NAUJIENOS

Moliūgienė


Miestas:
Moliūgų tėvynė – Vidurio Amerika. Užkariavus ispanams indėnų gentis (XVI - XVII a.) moliūgai atkeliavo į Europą. Tai derlingas augalas, kurio genčiai priskaičiuojamos penkios rūšys. Moliūgai puikiai auga ir mūsų daržuose. Vieni moliūgus vadina vaisiais, kiti – daržove. Dėl naudingųjų ypatybių moliūgas užima garbingą vietą mūsų valgiaraštyje.

Moliūguose gausu provitamino A- karotinoido (net 5 kartus daugiau negu morkose), ląstelienos. Labai vertingos sėklos: iš jų išgaunamas aliejus, kuriame, be omega 3 ir omega 6, dar net 13 riebalų rūgščių. Sėklose yra seleno, cinko. Tai viena veiksmingiausių priemonių, lėtinančių organizmo senėjimo procesus.

Moliūgų derlius į virtuves parkeliauja prieš šalnas. Iš išnokusio geltonšonio gražuolio galima pagaminti gausybę dietinių patiekalų. Gardi moliūgienė tiks ir vaikams, ir suaugusiems.
Pradegu nuo moliūgo išdarinėjimo: supjaustau kubeliais (400 g ). Nuskutu 3 bulves, 2 vidutinio dydžio morkas – supjaustau skiltelėmis – paverdu 1,5 l vandenyje ar vištienos sultinyje 10 min. Tada sudedu moliūgo kubelius, vidutinio didumo svogūno galvutę ir  dar verdu 15 – 20 min. Druskos, kitų prieskonių (džiovintų ar žalių – krapų, petražolių, pipirų) dedama pagal skonį. Truputį atvėsinus, sutrinu elektriniu trintuvu.

Auksinė, tiršta košė – galutinis rezultatas. Sveika, gardu, maistinga – ir mažiems, ir dideliems. O jei pagardinsime grietine ar sviesto gabalėliu – kaip sako, gali liežuvį praryti!..
Tokia įspūdinga moliūgo metamorfozė – nuo karališko žiedo iki gardžios moliūgienės. Skanaus!

Pateikė ir nupaveikslavo ,, Moliūgo metamofozę“:
Vitalija Jakubauskienė
 
 

Reklama