NAUJIENOS

Lietuviškas Kristaus kančios kelias Žemaičių Kalvarijoje

Kategorija:

Miestas:
Pirmą kartą paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete, kapinynu.
Miestelis labai savitas savo gamtine bei erdvine struktūra (ozo tipo kalvynas, IX-XIII a. kelių ir gatvių tinklas), archeologijos, architektūros, dailės, sakralinėmis ir kitomis vertybėmis.
Žemaičių Kalvarija ypač garsi nuo XVII a. vidurio čia vykstančiais Didžiosios Kalvarijos atlaidais, kurių metu vaikštomas 19 koplyčių Kristaus kančios kelias.
Lankytinos vietos Žemaičių Kalvarijoje:
Žemaičių Kalvarijos (Šv. Jono kalnas) piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu-XIII a. Čia stovėjo kuršių pilis Gardai, taip pat buvo Gardų parapijos pirmosios šv. Jono koplyčios vieta. Dabar ant kalno stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra 0,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Papėdę ir gyvenvietę 1903 m. žvalgė L. Kšivickio, 1964 m. – Lietuvos istorijos instituto, 2004 m. – B. Dakanio vadovaujamos ekspedicijos. Radiniai – keramikos dirbinių fragmentai.
Švč. M. Marijos Apsilankymo mažoji bazilika. Dabartinė mūrinė bažnyčia jau ketvirtoji, pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. 1896 m. kilus gaisrui, sudegė keli šimtai knygų, archyvinių dokumentų, taip pat knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijoje įvykę stebuklai. Po gaisro bažnyčia pagal architekto A.Kosakausko projektą XX a. pradžioje atstatyta. Per Pirmąjį pasaulinį karą iš bažnyčios buvo išvežti du varpai. Tarpukario laikotarpiu bažnyčia kelis kartus remontuota: didžiausi darbai vykdyti 1928 m., į Žemaičių Kalvariją atsikėlus marijonams. 1939 m. sutvarkytas ir suremontuotas interjeras. Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos vardą. 2006 m. popiežiškomis karūnomis vainikuotas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.
Gardų kapinynas. Žvizdro kalno teritorijoje – senovės kuršių kapinynas. Ant šio kalno pastatyta pirmoji Kryžiaus kelio koplyčia – Večernikė. 1999 m. L.Kvizikevičiaus vykdomų vizualinių žvalgymų metu Barstyčių, Senkapio ir Žvizdro kalno gatvių sankryžoje aptikta pavienių archeologinių radinių, būdingų IX – XII a. įkapėms. Rytinėje Žvizdro kalno dalyje, ties namu Nr. 8 ištirtame 4,5 m² plote rastas griautinis vyro kapas su gausiomis įkapėmis, taip pat nustatyta, kad laidojant mirusįjį šioje vietoje jau anksčiau buvo degintinių kapų. 2002 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspedicija (Z. Baubonis ir B. Dakanis) vykdė Žemaičių Kalvarijos kapinyno, vadinamojo Žvizdro kalno, ardomos ŠV dalies archeologinius tyrimus. Tyrimų metu ištirtas daugiau kaip 35 m² plotas. Buvo fiksuotos trys degintinių kapų duobės ir viena dvigubo degintinio kapo duobė. Iš viso tirtame plote surasti 197 archeologiniai dirbiniai ar jų fragmentai, datuojami VIII – XIII a. ir priskiriami kuršiams – papuošalai (smeigtukai, segė, karoliai, apyrankės, žiedai, grandinėlės), buities daiktai (svarelis, šukos, geriamųjų ragų liekanos).
Poeto Vytauto Mačernio muziejus (Alsėdžių g. 3, Žemaičių Kalvarija). Ekspozicija pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. 1987 m. poeto Eugenijaus Matuzevičiaus ir kalvariškių iniciatyva įkurto muziejaus ekspozicijoje – V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Medžiagą muziejui rinko kraštotyrininkas K. Bružas, mokytojas J. Nėniškis, E. Nėniškienė, bibliotekininkė V. Garbenčienė ir kt.

Aušros Brazdeikytės nuotr.
Žemaitijos nacionalinio parko inf.
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama