NAUJIENOS

Ministras L. Kukuraitis: siūlomas pagalbos priemonių planas po karantino – nuo naujų išmokų iki subsidijų pratęsimo

Kategorija:

Miestas:

Švelnėjant karantinui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia pagalbos priemonių planą gyventojams bei darbdaviams, kuris padėtų greičiau atsitiesti pasibaigus karantinui. Penktadienį siūlymai pateikti ekspertams, mokslininkams ir skurdo mažinimo srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Priemonės apima laikinas išmokas gyventojams, kurie būdami bedarbiais neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas, subsidijų mokėjimą po karantino ir kitus siūlymus.   Pateikiami siūlymai nėra galutiniai ir gali keistis.

„Šiuo metu situaciją galima apibūdinti kaip santūriai neblogą, nes dauguma darbdavių neskuba atsisakyti darbuotojų, kita dalis darbuotojų prižiūri vaikus ir neįgaliuosius bei gauna išmokas. Tai džiugina. Tačiau matome ir nerimą keliančių ženklų: daliai gyventojų prireiks papildomų paskatų išlikti darbo rinkoje, kai kurie žmonės, ypač tie, kurie neturėjo darbo prieš pandemiją, atsidūrė ypač sudėtingoje situacijoje, nes tikimybė susirasti darbą sumažėjo, o galimybė gauti nedarbo išmoką pasibaigė. Taip pat norime palengvinti reikalavimus gauti socialines pašalpas iš savivaldybių, o pašalpų dydžius kilstelti, daugiau šeimų skirti 100 eurų dydžio vaiko pinigus. Kol kas planuojame, kad šios priemonės būtų laikinos ir galiotų pokarantininiu laikotarpiu“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pagalba išlikti darbo rinkoje

SUBSIDIJOS. Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia 90 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, arba 70 proc. dydžio subsidiją, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui prastovų metu mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos, taip pat svarstoma apie darbo užmokesčio subsidijavimą po karantino, kai darbuotojai jau dirba.

Pagalba grįžti į darbo rinką

ĮDARBINIMAS SUBSIDIJUOJANT. Žmonėms, kurie buvo ar dar bus atleisti karantino metu, siūloma mokėti subsidiją, padengiančią  jų darbo užmokesčio dalį  darbo vietoje, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos”, jei darbo vietos bus Užimtumo tarnybos patvirtintuose sektoriuose. Taip šie darbuotojai taptų patrauklesni darbo rinkoje. Subsidija darbo užmokesčiui būtų mokama iki 6 mėnesių.

VIENKARTINĖ PARAMA SAVO DARBO VIETOS STEIGIMUI. Lietuvoje įstatymu numatytoms gyventojų grupėms Užimtumo tarnyboje suteikiama vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje - parama gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Šiuo metu tokia parama skiriama sunkiausią ar vidutinę negalią turintiems bedarbiams ar bedarbiams iki 29 metų.

Siūloma, kad tokią paramą savarankiškam užimtumui gautų bedarbiai, kurie buvo atleisti karantino metu, taip pat lengvesnę negalią turintys žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumas.

PARAMA DARBO VIETŲ STEIGIMUI. Norint paskatinti darbo vietų steigimą didesnio nedarbo regionuose įmonėms ar kitoms organizacijoms suteikiama parama darbo vietų steigimui – tai vadinama vietinėmis užimtumo iniciatyvomis. Vienai darbo vietai įsteigti gali būti skiriama ne daugiau nei 18,8 tūkst. eurų, iš kurių dalis lėšų tenka darbo priemonių įsigijimui ar pritaikymui, dalis – patalpų, reikalingų darbo vietai įkurti, remontui ir pritaikymui.

Skiriant tokią paramą prioritetas teikiamas projektams, kurie numato darbo vietas steigti didžiausio nedarbo teritorijose, nori įdarbinti papildomai remiamus asmenis – pavyzdžiui, neįgaliuosius, jaunesnius ar vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius – įtraukia vietos bendruomenę, turi galimybę atsipirkti ir prie projekto prisidedama kitomis lėšomis.

Pasitelkiant šią priemonę planuojama karantino metu ir 3 mėnesius po jo netaikyti prievolės pateikti banko garantą.

PAMEISTRYSTĖ. Įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės darbo sutartį svarstoma palengvinti reikalavimus darbdaviams. Pameistrystės sutartis leidžia darbdaviui pasamdyti darbuotoją, mokyti jį praktinių ir teorinių profesinių žinių bei gauti 40 proc. darbo užmokesčio kompensaciją iš Užimtumo tarnybos, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o turintiems teisę į šią išmoką, tačiau pasibaigus jos mokėjimo laikotarpiui dėl pandemijos kyla sunkumų susirasti darbą.

Siekiant apsaugoti darbo netekusius asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo, siūloma įtvirtinti laikiną darbo paieškos išmoką, kuri negaunantiems nedarbo išmokos būtų didesnė, o gaunantiems – mažesnė. Nauja išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Nepasiturintiems žmonėms

DIDESNĖ PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA. Sustojusi veikla karantino metu didžiausią neigiamą įtaką turi nepasiturintiems gyventojams, todėl siūloma praplėsti gyventojų galimybes gauti piniginę socialinę paramą ir kilstelti socialinių pašalpų dydžius.

Kas siūloma:

  • Praplėsti gyventojų ratą, kurie galėtų pasinaudoti pinigine socialine parama.
  • Padidinti socialinių pašalpų dydžius.
  • Palengvinti reikalavimus, kai prašoma piniginės socialinės paramos.
  • Sudaryti didesnes paskatas dirbti gaunant piniginę socialinę paramą, tai yra neįskaičiuoti didesnės gaunamos darbo užmokesčio dalies, kai skaičiuojamos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui.
  • Neįskaičiuoti dalies nedarbo socialinio draudimo ar laikinosios darbo paieškos išmokos, kai prašoma piniginės socialinės paramos.
  • Supaprastinti reikalavimus, kai socialinę pašalpą gavęs žmogus įsidarbina ir dar 12 mėnesių turi teisę gauti dalį pašalpos, o pirmus tris mėnesius mokėti visą buvusią pašalpą.
  • Vienišiems asmenims norima kompensuoti didesnę būsto išlaidų dalį.

VAIKO PINIGAI. 100 eurų dydžio vaiko pinigai su papildoma išmoka mokami neįgaliems vaikams, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau, kai vertinamos šeimos pajamos, atsižvelgiama į 12 mėnesių laikotarpį.

Vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, siūloma atsižvelgti ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui.

Toks palengvinimas galėtų galioti dar 6 mėnesius po karantino.

BŪSTAS. Socialinio būsto srityje pasiūlyta trumpinti socialinio būsto laukimo terminus, kuriems pasibaigus savivaldybės turėtų užtikrinti rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio kompensaciją šeimai ar asmeniui. Taip pat siūloma nustatyti minimalų kompensacijos už nuomojamą būstą rinkoje bazinį dydį.

Be to, siūloma be tėvų globos likusius asmenis, palikusius socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinį būstą skirti ne eilės tvarka.

Pokarantiniu laikotarpiu taip pat planuojama toliau vystyti gyventojams būtinas socialines paslaugas: asmeninio asistento pagalbą ir socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, mobiliųjų komandų darbą su šeimomis, kompleksinių paslaugų teikimą savivaldybėse, planuojama didinti krizių centrų prieinamumą, finansuoti rezerve atsidūrusius vaikų dienos centrų projektus, vystyti šeimų socialinę priežiūrą bei senjorų ir asmenų su negalia socialinę globą.

SADM inf.


Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Vaikų vasara muziejuje








Su Lietuvos vardu lūpose...

Su Lietuvos vardu lūpose...

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas...

Reklama