NAUJIENOS
Kaip nuversti valdžią

Lietuva imasi ambicingai kovoti su klimato kaita

Kategorija:

Miestas:

Vyriausybė iš esmės pritarė integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKS) 2021–2030 m. projektui, kuriame apibrėžtos Lietuvos kovos su klimato kaita ambicijos. Pasiūlymus dėl šio plano iki gruodžio 4 d. raginama pateikti ir visuomenė.

„Europos Sąjunga kelia sau ambicingus tikslus iki amžiaus vidurio pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kova su klimato kaita yra ir ilgus metus išliks tarp svarbiausių Bendrijos tikslų. Ministrų kabineto patvirtintame plane kalbame apie mūsų įsipareigojimus planetai, augmenijai ir gyvūnijai, sau patiems ir savo vaikams bei anūkams“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuva, kaip atsakinga Europos Sąjungos (ES) narė, laikysis visų įsipareigojimų, kuriuos Bendrija prisiėmė Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslais. Šie įsipareigojimai iš esmės apima tris užduotis, kurias privaloma atlikti iki 2030 m.: 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas (palyginti su 2005 m.); bent 32,5 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 32 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Lietuvai, kaip ir kiekvienai ES narei, yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia mūsų energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. turime pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva iki šių metų pabaigos turi Europos Komisijai pateikti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodoma, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius. Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai leidimų išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų. Tačiau svarbu suvokti tai, kad klimato kaitos mažinimo priemonės padeda įgyvendinti šiuos ES įsipareigojimus didinant mūsų šalies konkurencingumą ir keičiant šalies ekonomiką, kad ji būtų aukštesnės pridėtinės vertės. Minėtas priemones pirmiausia reikia įgyvendinti dėl galimybės gyventi švaresnėje aplinkoje ir efektyviau vartoti energiją.

Glaudžiai konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais, asociacijomis ir visuomene, Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad pateiktoms priemonėms įgyvendinti reikės 14 mlrd. eurų investicijų, iš kurių 9,6 mlrd. eurų galėtų būti viešos lėšos. Didžioji dalis lėšų, apie 10,8 mlrd. eurų, bus skirta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės tikslams ir Lietuvos įsipareigojimams ES dėl poveikio klimato kaitai mažinimo įgyvendinti – skatinti skirtingų sektorių technologinius ir veiklos pokyčius. Taip pat Lietuva planuoja 3,3 mlrd. eurų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Pagrindinis dėmesys ir pusė lėšų bus skiriama įgyvendinti infrastruktūros atsparumo besikeičiančio klimato sąlygoms projektus. Numatoma tiesti atsparias kelių dangas, įgyvendinti elektros skirstymo infrastruktūros atsparumo ir lietaus nuotekų tvarkymo projektus. Skatinti ne tik žemės ūkio draudimo plėtrą, bet ir ekologinį bei atsparų klimato kaitos keliamiems iššūkiams ūkininkavimą. Taip pat planuojama įgyvendinti priemones, skirtas visuomenės sveikatai, ekstremalių reiškinių valdymui, inovacijų diegimui, miškininkystės, ekosistemų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio bei kituose sektoriuose. Didžioji šių lėšų dalis bus skirta iš ES fondų ir nacionalinio biudžeto. Pinigai bus naudojami skirtingiems sektoriams įgyvendinti technologinius pokyčius, būtinus mažinti įtaką klimato kaitai.

Lietuva yra tarp lyderių ES pagal atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą: kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija yra tarp penkių ambicingiausių valstybių ES pagal atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 m. Nutiesus keletą jungčių su Vakarų Europos elektros sistema, perorientavus centrinio šildymo sistemas prie biokuro naudojimo, patvirtinus papildomų aukcionų saulės ir vėjo elektros gamybai ir sudarius sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, Lietuva turi galimybę iki 1,5 karto viršyti visos ES bendrą švarios energijos gamybos tikslą. Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje 45 proc. elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Viešųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų renovacija, energijos vartojimo efektyvumo skatinimas pramonės ir paslaugų sektoriuose, darnaus judumo skatinimas ir kitos priemonės leidžia prognozuoti Lietuvos energijos poreikių mažėjimą iki 2030 m. beveik penktadaliu, o tai prisidės prie nacionalinio saugumo tikslų mažinant priklausomybę nuo taršaus kuro importo.

NEKS plane numatyta, kad įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.

Įgyvendinus visas numatytas priemones, 2030 m. 70 proc. krovinių geležinkeliais bus pervežami elektriniais traukiniais, 14  proc. lengvųjų automobilių šalyje bus elektriniai. Bendras kuro suvartojimas Lietuvoje sumažės 24  proc., efektyviai sumažindamas mūsų priklausomybę nuo importo. Skaičiuojama, kad Lietuvos pramonės įmonės naudos mažiau taršias technologijas, ūkininkai sunaudos 17 proc. mažiau mineralinių trąšų, o miškų plotas didės po 8 ha per metus.

Žemės ūkio sektoriaus tvarumui ir konkurencingumui didinti bus siekiama subalansuoto ir efektyvaus išteklių žemės ūkio produkcijai gaminti naudojimo. Tobulinant sektoriaus kompetencijas ir gamybos technologijas, 20 proc. mažės energetinių bei gamybinių išteklių naudojimas.

Taikant inovacijas, diegiant mažiau taršias technologijas, tikimasi, jog augs šalies pramonės įmonių gamyba, jų produktyvumas ir prekyba. Mažinant neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai bei pramonei pereinant prie žiedinės ekonomikos, didės dėmesys aplinkosaugai ir augs šalies ekonomikos rodikliai. Vyriausybei pritarus NEKS plano projektui, jis nuo šiandien, lapkričio 13 d., bus teikiamas pakartotinei viešai konsultacijai. Gyventojai iki gruodžio 4 d. kviečiami aktyviai reikšti nuomonę dėl NEKS plano sprendimų. Galutinį NEKS planą, kuris bus pateiktas Europos Komisijai, planuojama patvirtinti gruodžio 18 d. Vyriausybės posėdyje.

Lapkričio 22–29 d. Vyriausybė organizuoja Klimato kaitos savaitės renginių ciklą, kuriame apie Lietuvos ambicijas kovoti su klimato kaita diskutuos politikai, mokslininkai, verslininkai, aplinkosaugininkai, ūkininkai ir visi, kurie neabejingi mūsų planetos likimui. Daugiau informacijos čia.

Savo pastabas dėl plano prašome siųsti: NEKSplanas@enmin.lt

Viešoji konsultacija dėl plano čia.


Mano vyriausybė


Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Reklama