NAUJIENOS

Meilę ir pagarbą lietuvių kalbai ugdo virtuali lituanistinė Italijos mokykla

Kategorija:

Miestas:
„Virtuali lituanistinė Italijos mokykla, gyvuojanti Italijos savanorių darbu, skirta visiems lietuvių vaikučiams, esantiems bet kurioje Italijos vietoje. Iniciatyva gimė 2020 m. rugsėjo mėnesį“, – virtuali mokykla pristatoma Facebook paskyroje. Į išsiųstus klausimus atsako Virtualios lituanistinės Italijos  mokyklos įkūrėjos ir vadovės Aurelija Orlova ir Elzė Di Meglio, kaip jos pačios rašo, kartu atsakiusios į naujienų portalo www.manokrastas.lt pateiktus klausimus.

Elzė Di Meglio – Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, lituanistinės mokyklos Romoje „Bitutė“ vadovė.
Aurelija Orlova – Italijos Pjemonto regiono lietuvių bendruomenės pirmininkė, lituanistinės mokyklos Turine „Pasakų namai“ koordinatorė, informacinių technologijų ekspertė.



Šiais metais Virtuali lituanistinė Italijos mokykla pelnė Globalios Lietuvos apdovanojimą „Už jaunųjų talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą“, kurį įteikė lituanistinio švietimo globėja, pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
 
Virtuali lituanistinė mokykla Italijoje gyvuoja pirmuosius metus. Kaip ir kodėl gimė idėja ją steigti?

Virtualią lituanistinę Italijos mokyklą būtų galima vadinti itin sėkmingu eksperimentu. Idėja gimė 2020 m. rudenį, kone spontaniškai nusprendus sujungti tris Italijos lituanistines mokyklas ir vieną besikuriančią tam, kad lituanistinis švietimas pandemijos metu būtų visiems prieinamesnis.

Turėjome nuotolinio mokymo patirtį pavasario sesijoje su keliais Italijos mokyklos Romoje „Bitutė“ vaikais. Artėjant rudens sesijai turėjome greitai nuspręsti, ką daryti – nevykdyti veiklos negalėjome. Iš pradžių tikėjomės sudominti bent šių susijungusių mokyklų moksleivius, tačiau maloniai nustebome per dvi dienas pasiekus apie 150 registracijų iš visos Italijos ir net Šveicarijos. Norėdami patenkinti tokį didelį poreikį mokytis lietuvių kalbos, teko ieškoti papildomų mokytojų ir jų skaičius išaugo dvigubai iki šešių mokytojų.
 
Po įsteigimo ir pakartotinio mokinių priėmimo pavasarį turime po kelis mokinius ir iš Taivano, Malaizijos, Japonijos, Šri Lankos, Vokietijos ir Danijos.

Jūsų manymu, kokie virtualios mokyklos privalumai, palyginti su kontaktine, pavyzdžiui, sekmadienine mokykla? Ar tai labiau pandemijos padarinys

Virtualios mokyklos privalumų yra daug. Pradedant nuo asmeninio mokytojų ir mokinių laiko taupymo iki organizacinių aspektų. Mokytojams ir mokiniams nebereikia vykti didelius atstumus iki mokyklos. Pjemonto regione vaikams ir mokytojams reikdavo ir po 200 kilometrų važiuoti, kad galėtų pabūti dvi valandas pamokoje. Tai ją pasiekdavo tikrai tik ryžtingiausi ir mes galėdavome pamokas pasiūlyti tik kartą per mėnesį. O dabar siūlome 13 pamokų per savaitę. Mokiniai prisijungia iš visur: iš miestų, miestelių ir net kitų šalių, kur aplink nėra nei mokyklų, nei pačių bendruomenių, ar net kitų arčiau gyvenančių lietuvių.

Nuotolinis mokymas suteikia ir galimybę surinkti kvalifikuotus mokytojus iš visos Italijos. To padaryti kontaktiniu būdu nebūtų įmanoma.



Kitas privalumas – išsisprendė kontaktinei mokyklai reikalingų patalpų paieška.  Daugelis lituanistinių mokyklų neturi pastovių patalpų,  todėl kiekvienais metais turi rūpintis jų paieška. Nesuradus patalpų mokykla negalėdavo vykdyti savo veiklos. Nuotoliniu būdu patogu valdyti klasę, mokytojai pasakojant technologijų pagalba išjungiami visų mikrofonai, tai ypač patogu su mažaisiais, kuomet gyvoje klasėje tokiu atveju būtų daug triukšmo. Taipogi yra daug daugiau įrankių įdomiai ir įtraukiančiai pateikti medžiagą.

Virtualioje mokykloje sukuriame sąlygas vaikams susipažinti su savo bendraamžiais, tokiais pačiais kaip jie „pusiau lietuviais“ ir tarpusavyje kalbėti lietuviškai. Dažna kontaktinių lituanistinių mokyklų problema, skirtingas vaikų amžius vienoje grupėje. Bendraamžių jų aplinkoje gali net nebūti. Mažėja motyvacija lankyti mokyklą.

Pandemija lyg davė postūmį įkurti tokią mokyklą, tačiau jau dabar matome, kad poreikis būtų buvęs ir ne pandemijos sąlygomis. Todėl šią veiklą norime tęsti.

Iš kur jūs patys semiatės virtualaus darbo su vaikais patirties ar tiesiog patys ieškote kuriate?

Prieš įsteigiant mokyklą organizavome mokytojams virtualaus darbo su vaikais mokymus. Praėjome Vilniaus lietuvių namų kursus ir pakėlėme kvalifikaciją. Konsultavomės su kitomis lituanistinėmis mokyklomis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo taryba, kaip naudotis nuotolinio mokymo platformomis. O šiuo metu, visos lituanistinės mokyklos pasaulyje sujungė jėgas ir vieną kartą per mėnesį organizuoja lituanistinio švietimo forumo seminarą aktualiomis nuotolinio mokymo temomis. Dalinamės patirtimi ir žiniomis vieni su kitais. Žinoma, didžiausią indėlį daro pačios mokytojos, kurdamos savo pamokų turinį.


Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos mokytojos

Kiek šiuo metu jau turite mokinių? Galbūt žinote, kokia tai dalis lietuviškas šaknis turinčių vaikų?

Šiuo metu turime apie 130 vaikų. Visi jie turi lietuviškas šaknis, dauguma jų yra iš mišrių pirmos kartos šeimų.

Nuo ko priklauso mokyklėlės darbo programa? Į ką labiausiai orientuojatės pasirenkant ugdymo metodus? Ko vaikai mokykloje mokomi?

Šiuo metu mokykla siūlo šešias skirtingas pamokas: lietuvių kalba ir literatūra, istorija, pasaulio pažinimas, muzika, poezijos suvokimas bei menai ir tradicijos.

Lietuvių kalbos pamoka yra pagrindinė ašis, o kitos pamokos skirtos žodyno turtinimui, lietuvių kalbos taisyklių geresniam įsisavinimui ir susipažinimui su Lietuvos istorija, kultūra ir gamta. Kiekviena mokytoja taip pat stengiasi pamokose palyginti abejas kultūras, parodyti panašumus ir skirtumus.

Šiuo metu intensyviai prisidedame prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lituanistinio švietimo programos keitimo bei medžiagos kūrimo pagal ją. Tikimės, kad netolimoje ateityje galėsime naudotis visos šios programos privalumais pilnu pajėgumu.

Taip pat, artimiausiu metu, silpniau kalbantiems bei drovesniems vaikams pasiūlysime raiškios kalbos ir improvizacijos pamokas, kurios padės lavinti vaikų vaizduotę, plės žodyną ir ugdys pasitikėjimą savimi. 

Lietuvoje jau pasigirsta nuogąstavimų, kad vaikai pradeda galvoti angliškai, tad koks Italijoje gyvenančių vaikų požiūris į lietuvių kalbą, juo labiau, kad didžioji dalis auga mišriose šeimose?

Tai priklauso nuo vaikų amžiaus ir šeimoje esančių lietuvių kalbos vartojimo taisyklių, jei apskritai tokių yra. To paties vaiko požiūris į lietuvių kalbą gali keistis skirtingu amžiaus tarpsniu. Nepasakytume, kad vaiko mokėjimas galvoti kita kalba yra trūkumas, greičiau tai privalumas. Skirtingoje aplinkoje, su skirtingais žmonėmis atsidūręs daugiakalbis mąsto atitinkama kalba, ne taip kaip suaugęs vėliau išmokęs kitą kalbą, mintyse versdamas iš vienos kalbos į kitą ir tik vėliau įgarsindamas. Svarbu, matyt, tik aiškiai nusistatyti taisykles, jei kalbu viena kalba, tai stengiuosi vartoti tik tos kalbos žodžius. Jeigu vaikas pamiršta vieną kitą žodį, išmokyti pasiklausti, kaip būtų lietuviškai. Ir vėlgi labai priklauso nuo vaiko amžiaus, kokie metodai yra naudojami.

Kokius lietuvių kalbos ir lietuvybės ugdymui reikšmingus įvykius, susitikimus pavyko surengti?

Nors gyvuojame tik pusmetį, mokslo metų pradžią ir mokyklos atidarymą paminėjome kartu su tautodailininku Edmundu Akulausku. Trijuose Italijos miestuose, kuriuose reziduoja virtualią mokyklą subūrusios kontaktinės mokyklos, buvo surengtos senojo drožybos amato dirbtuvės. Vaikai ir suaugusieji, lietuviai ir italai, mokėsi braižyti prieverpsčių ornamentus, sužinojo simbolių reikšmes, pažino istoriją. Vyresnieji pabandė išdrožinėti prieverpstes.



Šie metai buvo kitokie visiems. Tad Kalėdų laikotarpyje, kai negalėdami būti šalia vienas kito ir savo artimųjų, kvietėme pajusti šventinę dvasią stebėti mūsų mokinių, jų tėvelių ir mokytojų parengtą teatralizuotą muzikinį Advento tradicijų labdaros spektaklį. Renginį atidarė ir pasveikinimo žodį tarė lituanistinio švietimo globėja pirmoji ponia Diana Nausėdiene. Labdaros renginys buvo skirtas visam lituanistiniam švietimui ir lietuvių bendruomenėms užsienyje, o taip pat ir vaikučiams Lietuvoje. Šiuo labdaros renginiu tikėjomės sulaukti norinčių prisidėti prie vaikų noro mokytis lietuvių kalbos išpildymo ir surinkti Italijos lituanistiniam švietimo fondui lėšų mokytojų darbui, pratyboms ar kitai reikalingai metodinei medžiagai. Turėdami lėšų taip pat galime pritraukti daugiau kvalifikuotų mokytojų, kadangi norinčių mokytis vaikų skaičius nuolat didėja, bet tam neturime žmogiškųjų resursų.



Spektaklyje vaidino ir muzikos kūrinius atliko vienu metu po visą Italiją išsibarstę skirtingo amžiaus vaikai (jauniausiems 4 metai), jų tėveliai ir mokytojai.

Renginį vainikavo Pasaulio lietuvių Kalėdinė daina, kurią inicijavo mūsų mokykla. Projekto globėjas ir garbės svečias – virtuvės šefas ir X faktoriaus Lietuvoje dalyvis Gian Luca Demarco.



Taip pat, mokykla rengia atviras pamokas pasaulio lietuvių vaikams ir visiems kitiems norintiems svarbioms datoms atminti.


Virtuali lituanistinė Italijos mokykla kartu su Lietuvos Respublikos ambasadomis Italijoje ir Vokietijoje kvietė visus 4–7 ir 8–16 m. Pasaulio lietuvių vaikus (ir vyresnius) į atvirų pamokų ciklo „Kaip apgynėme laisvę“ pažintines pamokas, skirtas paminėti Laisvės gynėjų dienos 30-iui.

Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos menų ir tradicijų mokytoja Vilma Ramella Paia supažindino 4–7 metų vaikus su Sausio 13-osios dienos įvykiais per meną ir pasakas. Iniciatyvos „Neužmirštuolė“ vadovė Emilė Balodytė papasakojo apie tai, kaip gimė ši iniciatyva. Vaikai kartu piešė ir spalvino neužmirštuolės žiedą.

Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos istorijos mokytoja Roma Namavičiūtė supažindino 8–16 m. vaikus ir vyresnius su Sausio 13-osios dienos įvykiais. Asmenine patirtimi pasidalino kviestinis svečias – grupės G&G sindikatas lyderis, Šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas - Svaras, tuomet ne vieną dieną budėjęs prie parlamento.

Virtuali lituanistinė Italijos mokykla kvietė visus 7–16 m. Pasaulio lietuvių vaikus (ir vyresnius) į atvirą pažintinę pamoką „Valstybės atkūrimo pėdsakais: faktai ir mįslės“, skirtą paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos 103-mečiui.
Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos istorijos mokytoja Roma Namavičiūtė supažindino su Vasario 16-osios faktais.
Mįsles padėjo įminti ypatingas svečias – Liudas Mažylis. Europos Parlamento narys, Lietuvos mokslininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas pasidalino asmenine patirtimi kaip 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą.



Muzikinius intarpus atliko Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos Poezijos suvokimo mokytoja Viktorija Pranaitytė
Virtuali lituanistinė Italijos mokykla kvietė visus 4–6 m. Pasaulio lietuvių vaikus į atvirą pažintinę pamoką „Pažink Lietuvą: jos simboliką ir kalbą“, skirtą paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos 103-mečiui. Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos tradicijų ir menų mokytoja Vilma Ramella Paia tęsė pažintį su Lietuva: jos simbolika ir kalba. Kartu prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas, prisiminė, kokią reikšmę turi Vasario 16-oji. Pamokos metu mažieji lavino ranką rašymui – apvedžiojant Lietuvos Himno raides, karpė simbolius ir pasitelkiant vizualinio derinimo žaidimus ugdė ankstyvuosius vizualinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vystantis vaiko ankstyviesiems bendravimo įgūdžiams. Prisiminėme dainelės žodžius „Brangiausios spalvos“ ir ją sudainavo.

Vasario 16-ąją prasidėjo Lietuvių kalbos dienos, galbūt jūsų mokykla prisideda prie jų paminėjimo?

Mokykla prisideda tiek kaip atvirų pamokų organizatorė, tiek kaip aktyvi kitų akcijų dalyvė.
Mokytojai kviečia ir padeda aktyviai dalyvauti kitų rengiamose akcijose, tokiose kaip mokinių darbų virtuali paroda „Pažink kalbos dalis“, Sveikinimai Lietuvai ir kitos. Sulaukėme daug darbelių, mokiniai noriai įsitraukė.

Suprantu, kad ryšį palaikote tiek su Lietuvos, tiek su užsienyje esančiomis lietuviškomis mokyklomis. Kaip tą ryšį palaikote ir kuo jis svarbus?

Dar prieš pandemiją visi kartu mokyklų atstovai ir mokytojai susitikdavome specializuotuose lituanistinio švietimo mokymuose, forumuose. Šiuo metu tas ryšys su įvairių lituanistinių mokyklų atstovais net sustiprėjo ir reguliariai susitinkame nuotoliniu būdu kartą per mėnesį pasidalinti patirtimi ir žiniomis, keliame kartu kvalifikaciją įvairiomis lituanistinio švietimo aktualiomis temomis. Gerųjų praktikų dalijimasis ir vienas kito palaikymas yra itin svarbus mokyklos augimui, problemų geresniam sprendimui ir tobulėjimui. Taip pat, dalyvaujame vieni kitų renginiuose kaip dalyviai arba bendraorganizatoriai. Labai graži iniciatyva yra Poezijos skaitymų vakaras, skirtas atminti kovo 11 d., organizuojamas šešių skirtingų lituanistinių mokyklų. O mūsų mokyklos mokiniai dalyvauja jų programoje ir jau gavo poezijos kūrimo namų darbų.



O ką jums, dirbantiems mokykloje, reiškia lietuvių kalba?

Vilma Ramella Paia, meno ir tradicijų mokytoja: Aš lietuvė. Tai mano gimtoji kalba. Noriu, kad ir kitų mišrių šeimų vaikai turėtų tą galimybę mokėti savo šaknų kalbą, kad galėtų pažinti Lietuvą, artimuosius, gimines bendraudami lietuviškai. Kita vertus, man, dirbančiai mokykloje, lietuvių kalba yra pagrindinė mano raiškos priemonė ir noriu, kad vaikai girdėtų autentišką, kad ir su tarme, kalbą, kuri tik turtina besimokančius. Su gimtąja kalba jaučiuosi esanti arčiau Lietuvos.

Kristina Janušaitė-Valleri, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja: Kadangi esu baigusi lietuvių filologiją, gimtoji kalba – man didžiulė vertybė. Kalboje esame namie, net ir gyvendami svetur. Svarbu ją branginti, išsaugoti, puoselėti. Vienas iš tokių būdų – lietuvių kalbos, meilės jai perteikimas kitoms kartoms, ką ir stengiamės daryti mokykloje, mokydamos vaikus įvairių dalykų lietuvių kalba. Ryšyje su lietuvių kalba išlieku ir kurdama poeziją bei ją pristatydama Italijoje: bent keletą savo eilėraščių perskaitau ir lietuvių kalba, kad klausytojai pajaustų, išgirstų mūsų kalbos skambesį.

Viktorija Pranaitytė, dainuojamosios poezijos suvokimo mokytoja: Man lietuvių kalba, kaip ir bet kuri kita kalba, yra vartai į šalies, jos kultūros pažinimą. Be jos mūsų vaikai sunkiai gali jaustis lietuviais.

Kokios pagalbos sulaukiate iš Lietuvos ir kokios pagalbos pasigendate?

Didelę pagalbą teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skirdama finansavimą lituanistinio švietimo projektams. Gauname taip pat ruoštas metodines priemones, palengvinančias darbą platformas nuotoliniam mokymui. Didžiausia problema, kad lituanistinio švietimo teisinė bazė nėra galutinai sutvarkyta, trūksta mokytojų darbo tokiose mokyklose pripažinimo, darbo stažo kaupimo, socialinių garantijų, lituanistiniam švietimui skirtos programos konkrečių metodinių priemonių. Šioms problemoms spręsti, visos Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos mokytojos ir vadovės dalyvauja teisės aktų keitimo pasiūlymo darbo grupėje.
 
Dėkoju už pokalbį

Kalbino Karolina Baltmiškė


Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-ignalinos-rajone-%E2%80%93-2020-metu-lietuviu-kalbos-dienu-sostineje

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kedainiai-turi-savo-vardyno-specialista-%E2%80%93-ryta-tamasauska​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-siauliu-rajone

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-dienos-tebuna-sios-dienos-j-biliuno-%E2%80%9Elaimes-ziburio%E2%80%9C-sviesa-ir-prasme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/metu-zodzio-ir-metu-posakio-rinkimai-nugalejo-melagiena-kauke-ir-knygnesiu-tautos-nesustabdysi!
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-gyvena-zmonese-keiciasi-kartu-su-zmonemis-klesti-ar-nyksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gimtosios-kalbos-diena-%E2%80%93-%E2%80%9Eguglinimas%E2%80%9C-ir-%E2%80%9Eemoji%E2%80%9C-tampa-musu-kalbos-dalimi-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-birute-goberiene-skyriaus-tradicijos-%E2%80%93-is-panevezio-krasto-kile-kalbininkai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kedainiai-lietuviu-kalbos-dienoms-nusiteike-optimistiskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ukmerge-%E2%80%93-lietuviu-kalbos-dienu-sostine-2021
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/keliaukime-lietuviu-kalbos-dienu-keliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-siulo-neskubeti-keisti-baltarusijos-pavadinimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rimgaudas-simukauskas-tarmes-kaip-ir-kalba-yra-gyvos-todel-nesikeisti-negali
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-susitiko-su-ukrainos-valstybines-kalbos-apsaugos-komisaru
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-manau-placiose-lietuviu-kalbos-programose-per-daug-kalbos-temu-ir-akademiskumo

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilma-leonaviciene-teigimas-kad-lietuviu-kalba-sunkiai-ismokstama-%E2%80%93-mitas-kuri-mes-patys-kuriame
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/inga-strungyte-liugiene-man-idomu-viename-tyrime-sujungti-istorini-ir-konfesini-konteksta
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-be-kalbos-skaitmenizacijos-jonas-jablonskis-pasiliks-xx-amziuje​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-jonas-jablonskis-is-arti-ir-toli-rekonstrukcijos-ir-aktualizacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/skirmantas-valentas-valstybine-kalba-yra-valstybes-jungtis-galbut-netgi-stipriausia-jungtis-is-visu-kitu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kartvele-sophio-tabatadze-lietuviu-kalba-apverte-mano-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-palionis-%E2%80%9Ekalba-reikia-tobulinti-palaipsniui--ne-suoliais%E2%80%9C​

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danguole-mikuleniene-kalbinius-pokycius-lemia-pats-gyvenimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rasuole-vladarskiene-viesosios-kalbos-normas-as-prilyginciau-teises-normoms-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-zemaiciu-tarme-ar-kalba-yra-atskira-kalbine-sistema
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/roma-bonckute-motiejaus-valanciaus-iliustruotas-rankrastinis-giesmynas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/nuotoliniu-budu-lietuviu-kalbos-mokosi-ir-18-meciai-ir-80-meciai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/juozas-pabreza-negalima-kalbos-kaip-kokios-prekes-mesti-i-akla-nevaldoma-liberalia-rinka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilniaus-universiteto-lietuviu-kalbos-katedra-svencia-80-meti​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kuria-virtualu-susitikimu-asistenta-lietuviu-kalbai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/su-lietuviu-kalba-bus-viskas-gerai--auga-musu-samoningumas-ir-saviverte--kalba-moderneja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/tomas-biciunas-kalboje-uzkoduota-musu-istorija-mentalitetas-tapatybe​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-beliokaite-turime-saugoti-savo-kalba-vardan-pacios-tautos-ir-valstybes-islikimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-kalba-padeje-saugoti-vilkaviskio-krasto-knygnesiai​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-buga-%E2%80%93-zmogus-kuris-suprato-kalbos-senove
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/seimas-patvirtino-lietuviu-kalbos-pletros-skaitmenineje-terpeje-gaires
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algirdas-matulevicius-reformacija-prusijos-hercogas-(kunigaikstis)-albrechtas-brandenburgietis-ir-martyno-mazvydo-500-osios-metines
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksos-poziuris-bei-siekis-aktualus-ir-siandien

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis-lankesi-silales-rajono-savivaldybeje-​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ivyko-lietuviu-kalbos-draugijos-xx-suvaziavimas​
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-narbutas-aukstesne-saviverte-priklauso-ne-nuo-tautos-gausumo-o-nuo-issilavinimo-ir-talento
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-ulcinaite-mikalojaus-dauksos-idejos-ir-bendrine-kalba 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/isrinkite-graziausia-upes-ar-upelio-pavadinima
 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/mikalojaus-dauksa-ir-jo-darbu-atminima-saugo-ir-puoseleja-biblioteka
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lietuviu-rastijos-kurejui-mikalojui-dauksai-skirtame-renginyje-ir-savivaldybeje-lankesi-vlkk-pirmininkas-audrys-antanaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ignalinoje-tesiami-lietuviu-kalbos-dienu-sostines-renginiai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-startavo-klaipedoje-nuo-mazvydo-iki-valstybines-kalbos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grasilda-blaziene-nerimas-del-isnykusiu-musu-kalbu-gyvas-visa-laika-ir-jis-verste-vercia-mastyti-apie-musu-tos-vieninteles-kalbos-isbuvima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laima-kalediene-mes-gyvename-jau-kitokioje-visuomeneje-nei-buvusios-jono-jabonskio-juozo-balcikonio-ar-kazio-ulvydo-laikais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/albina-auksoriute-labai-svarbu-kad-lietuviu-kalba-butu-vartojama-ir-viesajame-valstybes-gyvenime-ir-mokslo-pasaulyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-kruopiene-kelti-kalbos-prestiza-reiketu-pradeti-nuo-pagarbos-sau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-smetoniene-kalba-gyvena-normalu-gyvenima-kuriame-yra-visokiu-spalvu-ir-atspalviu

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laimutis-bilkis-kaip-sake-didysis-vietovardziu-tyrejas-kazimieras-buga-vietu-vardais--kalba-pati-zeme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aurelija-griteniene-koks-zmogus-yra-grazus-%E2%80%9Elietuviu-kalbos-zodyne%E2%80%9C-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lina-muriniene-pats-vezdas-kalbos-taisyklingumui-puoseleti-%E2%80%93-niekas-kitas-kaip-anomalija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-garsva-asmenvardziu-rasymas-nelietuviskai-dokumentuose-yra-spekuliacija-gramatika-istatymais-realia-padetimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-pirmininko-pareiskimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/apie-jonines-kalbiniu-atzvilgiu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilija-dailidiene-jeigu-zmogus-gimtaja-kalba-neranda-savo-mintims-raiskos-tai-gal-tos-mintys-ne-nesusiformavusios
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-semdamiesi-stiprybes-is-praeities-saugokime-proteviu-mums-dovanota-sielos-ugni

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-venckute-slypi-ne-tik-pavojus-prarasti-dali-savo-zodyno-paveldo-bet-gali-sunykti-kai-kurie-funkciniai-stiliai

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-urbanaviciene-visuomenei-zodynu-reikia-nuolatos-ir-ivairiu-ir-vienakalbiu-ir-keliakalbiu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurgita-jaroslaviene-lietuviu-kalbos-institutas-yra-toji-ypatingos-nacionalines-svarbos-institucija-reiksmingai-prisidedanti-prie-kalbos-puoselejimo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-stundzia-gyva-kalba-nestovi-vietoje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-romualdas-zuperka-ir-stiliaus-klaidos-ir-originaliausios-stiliaus-figuros-vaiksto-tais-paciais-keliais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-kiseliunaite-lietuviu-filologijos-studentai-ir-destytojai-yra-panasus-i-liudnojo-vaizdo-riterius-kovojancius-su-vejo-malunais-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/evalda-jakaitiene-manau-kad-bendrine-lietuviu-kalba-apniko-pavojingos-ligos-kurias-reikia-gydyti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurate-sofija-lauciute-kalbos-tyrinejimai-atskleidzia-musu-istorijos-saknis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valentinas-stundys-nepamirstina-kad-musu-kalba-yra-rizikos-zonoje-del-ja-vartojancios-nedideles-populiacijos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jurgita-jaroslaviene-tarptautinis-bendradarbiavimas-primena-kad-kiekviena-tauta-unikali-savo-kalba-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ausra-papirtiene-anglu-kalbos-iskelimas-auksciau-valstybines-yra-uzsleptas-kesinimasis-i-musu-valstybinguma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-asanaviciute-dazniau-ir-dazniau-pastebime-kad-lietuviu-vaikai-iseivijoje-nebekalba-lietuviskai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/salies-jaunuju-filologu-konkurse-%E2%80%93-velzio-gimnazijos-mokines-sekme
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/genovaite-kaciuskiene-nereikia-be-jokio-specialaus-tikslo-griauti-ir-dauzyti-tai-kas-jau-simtmeti-gyvuoja
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rita-miliunaite-kalba-gyva-kiek-ji-turi-vidines-jegos-atsinaujinti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-musu-visu-rupestis-%E2%80%93-kuo-ilgiau-islaikyti-gyva-ir-svaria-tevu-bei-seneliu-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-visus-pasaulio-lietuvius-vienija-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrys-antanaitis-globalumas-%E2%80%93-tai-vaikiskos-provincialumo-ligos-apraiskos-naujajame-pasaulyje


Reklama