Loreta Šukaitytė: esperanto kalba man padėjo susirasti draugų iš pasaulio

2004 metų vasaros pabaigoje man paskambino mano teta iš Noreikiškių ir sako, kad „Kauno dienoje“ perskaitė skelbimą, jog Kaune vyks nemokami esperanto kalbos kursai. „Aš užsirašiau ir tave užrašiau“, – pasakė teta.

Tuo metu gyvenau Kaune, o teta buvo neseniai palaidojusi savo vyrą, sutikau palaikyti jai kompaniją.
Pirmoji esperanto kalbos mokytoja buvo iš Lenkijos – Eva Bonder. Esperantininkė Aida Čižikaitė papasakojo, kad kitais metais. tai yra 2005-iais, Vilniuje vyks pasaulinis esperantininku kongresas, ir suvažiuos esperantininkai iš viso pasaulio, kad bus reikalingi helpantai (padejejai).

Pradėjau galvoti, kad Vilnius netoli, nereikės kažkur toli į kitą šalį važiuoti, kad visai įdomu būtų susipažinti su esperantininkais. Taip atsirado motyvacija mokytis .
Aidos paprašiau, kad leistų dirbti helpantu kongrese Vilniuje. Mano gimtasis miestas yra Vilkaviškis, todėl prieš kongresą internete paieškojau esperantininkų Vilkaviškyje. Taip atradau Leonardą Gaurilienę. Susipažinau su ja dar prieš kongresą.

Kongresas buvo pirmasis didelis renginys, kuriame dalyvavau. Kongrese man priskyrė pagloboti aklą moterį iš Vokietijos, kuri atvykusi be palydovo. Tai buvo Natalija Kasymova. Aš jai sakiau, kokia jūs esate drąsi, nebijojote keliauti viena be palydovo. Ji man atsakė, kad ji ne invalidė ir paprašė surasti klase, kurioje vyksta repeticijos.

Kiekviena klase buvo pavadinta žymių esperantininkų vardais. Einame abi kartu ratu. Aš stengiuosi surasti jai reikalingą klasę. Staiga ji man sako, kad mes čia jau buvome, mes jau apėjome ratą. Aš žiūriu į ją ir galvoju: „Nieko sau akloji… Aš net nepajutau, kad mes apėjome ratą.“
Dar kartą einame ratu, dabar atidžiau skaitau pavadinimus ant durų. Greitai radome jos ieškomą klasę. Pastebėjau , kad ji puikiai orientuojasi uždarose patalpose. Mes susidraugavome, ji pradėjo manęs klausinėti, ar aš būsiu aklųjų kongrese, kuris vyks po didžiojo kongreso taip pat Vilniuje. Paklausinėjau organizatorių apie tą aklųjų kongresą, jie pasakė, kad ten taip pat reikalingi helpantai, ir ar aš galėčiau ten taip pat padėti.

Atvažiavau į Vilnių vienai savaitei, o išbuvau dvi ir sudalyvavau dviejuose kongresuose. Pasibaigus kongresams, mums, padėjėjams buvo grąžinti pinigai, tad kongresas praktiškai man nekainavo.

Vėliau dalyvavau kituose renginiuose. BET-e Šiauliuose padėjau prekiauti knygų mugėje. Labai patiko BET-as Latvijoje – Ventspilyje. Karta lankiausi Rygoje, buvau pakviesta į esperantininkų susitikimą. Ten susipažinau su Aldona Kruzs, su ja ryšius palaikau iki šiol.
Esperanto kalba man padėjo susirasti draugų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

Man gražiausia esperantiška frazė „Mi akompanos vin.( aš palydėsiu jus ). Pradėjau esperanto palydėdama savo tetą i esperanto kalbos kursus, nieko rimto negalvodama.

Loreta Šukaitytė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-railaite-siciune-bukime-vilties-saulemis!-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-sidaravicius-esperanto-kalba-neleidzia-tapti-standartiniu-pilieciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vladimir-zuromskij-esperanto-kalba-atvere-keliones-dviraciu-ir-padejo-surasti-spiritizmo-religija-bei-naturizma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/diemante-aniciene-jei-%E2%80%9Euzsikretei%E2%80%9C-esperanto-susergi-visam–gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-ambrasas-trumpas-bet-ispudingas-mano-esperantiskas-kelias