Minėdamas 760-ąsias metines Skuodas didžiuojasi esą žemaitiškiausias regionas

„Mes esame žemaite ir tuo didžiuojamės. Susitikimuose neretai telšiečiai pabrėžia: „Mes – Žemaitijos sostinė. Sykį ir klausiu: „O kas jus paskyrė?“ „Na, mes nuo seno“, – savo laikosi telšiečiai. „Gerai, – sakau, – jūs būkite Žemaitijos sostinė, o mes būsime pats žemaitiškiausias rajonas.“ Taip ir sutarėme. Mes esame išlaikę autentišką žemaičių kalbą. Mes žemaitiškai vaidiname. Mes leidžiame žemaitiškas knygas. Dramaturgas Edmundas Untulis pjeses rašo žemaitiškai“, – vienu didžiausiu rajono išskirtinumu pasidžiaugia Skuodo rajono meras Stasys Vainoras.

Apuolė – seniausiai paminėta Lietuvos vietovė

Su meru kalbėjomės vos ne Skuodo šventės išvakarėse, kai gatvės jau buvo pasipuošusios šventine atributika ir plakatais, kviečiančiais kartu su žemaičiais atšvęsti 760-ies Skuodo vardo paminėjimo sukaktį.

„Mūsų herbas pats seniausias Lietuvoje – Jono Krikštytojo galva,- rodydamas Skuodo herbą pasidžiaugia meras. – Turime pasitvirtinę visų seniūnijų herbus, kas irgi Lietuvoje  – ne taip dažnas dalykas. Iš tikrųjų esame pati seniausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta vietovė Lietuvoje. Apuolės piliakalnis paminėtas anksčiau negu Lietuva. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė. Ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. 853-854 metais Švedijos karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia. Puolimas užsibaigė derybomis. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir pripažino švedų valdžią.“

 Neatsitiktinai dalis 760-ųjų Skuodo paminėjimo metinių  renginių vyks Apuolėje. Liepos 12 dieną į Apuolę kviečiami visi žemaičiai ir jiems prijaučiantys. Čia 11 valandą prasideda renginys „Suekem žemaite į didilį būrį“. Čia pasirodys senjorų kolektyvai iš Latvijos, Švedijos ir Žemaitijos regiono.

Skuodo turtai – žmonės ir akmenys

„Skuodas turime labai daug kuo pasidžiaugti. Kadangi mes neturime pramonės, mūsų gamta labai graži ir švari. Mes turime didžiausią akmenį Lietuvoje – Barstyčių akmenį. Turime Šauklių tundrą. Dabar Salantų regioninis parkas į Šauklius planuoja paleisti muflonus, nes, pasirodo, anksčiau žmonės ten ganydavo karves. Jos nugrauždavo geruosius medelius, dabar medžiai pradeda anksčiau susiformavusį kraštovaizdį užgožti. Reikia vėl nuskurdinti. Aš jau nešneku apie unikalių akmenų muziejų. Man patiko neseniai išsakyta Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO  Arūno Gelūno mintis, kad Mosėdžio unikalių akmenų muziejus turėtų tapti UNESCO paveldo objektu. Tai džiugina, nors atsiranda ir didesnė atsakomybė, – kalba rajono meras Stasys Vainoras. – Džiugina žmonių kūrybiškumas ir atsidavimas savo kraštui. Truikinuose Virginijus Mitkus įkūrė Žemdirbio muziejų, puoselėja kalvystės amatą. Pakeliui – Šmito šaltinėlis, garsus savo trykštančiomis įvairiaspalvėmis srovėmis. Pernai surengėme rajone ekspediciją, kurios metu rinkome informaciją leidinių „Valsčiai“ serijai. Tikimės, kad po poros metų knyga bus išleista. Renkant informaciją, paaiškėjo nemažai įdomių faktų. Pasirodo, Ylakiai garsėjo savo audėjais. Čia buvo aptikta labai sena drobė, tad istorikai mums ir sako, kad mes nelabai patys žinome, kokius turtus turime. Pasinaudodami ES parama, ketiname Ylakiuose įsteigti audimo muziejų, pabandyti  atgaivinti šį amatą.  Ylakiuose rastos senos staklės, kurios jau prikeltos naujam gyvenimui. Rajono svečius turime kur ir apgyvendinti, pamaitinti. Labai džiaugiamės rajono žmonių noru kurti grožį prie savo namų. Nuo seno gražia sodybų tvarkymo tradicija garsėjantį Mosėdį vejasi Gėsalų miestelis. Turime labai daug gražiai tvarkomų sodybų visame rajone. Mūsų žmonės – labai darbštūs ir kūrybingi“.

Pasak mero, žmonės labiau vertina grožį, labiau tausoja, kas sukurta. Jei anksčiau labai greitai būdavo sulaužomi mieste pastatyti suolai, išdažomi šviestuvai, dabar to nebėra. Tvarkant ir gražinant rajoną labai juntama ES parama. „Kartais su administracijos direktoriumi pakalbame, kad būtų labai sunku, jei nebūtų tos ES paramos. O dabar ir vandentvarkos projektai įgyvendinami, ir mokyklos atnaujintos bei modernizuotos, ir kitose srityse smarkiai pagerinome arba geriname materialinę bazę“, – pasakoja meras.

Didžiuojasi savo žemdirbiais

„Neturime pramonės ir vargiai kada nors jos turėsime, bet esame agrarinis kraštas. Lietuvoje esame tarp tų rajonų, kuriuose auginama daugiausia galvijų. Pagal galvijų skaičių esame, berods, treti. Nors mūsų žemės nėra labai derlingos, bet turime ir grūdininkų. Ūkiai pamažu stambėja. Jei prieš keliolika metų žmogus, laikantis dvi karves, save vadino ūkininku, dabar visi supranta, kad ir dešimt karvių yra per mažai norinčiam gauti pelno“, – pastebi meras, minėdamas rajono ūkininkus ir priduria, kad ūkių stambinimui įtakos turėjo ir išmokų mokėjimo sugriežtinimas. Jei anksčiau rajone būdavo nedirbamų žemių plotai, dabar tokių beveik nebėra. Jei žemė nenaudojama, išmokos nebemokamos. Tad vieni patys susitvarko, kiti išnuomoja ar parduoda ūkininkaujantiems. „Kas nori, gali dirbti ir pasiekti neprastų rezultatų“, – sako Stasys Vainoras.

Pašalpos, parama, ir…

„Tačiau yra kita gyvenimo pusė. Skuodo rajone yra didžiausias nedarbas, bet kai reikia rasti nusisamdyti žmogų, beveik neįmanoma. Pagal paskutinius statistinius duomenis Skuodo rajone gyvena 19,6 tūkst. gyventojų, iš jų apie 10 tūkst. gauna vienokią ar kitokią socialinę pašalpą. Dabar jau ir Vyriausybė į tai atsigręžė. Pradėjo kalbėti, kad pašalpomis išlepino žmones. Ne kartą tenka išgirsti, kad savivaldybės administracijoje per didelis Socialinės paramos skyrius. Tačiau kai tokiam kiekiui žmonių reikia išmokėti pašalpas, o jų – 24 rūšys, 1-2 žmonių nebeužtenka. Išties, reikia peržiūrėti socialines pašalpas, nes dabar yra galimybė jas gauti ir tiems, kuriems jos nepriklauso. Tada atsirastų galimybė pašalpas padidinti tiems, kam jos  priklauso. Tačiau dabar žmonės taip priprato prie pašalpų, kad jų atsisakyti labai sunku“, –  meras Stasys Vainoras pasidalina rūpesčiais, kurie aktualūs ne vien Skuodo rajonui, bet ir visai Lietuvai.

Kad ir kaip bebūtų liūdna, pašalpos ne visada teigiamai atsiliepia žmogui. Policijos suvestinės rodo, kad  daugiausia konfliktų, išgertuvių, muštynių kyla būtent tada, kai išmokamos pašalpos. „Rajono Taryba priėmėme sprendimą, kad kaimo ar bendruomenės šventės vyktų ne ilgiau, kaip iki 24 val., nes muštynės dažniausiai kyla po vidurnakčio. Po šio sprendimo konfliktų išties sumažėjo.  Tik labai gaila, kad jaunimas girtauja, nes tėvai išvažiavę, seneliai su jais nebesusitvarko… Tačiau ta problema ne vien mūsų. Ji globalesnė. Dar keleri metai ir Lietuvoje užaugs karta, kuri beveik nebus mačiusi tėvų. Senatvėje žmonės grįš namo, o kas prižiūri, nebus. Gerai, jei ten dirbdami bus pasitaupę. O jei ne?.. Girdėdamas skundus, kad mūsų pensijos per mažos, neretai pamąstau: žmogau, o kiek tu sumokėjai?“ – susimąsto meras Stasys Vainoras.

Ir visai ne pasaulio kraštas

Tie, kurie seniai bebuvo Skuodo rajone, verta apsilankyti bent per šventę, kurioje bus gausu įdomių ir įspūdingų renginių. Liepos 10 dieną vyks mergaičių ir veteranų dviračių varžybos, vakare – Skuodo kultūros centre rengiama garbės piliečio vardo Juozui Vyšniauskui suteikimo ceremonija. Liepos 11 dieną – tęsiamos mergaičių ir veteranų dviračių varžybos, o popiet Skuodo muziejus kviečia į kultūrinę-istorinę popietę „Istorinė atmintis – Skuodas 760“. Liepos 12 dieną šventė persikelia į Apuolę, o liepos 13 dieną vėl sugrįžta į Skuodą. Sporto gerbėjai galės mėgautis motobolo varžybomis, pavakary širdį džiugins muzikos, dainos ir šokiai. Miesto stadione skambės Europos šalių tautinė muzika. Čia koncertuos mėgėjiški kolektyvai iš Bulgarijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir, be abejo, iš Lietuvos. Po jų – Regimanto Šilinsko, Andriaus Rimiškio ir grupės „Rebelheart“ koncertas, diskoteka ir šventinis fejerverkas. Liepos 14 dieną Skuodo bažnyčioje aukojamos šventos mišios už Skuodą, po jų – sakralinės muzikos festivalis. Tiems, kurie baiminasi, kad Skuodas – vos ne pasaulio kraštas, meras juokaudamas sako: „Mes nesame pasaulio kraštas, nors toks įvaizdis yra susidaręs. Ypač kai  nuvažiuoji į Vilnių, kur mums sako, kad mes toli gyvename. Tada atsakau: „Ne mes, o jūs toli gyvenate. Juk visa Lietuva prasideda nuo Skuodo. Kai pasižiūri į žemėlapį taip, kaip knygą skaitytumei, Lietuva prasideda nuo Skuodo. Ir išties, sovietų laikais žemėlapyje Skuodas buvo pažymėtas pirmuoju numeriu.“

Apie liepos 10-14 dienomis Skuode vykstančius šventinius renginius, skirtus Skuodo paminėjimo 760-osioms metinėms, skaitykite: http://www.skuodas.lt/index.php?par=25&g=2&iras=1687

Genovaitė Paulikaitė

Nuotraukoje – Skuodo rajono meras Stasys Vainoras