Lietuvos ir Latvijos mokslininkai pradėjo vykdyti bendrą, dvejus metus truksiantį projektą TRANSWAT. Jo tikslas – įvertinti mažųjų hidroelektrinių poveikį aplinkai ir pasiūlyti būdų, kaip pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę, kad ši atitiktų Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus.
Iš viso Lietuvoje veikia apie 100 mažųjų hidroelektrinių. Kai kurios iš jų įrengtos ant tos pačios upės, todėl formuojamas kaskadinis upių nuotėkio reguliavimas, kuris iki šiol buvo mažai tirtas.
Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo ir projekto hidromorfologijos eksperto dr. Vytauto Akstino, tai yra ypač aktualu žinant, kad Lietuvoje hidroelektrinių statyba ir priežiūra vykdoma vis dar vadovaujantis senais gamtosaugos reikalavimais.
„Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai reglamentuoja tik gamtosauginį debitą, kuris tenkina tik minimalius vandens ekosistemų reikalavimus ir neatsižvelgia į jų poreikius, nes yra apskaičiuotas kaip statistinis dydis iš daugiametės vandens debitų duomenų eilutės. Tokia praktika aiškiai nepakankama, norint visapusiškai įgyvendinti Europos vandens direktyvą“, – aiškino mokslininkas.
Lietuva yra viena iš ES valstybių narių, kuri į nacionalinius teisės aktus nėra įvedusi ekologinio debito sąvokos, nustatančios minimalų reikalaujamą praleisti vandens kiekį hidroelektrinėse, apskaičiuotą įvertinus vandens ekosistemų poreikius.
„Kol ši padėtis nėra pasikeitusi, mažųjų hidroelektrinių daroma žala galimai yra didesnė už sukuriamą naudą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. visos Lietuvos mažosios hidroelektrinės pagamino tik 0,47 % bendro elektros energijos poreikio, o socialiniu ir ekologiniu požiūriu apie 100 upių ruožų gali neatitikti geros ekologinės būklės vandens telkinių statuso“, – sakė dr. V. Akstinas.
Įgyvendinę TRANSWAT projektą ir apibendrinę jo rezultatus, LEI mokslininkai galės pateikti rekomendacijas, kaip reikėtų optimizuoti kaskadinę hidroelektrinių veiklą ir kontrolę, kad poveikis aplinkai pastebimai sumažėtų. Vienas iš akivaizdžiausiai pastebimų naujos mažųjų hidroelektrinių reguliavimo tvarkos aspektų būtų upėse pagausėjusi žuvų populiacija.
Iki šiol jau įvyko trys projekto TRANSWAT ekspedicijos, kurių metu surinkti pirmieji hidromorfologiniai ir hidrologiniai duomenys. Turimi vandens lygio stebėjimų duomenys rodo reikšmingą žmogaus įsikišimą į natūralų upių nuotėkio režimą, tačiau dar anksti daryti kokias nors išvadas ir verta palaukti šiltojo metų laikotarpio, kai hidroelektrinių poveikis turėtų dar labiau išryškėti.
Bendro Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinių upių ir ežerų vandens telkinių valdymo projekto, kuriame dalyvauja Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos Gamtos tyrimų centras, Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Latvijos universitetas bei Latvijos maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tyrimų institutas, pabaiga numatyta 2022 m. rugsėjį.
Projekto TRANSWAT laikotarpiu mokslininkai tirs Latvijos–Lietuvos pasienio upių baseinus, kuriuose daugelio upių ir ežerų būklė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.
Projektas finansuojamas iš Interreg V-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 m. programos (www.latlit.eu/).
Daugiau informacijos www.lei.lt/transwat/.
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos energetikos institutas ir jokiomis aplinkybėmis informacijos turinys negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.
Ignalinos rajonas nėra tinkamas vėjo jėgainėms, nes patenka į taip vadinamą raudoną zoną dėl čia esančių radarų sistemų. Tačiau kraštas labai patrauklus saulės energetikai plėtoti. Vienos užsienio kompanijos atstovai savivaldybės vadovams...
Bidfood Lietuva direktorius Ramūnas Mikutėnas (dešinėje), Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis ir Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė įmonės atidaryme Kauno rajono savivaldybė paskelbė septynias sėkmingiausiai 2020 metais...
Jau kelintą mėnesį besitęsiantis nuotolinis mokymas kelia vis didesnį rūpestį daugeliui tėvų ir mokytojų. Neretas pripažįsta, kad pastebimas ir vaikų žinių suprastėjimas. Ilgametė švietimo darbuotoja Genoveita Krasauskienė prie porą...
Esant įprastoms gyvenimo sąlygoms, didelė dalis vaikų lanko popamokines fizinių užsiėmimų veiklas. Tačiau, pasak sveikatos specialistų, to nepakanka. Didžiąją dalį dienos vaikai vis tiek praleidžia nejudėdami ir tai jau yra laikoma viena...
Jau kelintą mėnesį besitęsiantis nuotolinis mokymas kelia vis didesnį rūpestį daugeliui tėvų ir mokytojų. Neretas pripažįsta, kad pastebimas ir vaikų žinių suprastėjimas. Ilgametė švietimo darbuotoja Genoveita Krasauskienė prie porą...
Esant įprastoms gyvenimo sąlygoms, didelė dalis vaikų lanko popamokines fizinių užsiėmimų veiklas. Tačiau, pasak sveikatos specialistų, to nepakanka. Didžiąją dalį dienos vaikai vis tiek praleidžia nejudėdami ir tai jau yra laikoma viena...
Kiekvienais metais keičiantis demografinei padėčiai visoje Lietuvoje, pasikeitimai vyksta ir kiekvienoje savivaldybėje. Šiuo atveju Marijampolėje bėgant metams sumažėjo ne tik absoliutus gyventojų skaičius, tačiau pokytis matosi ir vaikų...
Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2 dieną. Abiturientams bus teikiamos papildomos konsultacijos padedant geriau pasirengti...
Vasariui baigiantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika ir šio skyriaus vyr. specialistai Ramutė Lukminienė bei Kazys Milierius, Architektūros ir teritorijų...
Talentingus lietuvaičius vilioja užjūrio kraštai, o užsieniečius traukia Lietuvos pajūris: nuo spalio mėnesio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą papildė altų grupės koncertmeisteris ispanas Gerardo Benjamin Verbruggen Cerda ir...
Penktadienį posėdžiavusiam prestižinės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos skyrimo komisijos nariams teko išties nelengvas uždavinys – iš keturių šiemet premijai pristatytų kandidatų išrinkti vieną....
Po dvejų metų pertraukos į Kintų muzikos festivalį sugrįžta kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas ir jo vadovaujamo Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO atlikėjai. Ilgą laiką buvę neatsiejami nuo Kintų muzikos festivalio, šiemet jie...
Bidfood Lietuva direktorius Ramūnas Mikutėnas (dešinėje), Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis ir Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė įmonės atidaryme Kauno rajono savivaldybė paskelbė septynias sėkmingiausiai 2020 metais...
Sutelktinis finansavimas verslui finansuoti įgauna pagreitį, tačiau paskolos ilgą laiką buvo prieinamos tik ne mažiau nei metus veikiančioms įmonėms. Nuo šiol „Savy“ sutelktinio investavimo platforma pirmoji rinkoje teiks...
Lietuvoje veiklą pradeda naujai sukurta žinių organizacija – derybinių kompetencijų centras INWIN institutas (Institute Of Winning Negotiations), puoselėjantis susitarimo kultūrą, tyrinėjantis ir vedantis derybų mokslą į priekį. Instituto...
Praėjusiais metais šalies žemdirbiai nuėmė gausesnį žemės ūkio augalų derlių. Rekordiškai didelis derlius lėmė ženkliai išaugusią augalininkystės produkcijos dalį bendrojoje žemės ūkio produkcijoje, tačiau supirkimo kainų tai...
Legendinė scenos primadona, išskirtinio balso savininkė Birutė Petrikytė ir jos dukra Andželika publikai pristato karantino metu gimusią dainą „Amžina“, kuriai muziką ir žodžius sukūrė garsus muzikos prodiuseris, dainininkas...
Šiandien Biržų rajono savivaldybės taryba išrinko naują mero pavaduotoją. Ja tapo socialdemokratų frakcijos narė Audronė Garšvaitė. „Savivaldybės tarybos narė Audronė Garšvaitė nuo 2007 m. turi sukaupusi...
Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį, vasario 25 d., slaptu balsavimu patvirtino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją. Administracijos direktoriaus pavaduotoja paskirta Violeta Turauskaitė. „Iš savo...
