NAUJIENOS

Modestas Petraitis: parama verslui – nuo įsikūrimo išlaidų kompensavimo iki infrastruktūros sukūrimo

Kategorija:

Miestas:
Kiek daugiau nei prieš mėnesį paskelbtuose savivaldybių reitinguose  Tauragės rajono savivaldybė kaip ir pernai užima 9–12 vietas tarp mažųjų savivaldybių. Šiomis vietomis ji dalijasi su Rietavo, Vilniaus rajono ir Širvintų rajono savivaldybėmis. 
Reitingus atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto ataskaitose teigiama, kad Tauragės rajono savivaldybės biudžeto skola buvo mažesnė nei daugelyje savivaldybių ir sudarė 17 proc. pajamų, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse ji siekė 26 procentų.  Pripažinta, kad taupiai valdoma savivaldybės administracija – jos išlaikymo kaina buvo pati mažiausia iš visų savivaldybių ir siekė 5 proc. visų išlaidų, kai vidutiniškai savivaldybėms tai kainavo 8 proc. išlaidų. Tūkstančiui gyventojų teko 6,9 užimtos pareigybės, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 7,6 pareigybės. Tačiau tai, kaip pabrėžiama ataskaitoje, nesutrukdė laiku išnagrinėti visus gyventojų prašymus.
Tauragės rajono savivaldybė įvertinta, kaip palankių mokesčių savivaldybė.  Pavyzdžiui, verslo liudijimas vidutiniškai kainavo 80 eurų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 96 eurai). Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas buvo 0,6 proc. (vidurkis – 0,7 proc.), nenaudojamas turtas taip pat apmokestintas 0,6 proc. tarifu, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse šie mokestis siekė 2,8 procento.
2018 metais už verslumo skatinimą Ūkio ministerija (dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija) Tauragės rajono savivaldybę apdovanojo „Auksine krivūle“.  
Apie Tauragės rajono savivaldybės veiklą plėtojant verslą kalbamės Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Modestu Petraičiu.

Gerbiamas Modestai, kažkada Tauragė buvo pramonės miestas, o kokia situacija dabar?

Išties anksčiau Tauragėje buvo daug pramonės įmonių. Čia buvo didelė keramikos gamykla, plėtojama mėsos pramonė ir daug kitų įmonių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę didelė dalis tų įmonių buvo uždarytos, tačiau per pastarąjį dešimtmetį Tauragė susigrąžino pramoninio miesto statusą.  Mieste veikia privatus industrinis parkas, į kurį atėjo nemažai įmonių ir nemažai investicijų. Daugiausia jame įsikūrė skandinavų įmonių. Pavyzdžiui, „VP Global Protective Clothing and Fall Protection”, „Ansell Protective Solutions Lithuania“, „ELKA Rainwear A/S“,  „BACH Composite Industry“, „Egersund Net“.
Prieš kelerius metus į Tauragę atėjo ir lietuviško kapitalo įmonė – „Vilkyškių pieninė“. Jos investicijos Tauragėje didesnės negu Vilkyškiuose, kur ir įkurta ši įmonė.
Kadangi aplink Tauragę yra daug  miškų, rajone aktyviai plėtojamas medienos apdirbimas. Artimiausiu metu Tauragės rajono savivaldybė planuoja pasirašyti investicinę sutartį su  žuvies perdirbimo įmone.

Pastaruosius kelerius metus regiono mastu pastebime didesnį pramonės įmonių domėjimąsi Taurage ir vis daugiau jų čia įsikuria.
Ateinančios įmonės kuriasi buvusioje ir jau atgimstančioje pramoninėje zonoje. Buvę pastatai atnaujinami, juose įsikuria nauji investuotojai.

Tauragė – vienintelė  Lietuvoje turi privatų industrinį parką, kokią įtaką jis turi rajono ekonominei plėtrai?

Labai džiaugiamės privačiu industriniu parku, pritraukiančiu tikrai nemažai naujų įmonių.  Juntame dvejopa industrinio parko naudą rajonui. Pirmiausia, jame įsikūrusiose įmonėse sukuriama  naujų darbo vietų ir jose įdarbintiems žmonėms mokamas tikrai ne minimalus atlyginimas. Tuo įsitikinu analizuodamas rajone esančių įmonių veiklą – naujai atėjusiose, ypač užsienio kapitalo įmonėse, yra daugiausiai įdarbinama žmonių ir mokami geriausi atlyginimai rajone. Didesni atlyginimai darbuotojams, didesnės gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į biudžetą.
Kita didelių įmonių nauda – jos sukuria sąlygas sparčiau vystytis smulkiajam verslui. Atsiranda didesnis poreikis ir maitinimo, ir įvairių  paslaugų verslui, ir prekybai. Tokia sinergija padeda sukurti gerokai didesnę ekonominę ir socialinę naudą rajonui. Mieste vis daugiau įsikuria kavinių, grožio salonų, sveikatinimo centrų. Per pastaruosius metus į Tauragę atėjo ir nemažai prekybos tinklų. Visa tai rodo, kad gyventojų pajamos gerokai išaugusios.

Kokia savivaldybės pagalba verslui: galimybės ir iššūkiai?

Per pastaruosius penkerius metus savivaldybė į rajoną ateinančioms įmonėms padeda sukurti reikalingą infrastruktūrą. Lapkričio pabaigoje pasirašysime trečią investicinę sutartį. Įmonė įsipareigoja Tauragėje investuoti 550 tūkst. eurų. Savivaldybė – skirti lėšų elektrai atvesti, nes įmonei reikalingas didesnis galingumas.
Pirmoji investicinė sutartis buvo pasirašyta su AB „Vilkiškių pieninė“ . Ši įmonė Tauragėje atidarė išrūgų perdirbimo cechą. Bendrovės veiklai  buvo reikalinga dujotiekio atšaka, prie kurios nutiesimo Tauragės rajono savivaldybė prisidėjo 181,5 tūkst. eurų.
Praėjusiais metais savivaldybė su „Vilkyškių pienine“ pasirašė antrą investicijų sutartį dėl papildomos 21 darbo vietos įsteigimo.
Taigi padėti investuotojams yra keli būdai. Pirmas būdas – pasirašyti investicinę sutartį, pagal kurią savivaldybė įsipareigoja atlikti konkrečius darbus, o verslas įsipareigoja įkurti tam tikrą darbo vietų skaičių ir investuoti mūsų rajone tam tikrą sumą.
Kitas būdas irgi susietas su infrastruktūra. Jei įmonei reikia, kad link jos vestų tvarkinga gatvė, kooperuojamos verslo ir savivaldybės lėšos. Savivaldybė skiria 70 proc. reikalingų lėšų, verslas – 30 procentų.
Pernai tokiu būdu buvo išasfaltuotos trys Tauragės gatvės. Taip savivaldybė sutaupė biudžeto lėšų, ir sukūrė patogesnes sąlygas tų gatvių gyventojams. Tuo pačiu pagerintos sąlygos ir tų įmonių darbuotojams, keliaujantiems tomis gatvėmis į darbą. Toks bendradarbiavimas turi abipusę naudą.

O kaip tokius sprendimus vertina opozicija? Ar nebando ieškoti to, ko nėra?

Tiek pozicija, tiek opozicija sutaria, kad rajonui reikalingos investicijos, reikalingos darbo vietos, bet opozicija yra opozicija. Ji turi kažką kritikuoti, tad kartais ima priekaištauti, kodėl lėšas skiriame verslui reikalingai infrastruktūrai kurti, kodėl ne socialinėms reikmėms.

Suprantama, viskam reikia lėšų, bet vis tik didesnį dėmesį turime skirti darbo vietas steigiančiam verslui. Tai ilgalaikę perspektyvą turintis biudžeto lėšų panaudojimas.
Be mano minėtos didesnės paramos verslui, savivaldybė turi ir kitų formų. Pastaruoju metu verslo įmonėms vis labiau trūksta darbuotojų. Šiemet savivaldybė  priėmė sprendimą, kuris naudingas ir verslui, ir rajono jaunimui. Kad mūsų jauni žmonės per vasarą galėtų dirbti rajono įmonėse, savivaldybė iš biudžeto kompensavo 50 proc.  jiems mokamo atlyginimo. Taigi rajono jaunimas vasarą turi ką veikti, užsidirba, įgauna patirties, o verslui mažiau kainuoja jų išlaikymas, išsprendžiamas vasaros metu padidėjęs darbuotojų trūkumas. Šiemet jaunimo atlyginimų kompensavimui buvo skirta apie 20 tūkst. eurų. Matome, kad ta priemonė pasiteisino.
Kitos priemonės veikia jau daugelį metų. Viena tokių – finansinė parama steigiant darbo vietą. Kiekvieną balandžio mėnesį priimame paraiškas šiai paramai gauti.  2019 metais paraiškas pateikė 27 įmonės ir įkūrė 47 darbo vietas. Darbo vietai įrengti savivaldybė skiria apie 2 tūkst. eurų. Per metus savivaldybė skiria apie 100 tūkst. eurų darbo vietoms steigti.
Iš senesnių priemonių – parama įmonės steigimui, žemės nuomos mokesčio lengvata. Taip pat savivaldybė teikia paramą rinkodarai. Tai parama susikuriant interneto puslapį, ieškant rinkos užsienyje. Pernai ta parama pasinaudojo apie 20 įmonių. Paramos suma – iki 10 tūkst. eurų.
Pastaruoju metu verslo įmonėse įsidarbina nemažai ukrainiečių, kad atvykusieji greičiau adaptuotųsi, savivaldybė finansuoja jiems lietuvių kalbos kursus, kuriuos organizuoja suaugusiųjų mokymo centras.

Jau kelinti metai Tauragė gręžiasi į išvykusiuosius. Kokias sąlygas įsikurti verslą turi sugrįžusieji iš užsienio?

„Globali Tauragė“ yra ilgalaikis projektas ir per metus-kitus didelių rezultatų nepasieksime. Svarbu, kad vis aktyviau mezgasi ryšiai su išvykusiaisiais, kad vis daugiau „Globalios Tauragės“ ambasadorių ir kad jie vis aktyviau įsitraukia į projektą. Praėjusiais metais prieš Kalėdas užsienyje gyvenantys tauragiškiai  atsiuntė dovanų sunkiai gyvenančioms šeimoms. Taigi grįžtamasis ryšys jau prasideda.
Siekdama sustiprinti darbą su išvykusiaisiais, savivaldybė įsteigė etatą darbui su projektu „Globali Tauragė“. Jau įdarbintas specialistas.
Ir nors išskirtinių paramos sąlygų kuriant verslą sugrįžusiesiems nesuteikiame, bet savivaldybės specialistas yra pasirengęs jiems padėti susiorientuojant, kaip jie gali pasinaudoti savivaldybėje sukurtais paramos verslui instrumentais.

O jei sugrįžusieji iš užsienio nori statytis įmonę, kaip su sklypais?

Deja, savivaldybė negali suteikti sklypų verslui. Šiuo metu yra dvi galimybės sklypui įsigyti. Vienas būdas – nusipirkti jį aukciono būdu per Nacionalinę žemės tarnybą. Tokios tvarkos pasekmės nėra vienareikšmiškos. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką vienas investuotojas norėjo pirkti sklypą, bet Tauragėje jau veikiantis verslas, sužinojęs, kad ketina ateitį panašią veiklą plėtojanti įmonė, sklypą nupirko, sumokėdamas beveik keturis kartus daugiau, ir tame sklype įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, nes automobilių statymo vietų poreikis Tauragėje gan didelis
 Kita galimybė – regiono pripažinimas, kad ketinamas statyti objektas yra svarbus visam regionui ir jam būtinas žemės plotas. Sprendimą priima visi regiono savivaldybių merai ir kiti joms atstovaujantys asmenys. Vieną tokį objektą Tauragėje jau turime. Šalia „Vilkyškių pieninės“ yra sklypas, kurio būtinumą verslui yra pripažinusi regiono taryba ir  Nacionalinė žemės tarnyba įmonei tą sklypą išnuomoja.
Nors ir randame sprendimo būdus, bet vis tik tai, kad savivaldybės neturi teisės disponuoti jos teritorijoje esančia valstybine žeme, labai neigiamai atsiliepia ir verslo plėtrai, ir pritraukiant investuotojus, nes procedūros per Nacionalinę žemės tarnybą reikalauja daug laiko, o verslui reikia kur kas operatyvesnių sprendimų.

Kokios lauktumėte valstybės pozicijos, skatinant regionuose verslo plėtrą, naujų verslų kūrimą?

Verslo kūrimą mūsų valstybė skatina per Užimtumo tarnybą, bet jos taikomos priemonės, kiek suprantu, nėra labai efektyvios.

Šiek tiek verslo kūrimą kaime skatina Žemės ūkio ministerija.
Kiek žinau, ateinančių metų biudžete bus numatytą lėšų savivaldybėms verslui skatinti. Tas lėšas savivaldybė galės nukreipti verslui reikalingos infrastruktūros kūrimui bei kitoms paramos verslui priemonėms. Taigi šiek tiek daroma, bet tai labai nedaug, o jei ir yra galimybių, labai dažnai greičiau ir efektyviau yra savivaldybei savo biudžete surasti reikalingų lėšų, negu laukti, kol po ilgų ir sudėtingų procedūrų jas skirs valstybė. Būtų gerai, jei valstybė kiekvienai savivaldybei skirtų lėšų, reikalingų vienai ar dviem gatvėms, reikalingoms verslui, sutvarkyti. Per penkerius mano darbo savivaldybėje metus iš valstybės tokiems tikslams nesame gavę lėšų, išskyrus investicinę sutartį su „Vilkyškių pienine“.

Daug buvo kalbama apie regionų specializaciją, ar  savivaldybės juntate tos specializacijos teigiamą poveikį?

Tauragės rajono savivaldybė yra pasirinkusi žaliosios energijos kryptį ir ta linkme stengiamės dirbti. Šiais metais į miestą atvažiuoja pirmasis elektroautobusas. Saulės baterijas įrengiame ant savivaldybei priklausančių įstaigų pastatų. Tauragės mieste modernizavome apšvietimą. Tačiau valstybės finansiškai neskatina nei pasirinktų sričių vystymo, nei padeda ateitį pasirinktos srities verslui. Kol kas išsigrynintoms sritims dėmesį skiria tik savivaldybės.

Dėkoju už pokalbį.
 
Kalbino
Karolina Baltmiškė
Tauragės rajono savivaldybės nuotr.
 
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dovydas-kaminskas-kai-komanda-gera-rezultatai-%E2%80%93-tik-laiko-klausimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dovydas-kaminskas-rajono-prioritetai-%E2%80%93-darbo-rinka-svietimas-laisvalaikis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dovydas-kaminskas-dekoju-tauragiskiams-uz-pasitikejima-%E2%80%93-tai-didziule-atsakomybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-miciulis-dirbame-ir-gyvename-del-lietuvos-o-ne-is-lietuvos
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Reklama