LNOBT scena atgyja: laukia emocijų sprogimas

Rugpjūčio 12, 13 ir 14 dienomis po penkių mėnesių pertraukos didžiausias šalies teatras atvers duris plačiajai publikai: jos laukia mistiškojo Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ premjera, parengta žymios ispanų choreografės Lolos de Ávilos.
 
Rugpjūčio 10 d. 17 val. ištikimiausią baleto publiką kviečiame į susitikimą su premjeros choreografe L. de Ávila LNOBT Raudonojoje fojė. Šio susitikimo įžangai – pora klausimų Ispanijos baleto legendai, kurios sukurti spektakliai rodomi prestižinėse San Francisko, Ženevos, Paryžiaus ir kitų didmiesčių scenose.

Kiek skirtingų „Žizel“ yra Jūsų kūrybinėje biografijoje ir kuo ypatingas šis, į Vilnių atkeliaujantis pastatymas? Ar pavyko Lietuvos trupėje spektaklio veikėjų charakterius, kaip ketinta, sulipdyti iš kelių, vienas kitą papildančių ir realistinėmis spalvomis atveriančių „rožės žiedlapių“?

Nesu sukūrusi daugybės skirtingų šio baleto versijų. „Žizel” ilgą laiką buvo mano gyvenimo dalis – pati šokau šią partiją, kūriau šio baleto interpretacijas kitiems žmonėms.  Galiausiai nusprendžiau, kad norėčiau sukurti savąją, asmeninę versiją. Pastarojoje bandau įsigilinti į pasakojimo šerdį, tuo pačiu išlaikydama pagarbą tradicijai. Mano nuomone, klasikinė „Žizel” choreografija nuostabiai dera su to laikmečio kostiumais ir atvirkščiai. Nebandžiau šio baleto pakeisti, tik norėjau jį „apvalyti”. Siekiu natūralumo; beje, natūralumas ir realizmas – du skirtingi dalykai. Esu įsitikinusi, kad su stipria ir kūrybiška Lietuvos baleto trupe mums pavyks pasiekti puikių rezultatų.

Esate pasakojusi, kad tragiškoji Žizel meilės istorija šiame spektaklyje telpa vienos dienos laiko rėmuose. Tačiau minėjote ir tai, kad ji bus pateikta kaip natūrali, bet kuriam žiūrovui galinti nutikti istorija. Klausimas: kaip šiuos du teiginius suderinti? Argi šiais laikais įmanoma vakare mirti iš skausmo dėl išdavystės žmogaus, su kuriuo susipažinai tos pačios dienos rytą?..

Ne, tai nėra įmanoma. Turime suprasti vieną svarbią detalę apie tai, ką regime spektaklyje: ilgai vystyta drama pasiekia aukščiausią tašką ir atomazgą per vieną dieną. Būtent taip gyvenime ir nutinka: mes gyvename, kaupiame išgyvenimus, ir vieną dieną viskas tiesiog sprogsta. Šiandien turime puikų to pavyzdį: pandemijos užuomazgos vystėsi jau kurį laiką, mes apie tai nieko nežinojome, ir tuomet staiga viskas sustojo ir užsidarė. Tokie dalykai nenutinka per vieną dieną – jie tik pasiekia savo kulminaciją. Būtent tai turime ir „Žizel”: klasikinę, belaikę meilės istoriją, kuomet mergina staiga sužino, kad jos mylimasis įsipareigojęs kitai. Tą akimirką, kai ji sužino tiesą, ir įvyksta didžioji drama, prisodrinanti trumpą laiko tarpą didžiulėmis emocijomis. 
 
Renata Baltrušaitytė
Atstovė spaudai
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras