Ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus dėl mėšlo laikymo tvarkos

Pastaruoju metu žemdirbių bendruomenėje emocingai aptarinėjami buvusios Vyriausybės aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru įsakymu patvirtinti naujieji reikalavimai mėšlo laikymui, kurie turėtų įsigalioti jau šį rudenį. Žemės ūkio ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus ir su Aplinkos ministerijos, žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančių organizacijų atstovais, mokslininkais rengia susitikimus, kuriuose analizuojamos įvairios mėšlo tvarkymo alternatyvos, diskutuojama ir įsiklausoma į visus argumentus.

Lietuvai įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didelis dėmesys bus skiriamas oro, dirvožemio ir vandens užterštumui mažinti. Žemės ūkis turi tikrai daug įrankių pagerinti dirvožemio sveikatą. Vienas iš jų – tvarkingas mėšlo tvarkymas. 

Remiantis Nitratų direktyva, visa Lietuvos teritorija pripažinta nitratams jautria zona. Tokiose zonose privaloma sumažinti vandenų taršą. Mėšlas nėra tik nekalta trąša. Jis vertingas tik tuomet, jeigu tinkamai laikomas, kol pateks į dirvą. Deja, Lietuvoje daugeliu atvejų mėšlas vis dar nėra tinkamai tvarkomas. Nemažai gyvulininkystės ūkių, neturėdami mėšlidžių, arba turėdami jas, bet per mažos talpos laikomų gyvulių skaičiui, ne augalų vegetacijos metu mėšlą veža į laukus ir ten jį laiko krūvose. Mėšlas turi būti laikomas teisingai įrengtose rietuvėse, stengiantis sumažinti azoto ir kitų mėšle esančių medžiagų nutekėjimus. Daugelis ūkių tokios praktikos iš viso netaiko ir priekabas išverčia netvarkingai, mėšlas pilamas krūva prie krūvos, jos neuždengiamos. Iš mėšlo susidarančios srutos, jei nėra tinkamai kaupiamos, gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net pasiekti gyventojų šulinius.

Įgyvendinant privalomas Europos Sąjungos direktyvas ir atsižvelgiant į visuomeninių organizacijų siūlymus, 2020 m. pabaigoje bendru žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu buvo patvirtintas naujas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, reglamentuojantis mėšlo ir srutų saugojimą, tvarkymą, tręšimą.

Ūkininkai labiausiai sunerimę dėl to, kad mėšlo nebus galima išvežti į laukus ir ten laikyti draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Daug neaiškumų kyla ir dėl rietuvių įrengimo.

Seimo Kaimo reikalų komitetas rekomendavo prieštaringai vertinamą įsakymą taisyti. Žemės ūkio ministerija pasisako už tai, kad mėšlas būtų laikomas tvarkingai ir siekia geranoriškai spręsti problemą, atsižvelgti į visų suinteresuotų pusių argumentus. „Kartu su Aplinkos ministerija artimiausiu metu pasiūlysime keletą aptariamo aprašo tobulinimo alternatyvų, atsižvelgdami ir į kiekvienos iš jų naudos bei galimų grėsmių balansą trumpuoju bei ilgesniuoju laikotarpiais. Esu įsitikinęs, kad tik tokiu būdu galėsime užtikrinti dalykišką ir konstruktyvią, o ne emocijomis grįstą diskusiją su žemdirbiais, mokslininkais ir kitų suinteresuotų šalių atstovais minėto aprašo tobulinimo klausimais, ir atitinkamai priimti kompromisinius bei racionaliausius, žemdirbiams ir mūsų šaliai naudingus sprendimus“, – sako žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

ŽŪM inf