčius iššūkius, kaip gydytojų trūkumą, daugelį metų nesprendžiamą kurortinių tyrimų problemą, PVM lengvatos taikymo sveikatinimo paslaugoms, dalytasi įžvalgomis apie Lietuvos turizmo ir sveikatinimo sektoriaus inovacijas ir stiprybes, pristatyti Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos, svarstyta, kaip Lietuvai gauti daugiau naudos iš sveikatinimo, pabrėžta kurortologinių tyrimų svarba reabilitacijai ir sveikatinimui, aptarti sveikatinimo sektoriaus iššūkiai teisiniu aspektu.
Kartu su pranešėjais aktualiais kurortų ir kurortinio gydymo klausimais diskutavo Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga, Eurokomisaras sveikatai ir maisto saugai Vytenis Andriukaitis, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų merai.
 
Justė Brigė
Paskelbta "Savivaldybių žinios", 2020 Nr. 2 
 

Braškinis pyragas – tortas

Šviežių bulvių plokštainis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama