Lietuvos agronomų sąjungos Garbės nario apdovanojimas – Alfredui Juozapavičiui

Į tradicinį trisdešimt ketvirtąjį suvažiavimą susirinkę Lietuvos agronomų sąjungos nariai iškilmingai paminėjo Lietuvos agronomų sąjungos įkūrimo 100-metį ir pagerbė visus ją kūrusius ir prisidėjusius prie jos veiklos.

škilmingame, šventiniame suvažiavime dalyvavo šios sąjungos nariai iš Radviliškio rajono: Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Krikščūnas, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius, agronomai Adolfas Šniauka, Algirdas Petras Venckus, Viktoras Zieringis, Liveta Budreckytė ir Petras Pašinskas.

Suvažiavimo dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, LAMCC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis ir kiti svečiai.

LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis ir Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, akademikas Zenonas Dabkevičius nusipelniusiems agronomams, aktyviems visuomenininkams įteikė LAS Garbės nario ir Lietuvai nusipelniusio agronomo nominacijų ženklus.

„Siekiame, kad aktyvių visuomeniškų agronomų pavyzdžiu pasektų nauja agronomų karta, kuri aktyviai prisidėtų prie sąjungos ir šalies gyvenimo. Didžiuojamės Lietuvai nusipelniusiais agronomais, kuriems šis vardas suteiktas už veiklą ir nuopelnus visai šaliai. Šis vardas suteiktas 28 agronomams. Taip pat savo gretose sąjunga dabar jau turi 70 Garbės narių, kurie garsina agronomo vardą, savo aktyvumu stiprina organizaciją“, – sakė du kartus LAS pirmininku išrinktas dr. Edvardas Makelis.

Šventiniame renginyje garbingi Lietuvos agronomų sąjungos Garbės nario ir Lietuvai nusipelniusio agronomo apdovanojimai įteikti dar per trisdešimt agronomų. Gražiame Garbės nario ženklu apdovanotųjų būryje – ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio vedėjas, ilgametis Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narys Alfredas Juozapavičius. „Dėkoju Lietuvos agronomų sąjungai už įvertinimą ir dirbu tam, kad agronomo profesija būtų prestižinė, kad agronomų mintys ir idėjos žemės ūkio politikos, studijų, mokslo, gamybos, socialiniais ir etiniais klausimais būtų išgirstos. Didžiuojuosi būdamas agronomas ir linkiu, kad visuomeninė veikla visiems teiktų tokį pat džiaugsmą, kaip ir man teikia narystė šioje sąjungoje“, – sakė jis.

LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos

Prielaidas įkurti LAS sudarė nepriklausomybės atkūrimas. Iškilūs šalies agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos valstybės labui – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras J. Tūbelis, antrasis žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras J. Tonkūnas ir daugelis kitų.

Nuo įkūrimo sąjunga vykdė aktyvią, aktualią to laikmečio veiklą: įkūrė ūkį – išnuomotame Jakų dvare, Klaipėdos r., įkūrė lietuvišką žemės ūkio mokyklą, kuri veikė dvejus metus, rūpinosi jaunosios ūkininkų kartos švietimu, aprūpinimu literatūra, spaudoje rengė publikacijas moksline agronomine, žemės ūkio valdymo tematikomis, rūpinosi agronomų įdarbinimu, pakartotiniais kursais, stipendijomis, nustojusių tarnauti agronomų aprūpinimu (senatvės, ligos šalpomis), dalyvavo kitų visuomeninių organizacijų, susijusių su žemės ūkio reikalais, veikloje, užmezgė tarptautinius ryšius su Baltijos šalių organizacijomis.

Tarpukariu daugelis agronomų emigravo arba buvo represuoti, patyrė tremtinio dalią. Karo išblaškyti ir į Jungtines Amerikos Valstijas atvykę lietuviai pradėjo telktis į organizacijas. Ne išimtis buvo ir agronomai, kurie 1950 m. Čikagoje įkūrė Lietuvos agronomų sąjungą. Ją sudarė apie 70 narių. Pradėjus aktyviai veikti persitvarkymo sąjūdžiui, 1989 m. iniciatyvinė 24 agronomų grupė Žemės ūkio akademijoje atkūrė LAS.

LAS šiandien

LAS ir šiandien – aktyvūs 12 skyrių rajonuose, agronomai lyderiai, visuomenininkai, kurie darbu ir pavyzdžiu sukuria bendrystę tarp 435 narių ir aktyviai. Organizacijos nariai dalyvauja Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos veikloje, kongresuose, tarptautinėje Europos agronomų sąjungų asociacijų veikloje.

Nedaug visuomeninių organizacijų gali pasigirti tiek trunkančia istorija, kurioje įrašyti aktyvių, daug nuveikusių agronomų vardai. Ir tuomet, ir dabar agronomų darbas buvo ir yra svarbus, siekiant didinti agronomo profesijos prestižą, puoselėjant žemdirbystės kultūrą, ieškant inovatyvių sprendimų žemės ūkio verslo, mokslo ir konsultavimo srityse.

Vienas didžiausių sąjungos pasiekimų visos šalies agronomų bendruomenei – įteisinta ir nuo 2016 m. liepos 16 d. kasmet švenčiama kalendorinė profesinė šventė Agronomų diena. Ji primena, kad visais laikais agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir valstybės labui – prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministrai, Seimo nariai, savivaldybių merai, verslininkai, bankininkai, mokslininkai, akademikai, vadovai, valstybės tarnautojai, ūkininkai ir konsultantai kasdieniniu nuosekliu darbu kuria mūsų šalies ir visuomenės gerovę.

Agronomų ir šalies istorijos vingiai užfiksuoti knygoje „Lietuvos agronomų sąjungos istorija 1921–2012“, kurią parengė Alfonsas Malinauskas, o dabar agronomai džiaugiasi dar viena – ką tik išleista 300 puslapių knyga, kurioje tilpo viso šimtmečio LAS gyvavimo istorija.

„Per šį laikotarpį organizacijos gyvybingumą išbandė Covid-19 pandemija, kuomet reikėjo veiklą perkelti į virtualią erdvę, išbandyti bendravimą per nuotolį ir tai sėkmingai pavyko. Ir toliau į priekį ves visų mūsų tikslas – skatinti ir koordinuoti agronomų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovauti ir ginti narių interesus. Drauge auginkime, bendraukime ir džiaukimės“, – sakė LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis.

Parengta pagal Lietuvos agronomų sąjungos informaciją