Mokslininkai atrado „ultrajuodas“ žuvis: žmogaus akis jų nepastebėtų
  NAUJIENOS
Macikuose pagerbtos GULAG‘o lagerių aukos

Mokslininkai atrado „ultrajuodas“ žuvis: žmogaus akis jų nepastebėtų

Kategorija:

Miestas:
Smithsonian instituto mokslininkai ir bendradarbių komanda atrado 16 naujų rūšių, tolimai giminingų giliavandenėms žuvims, kurios menkai teatspindi jų odą pasiekiančią šviesą, lygiai kaip ir ultra juoda „Vantablack“ medžiaga.

Anot mokslininkų, šios „ultrajuodas“ žuvys taip sėkmingai absorbuoja šviesą, kad net ryškioje šviesoje jos atrodo tik kaip siluetai, be jokių žmonių akiai pastebimų bruožų.

Vandenyno tamsoje, net apsuptos bioliuminescencinės šviesos, jos tikrąja to žodžio prasme pradingsta. Kai kurios iš gelmėse naujai atrastų „ultrajuodų“ žuvų rūšių yra tokios tamsios, kad absorbuoja daugiau nei 99,5%  jų kūno paviršių pasiekiančios šviesos.

Saulės spinduliai kuo sėkmingiausiai įsiskverbia į iki 20 metrų siekiantį gylį ir nepasiekia gilesnių nei 200 m. vandenynų gelmių.

Šioje aplinkose nuo daugelio giliavandenių padarų sklindanti bioliuminescencinė šviesa yra vienintelis šviesos šaltinis. Bioliuminescencinis švytėjimas yra naudojamas privilioti partnerį, nukreipti plėšrūnus, vilioti aukas ir atskleisti netoliese esančius gyvūnus.

Karen Osborn, naujojo tyrimo bendraautorė, šių žuvų oda pirmiausia susidomėjo kuomet pabandė nufotografuoti vieną juodžiausių žuvų.

Nepaisant turimos, ypač profesionalios įrangos, kadruose jai nepavyko užfiksuoti jokių žuvies detalių, Ji pasakojo: „Buvo visiškai nesvarbu kaip tu statytum kamerą ar apšvietimą – jos paprasčiausiai sugerdavo visą šviesą“.
Naujame tyrime atskleidžiama,kad šių žuvų visiška šviesos absorbcija priklauso nuo melanino – to paties pigmento kuris nudažo ir apsaugo žmonių odą nuo saulės šviesos.

Ekspertai atrado, kad šio pigmento ne tik gausu „ultrajuodų“ žuvų odoje, tačiau jis taip pat yra išdėstytas tam tikru ypatingu būdu. Pigmento ląstelės yra sudarytos iš tankiai susispaudusių skyrelių, vadinamų melanosomomis, kurios dėka savo dydžio, formos ir išdėstymo švaisto labai mažai šviesos.

Šių melanosomų išsidėstymas lemia tai, kad bet kokią šviesą, kuri nėra iškart sugeriama, jos nukreipia link kitų ląstelėje esančių melanosomų, kurios ir sugeria likusią šviesos dalį.

„Šios žuvys sugeba sukurti ypač veiksmingus, ypač plonus šviesos spąstus,“ – sakė Osborn. „Šviesa neatšoka; šviesa nekeliauja per jas. Šviesa tik patenka į šį sluoksnį ir prapuola“.

Melaninu besiremiančios sistemos, kuriomis išsiskiria žuvys, yra gerokai mažesnės ir mechaniškai paprastesnės bei gali padėti gaminant „ultrajuodas“ medžiagas. Tyrėjai paaiškino, kad šios strategijos atkartojimas galėtų padėti inžinieriams sukurti pigesnes, lankstesnes ir tvaresnes medžiagas, kurios būtų naudojamos optinėje technologijoje, pavyzdžiui teleskopuose, kamerose ir maskuotėse.

Šiuo metu pat žinomiausia superjuoda danga yra „Vantablack“, tačiau praėjusiais metais MIT inžinieriai teigė atsitiktinai sukūrę juodžiausią iki šiol medžiagą, kuri absorbuoja daugiau nei 99,96% šviesos ir yra dešimt kartų juodesnė už bet ką, apie ką buvo pranešta anksčiau.

„Vietoje to, kad būtų kuriama kažkokia struktūra, kuri įkalina šviesą, sugebėjus sukurti tinkamo dydžio ir formos absorbuojantį pigmentą būtų galima pasiekti tokią pačią absorbciją, kuri potencialiai būtų gerokai pigesnė, o medžiaga – gerokai mažiau trapi,“ – sakė Osborn.

Gismeteo.lt 
Nuotr. 
Karen Osborn, Smithsonian Institution | Karen Osborn, Smithsonian Institution

Reklama