NAUJIENOS

Miškas dega...

Kategorija:

Miestas:

Kai kalba pradeda suktis apie pasaulio negandas, dažnai sakoma, ach, kad tik nebūtų karo. Karas, ypač branduolinis, suvokiamas kaip galimas žmonijos susinaikinimas. Tačiau ne tik jis, o gal greičiausiai net ne jis gali tapti ta baisiausia neganda. Didžiausia – ekologinės katastrofos. Gal apie klimato kaitą kalbama ir perdėtai, tačiau ekologinių katastrofų – natūralių ir žmogaus sukurtų tikimybė išties didėja.

Šios vasaros ekologinis-politinis hitas – miško gaisrai. Visų pirma Amazonės miškai. Žaliaisiais Žemės plaučiais vadinamas regionas ne tik traukiasi dėl to, kad yra masiškai kertamas. Šiandien traukiasi ir dėl to, kad dega, o degdamas šildo klimatą solidžiau nei mūsų visų automobiliai.

Amazonės miškai ne tik sugeria tą anglies dvideginį, dėl kurio kiekio gausėjimo taip pergyvename. Miškai yra ir daugelio savitų indėnų genčių teritorija, kurios naikinimas yra jau nebe žemės ūkio, bet žmogaus teisių problema.

Neseniai vykusiame G-7 susitikime deganti Brazilija pasirodė svarbiau nei protestuojantis Hong Kongas ar savo kėdės solidžiausių valstybių vakarienėje tebeieškanti Rusija.

Bet gaisro „gesinimas“ – taip pat sava politika... Brazilija jau kuris laikas buvo barama už požiūrį į klimato kaitos teorijas. Šalies prezidentas Jair Bolsonaro ne kartą sakė, kad palaiko veikiau Trumpo, o ne europiečių požiūrį. Europiečiai jį apšaukdavo ne visada padoriais žodžiais...

Dabar gi G-7, o visų pirma susitikimo šeimininkas Emmanuelis Macronas, beje, didelis klimato kaitos projektų fanas, pasiūlė Brazilijos prezidentui 22 milijonus dolerių, tačiau pastarasis atsisakė pinigų iki to laiko, kol prancūzas jo neatsiprašys už anksčiau mėtytus kaltinimus. Kita vertus brazilas sutiko paimti 12 milijonų iš kur kas santūresnių britų ir dar pridūrė, kad iš esmės nekeičia nuomonės dėl to, kad Amazonės miškus reikia „apkarpyti“, didinant žemės ūkui ir kalnakasybai skirtas naudmenas.

Beje, dega ne tik Brazilija, Amazonės upės baseinas apima net devynias šalis. Ženkliai dega miškas Bolivijoje, kiek mažiau, bet pastebimai Kolumbijoje, Ekvadore, Prancūzų Gvianoje, Gajanoje, Suriname, Peru ir Venesueloje.

Žmonės, vadinantys save mokslininkais, nesutaria, kokia vis dėl to yra Amazonės miškų reikšmė tame deguonies gaminimo procese. Aršūs Amazonės gynėjai įrodinėja, kad šis regionas pagamina beveik penktadalį pasaulio egzistavimui reikalingo deguonies. Tam pritaria tokie žymūs „gamtosaugininkai“ kaip politikas Macronas ar futbolininkas Ronaldo. Santūresni akademikai teigia, kad didžiąją dalį pasaulio deguonies pagamina planktonas, o Amazonės baseino dalis yra du-tris kartus mažesnė. Be to, didžiąją dalį savo produkto „suvartoja“ pati Amazonės džiunglių ekosistema, tad baimė nepagrįstai didelė. O gamta ir šiaip linkusi palaikyti pusiausvyrą, ten, kur daugiau anglies dvideginio, fotosintezė, gaminanti augalinę biomasę, suintensyvėja. Jei jau kas ir sudegs, tai per 20–30 metų pilnai ataugs.

Galima sakyti, kad tai tik gamtos nelaimė, tačiau įtariama, kad bent dalis gaisrų yra žmogaus rankų darbas. Šiemet gaisrų kone dvigubai daugiau nei pernai, daugiausia per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau objektyvumo dėlei reikia pridurti, kad dabartiniai gaisrai nesiekia 2005 metų lygio, kai buvo savotiškas jų rekordas. Taigi dar ne pats blogiausias atvejis.

Paskutinė pastaba. Šiemet dega ne vien Amazonės miškai. Afrikos miškų gaisrai plinta Angoloje, Zambijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Dega Rusija, Belgija, Kanada. Gal ir ten ne visada jau taip ir netyčia... Rusijoje gaisrai pasiekė katastrofos lygį... Bet tai nelabai gamtosaugininko Macrono reikalas.

Egidijus Vareikis

Seimo narys

 

 


ČDM biblioteka atveria duris visuomenei

Marčiupio akmuo

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Kviečiame kurti origamio instaliaciją


Reklama