Ministro K. Navicko susitikimuose – aktualūs Lietuvos žemės ūkiui klausimai

Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministras Jari Leppä ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje dalyvaujantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas žemės ūkio aktualijas aptarė su Europos žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu bei Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministru Jari Leppä.

Aptartas lietuviškų produktų ženklinimas

Ministro K. Navicko ir komisaro J. Vojciechovskio susitikime daugiausia dėmesio skirta deryboms dėl būsimos ES bendrosios žemės ūkio politikos. Tiek ministras, tiek komisaras sutiko, kad jas būtina baigti kiek galima greičiau, t. y. dar šį pusmetį.

Lietuvoje nemenką ažiotažą sukėlęs produktų ženklinimas, kai tradiciniai produktai pavadinami lietuviams įprastais žodžių junginiais, tokiais kaip aguonų pienas ar obuolių sūris, taip pat aptartas susitikime. Gamintojų pasipiktinimą sukėlė draudimas taip vadinti produktus, esą, tokie pavadinimai gali klaidinti žmones, kad produktas pagamintas iš pieno, nors jo gaminio sudėtyje nėra. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, kad tokie produktų pavadinimai būtų įtraukti į išimčių sąrašą, tačiau atsakymas kol kas nėra gautas.

„ES yra įsipareigojusi tinkamai apsaugoti pieno ir kitus produktus. Tačiau mūsų aptariami maisto gaminiai jau daugelį metų turi gerai vartotojams žinomus pavadinimus, pirkėjai yra prie jų pripratę. Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors kitų šalių gaminių pavadinimams jų kalba išimtys taikomos, kelia neigiamą reakciją ir klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje. Todėl reikalingi neatidėliotini sprendimai ir aiškumas“ – susitikime teigė K. Navickas. Komisaras pažadėjo dar kartą įvertinti galimybes taikyti išimtis ir suvienodinti verslo veiklos sąlygas.

Akcentas – Žaliajam kursui

Susitikime su Suomijos žemės ūkio ministru Jari Leppä daugiausia dėmesio skirta Žaliojo kurso galimybėms bei numatomiems planams įgyvendinti šį svarbų prioritetą.

Suomija, užsibrėžusi klimato neutralumo tikslą pasiekti jau 2035 m., akcentuoja tvarią miškininkystę, nitratų valdymą, daugiau dėmesio skirti dirvožemiui, biodujų gamybai. „Įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus turi būti kompleksiškai atsižvelgta į visas tris dimensijas: socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę. Svarbus bendradarbiavimas ne tik ūkių, bet ir visos bendrijos mastu“, – kalbėjo ministras J. Leppä.

Pasak K. Navicko, Žaliasis kursas yra ir Lietuvai svarbus prioritetas. „Žaliųjų tikslų priemones planuojama integruoti į Lietuvos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Svarbūs akcentai – dirvožemio sveikatos gerinimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas ir naujų technologijų diegimas ūkiuose. Tikimės, kad siekiant Žaliojo kurso tikslų prisidės ne tik žemės ūkis, bet ir kitos sritys per žiedinę ekonomiką, mokslą, inovacijas“, – susitikime teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Europos žemės ūkio komisaras J. Vojciechovskis