Lietuviška paukštiena išsiskiria ir savo kokybe, ir sauga

Lietuvoje besitęsiant karantinui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tęsia patikras rizikingiausiose maisto gamybos grandinės srityse. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos žmones pasiektų tik saugi produkcija, viena svarbiausių inspektoriams tenkančių užduočių yra reguliari tiek lietuviškos, tiek iš kitų šalių įvežamos maisto ir pašarų produkcijos: mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno, vaisių ir daržovių saugos kontrolė, mėginių atrinkimas ir laboratoriniai tyrimai.

Paukštieną, kaip ir kitus maisto produktus, didmeninės prekybos, perdirbimo įmonėse ir turgavietėse VMVT specialistai tikrina nuolat, nes saugos ir kokybės reikalavimai vienodai taikomi visiems – tiek lietuviškai, tiek ir iš kitų šalių įvežtai produkcijai. VMVT duomenimis, iš kitų šalių į Lietuvą įvežama paukštiena vidutiniškai sudaro apie 18–20 proc. rinkos, iš jų – apie 80 proc. lenkiškos, 5 proc. – latviškos kilmės.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso VMVT jau atliko per 800 tikslinių įvežamos paukštienos patikrinimų, kurie didžiąja dalimi buvo susiję su praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjusio plisti paukščių gripo rizika, siekiant nuo šio užkrato apsaugoti Lietuvos paukštininkystės sektorių. Per visą rizikingiausią laikotarpį iš viso specialistai įvertino daugiau kaip 4,1 tūkst. tonų įvairių gyvūninės kilmės produktų, iš jų – per 1,6 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių.

Iš viso šiemet į Lietuvos rinką jau uždrausta tiekti apie 75 tonas nesaugios paukštienos. Iš 19 partijų nesaugios paukštienos 18-os kilmės šalis – Lenkija. Vien pastarąją savaitę VMVT inspektoriai uždraudė realizuoti 25 tonas (3 partijas) salmonelėmis užterštos šviežios lenkiškos paukštienos. Nesaugios siuntos išaiškintos planinės kontrolės metu ištyrus 25 partijas tiek Lietuvos gamintojų, tiek iš kitų šalių atvežtos šviežios paukštienos. Tuo tarpu lietuviškoje paukštienoje patogeninių mikroorganizmų šiais metais nebuvo aptikta.

Per praėjusius metus VMVT į Lietuvos rinką uždraudė tiekti beveik 200 tonų nesaugios paukštienos, kurioje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis. Didžioji dalis vartoti netinkamos produkcijos buvo įvežta iš Lenkijos (88 proc.), 12 proc. sudarė vengriška ir lietuviška paukštiena. Priminsime, kad siekiant apsaugoti vartotojus, Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių, nesaugios produkcijos realizacija yra nedelsiant draudžiama.

Visuomenėje girdint nuogąstavimų, kad dėl įvesto karantino ir plintančio paukščių gripo viruso mūsų šalies rinką pasiekia ženkliai daugiau prastesnės kokybės lenkiškos paukštienos, specialistai ramina – kontrolė nenutrūksta ir vykdoma nuolat.

Pastebima, kad nors Lietuvos gamintojai dažnai negali pasiūlyti tokios žemos produkcijos kainos, kaip, pavyzdžiui, jų kolegos Lenkijoje ar kitose šalyse, tačiau kontrolės duomenys rodo, kad būtent lietuviška paukštiena išsiskiria savo sauga ir kokybe.

Lietuvos vartotojams, norintiems įsigyti kokybiškos ir saugios paukštienos bei jos produktų, rekomenduojama rinktis vietinių šalies gamintojų siūlomą produkciją. Dauguma jų savo ūkiuose yra įdiegę pažangius gerovės standartus atitinkančius paukščių auginimo metodus, lesalus naudoja be genetiškai modifikuotų organizmų, paukščių auginimo cikle nenaudoja antibiotikų ir pan. Be to, dar vienas išskirtinis lietuviškos paukštienos ir kiaušinių kokybės ženklas yra šviežumas, nes vietinė produkcija prekybininkų lentynas, o ir vartotojus pasiekia daug greičiau ir yra mažiau apdorota, nei ta, kuri transportuojama ilgais atstumais.

VMVT palaiko vis labiau populiarėjančią Lietuvos augintojų ir gamintojų iniciatyvą savo produkciją žymėti „Užauginta be antibiotikų“ ir pan. užrašais. Juos naudojantys gamintojai ne tik prisiima atsakomybę, kad visą gyvūno gyvenimą, nuo gimimo iki produkcijos pagaminimo, gyvūnas nebuvo gydytas antibiotikais, tuo prisidedama ir prie atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo skatinimo.

VMVT informacija