Laisvūnas Vaičiūnas: nuotolinis mokymas turi ir pozityviąją pusę

Visuomenę užklupusi pandemija sujaukė įprastą žmonių gyvenimą. Vieną didžiausių smūgių patyrė švietimo sistema, kuri turėjo skubiai persiorientuoti iš įprastos mokymosi sistemos į nuotolinę. Tai palietė ne tik mokinius, mokytojus, bet ir kiekvieną šeimą, kurioje auga ir mokosi vaikai. Beveik visos Lietuvos švietimo įstaigos, išskyrus privačias, yra tiesiogiai pavaldžios savivaldybėms. Todėl jų administracijoms tenka nelengva užduotis – koordinuoti švietimo veiklą pandemijos sąlygomis, reaguoti į kiekvieną dieną iškylančius naujus iššūkius mokykloms. Kaip sekasi Radviliškio rajono švietimo bendruomenei šiuo sudėtingu laikotarpiu kalbamės su šios savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto vedėju Laisvūnu Vaičiūnu.

Kai kurie švietimo ekspertai teigia, kad nuotolinis mokymasis turėjo neigiamos įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Ką pastebi Radviliškio rajono švietimo bendruomenė? Ar nuotolinio mokymosi forma turi daugiau trūkumų, o gal privalumų?

Nuotolinis mokymas(is) tikrai buvo didelis iššūkis švietimo bendruomenei, kuris pakeitė ugdymo procesą. Tačiau teigti, kad šio ugdymo tipas pateikė tik neigiamus aspektus dėl mokinių mokymosi rezultatų, būtų neteisinga. Žiūrint į susidariusią situaciją pozityviai, reikia paminėti, kad mokytojai sustiprino savo kūrybiškumo kompetencijas organizuodami mokymo(si) procesą, stipriai patobulino informacinių technologijų valdymo kompetencijas. Šios mokytojų kompetencijos suteikė daugiau galimybių personalizuoti mokinių ugdymą. Mokiniai nuotolinio mokymo(si) metu taip pat patobulino savo mokymosi mokytis kompetencijas, patobulino įgūdžius informacijos paieškos šaltiniuose, sustiprėjo informacinio raštingumo kompetencijos. Apklausų metu mokiniai teigia, kad jiems mokytis netgi patogiau, nes jie tai gali padaryti savo gebėjimus atitinkamu tempu. Todėl nemaža dalis mokinių pagerino savo mokymosi rezultatus. Pagerėjo ir mokinių dalyvavimas ugdymo procese. Be to, mokytojai, norėdami padėti mokiniams, dažniau konsultuoja individualiai, mokiniai drąsiau kreipiasi į savo mokytojus, mokiniai turi daugiau galimybių Tačiau reikia pastebėti, kad yra problemų su akademiniu nesąžiningumu, kuris taip pat prisideda prie geresnių rezultatų. Nuotolinio mokymo(si) metu išaugo poreikis skirti didesnį dėmesį prasčiau besimokantiems mokiniams dėl jų aktyvesnio dalyvavimo ugdymo procese, todėl nuotolinio mokymosi metu nepažangių mokinių skaičius sumažėjo apie 50 proc. Apskritai paėmus bendrą skaičių mokinių rezultatai pagerėjo 20 proc., tačiau reikia nepamiršti ir akademinio nesąžiningumo faktorių bei mokinių emocinės būsenos, kuri turi stiprią įtaką mokymosi motyvacijai. Nuotolinis mokymasis neužkirto kelio mokiniams dalyvauti ir siekti rezultatų konkursuose, olimpiadose, mokytojams – kelti kvalifikaciją, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konferencijose, bendrauti ir bendradarbiauti. Nuomonės apie nuotolinio mokymosi įtaką tiek mokinių mokymuisi, tiek mokytojų darbui išsiskiria. Nuomonė, kad nuotolinis mokymas(is) yra varginantis  sulaukė daugiau pritarėjų antrosios bangos metu.

Daug didesnė žala padaryta mokinių emocinei ir fizinei sveikatai: mokiniai praranda galimybę kokybiškai ugdytis savo socialinius, komunikacinius įgūdžius, dėl ribojamų kontaktų vengia būti lauke, užsiimti aktyvia fizine veikla. Pernelyg ilgas sėdėjimas prie kompiuterių turi įtakos padidėjusiam nuovargiui ir antsvoriui. 

Kokius kelius matote mokymosi spragoms, atsiradusioms karantino metu, užpildyti?

Šiuo metu mokymosi sunkumus patiriantiems mokiniams vykdomas kontaktinis mokymas ir pasiekti rezultatai rodo, kad efektyviausias kelias yra darbas mažose grupėse kontaktiniu būdu, kuomet galima paprasčiau identifikuoti reikalingą mokymosi pagalbą ir efektyviai ją teikti kiekvienam mokiniui individualiai.

Konsultacijos. Pagerėjus epidemiologinei situacijai, kuo daugiau skirti valandų kontaktinėms konsultacijoms, personalizuojant veiklas ir užduotis. Nors nuotoliniu būdu mokantis, pedagogai daug laiko skiria individualioms konsultacijoms, tačiau tai veiksminga yra sąmoningiems, motyvuotiems ir turintiems stiprias mokėjimo mokytis bei informacinio raštingumo kompetencijas.

Yra teikiama pagalba mokiniams, kurie dėl nepalankios socialinės aplinkos ar dėl motyvacijos stokos negali mokytis namuose nuotoliniu būdu. Šiems mokiniams sudarytos sąlygos atvykti į mokyklą ir dalyvauti nuotolinėse pamokose prižiūrimiems mokytojų padėjėjų.

Ką manote apie abitūros ir kitų klasių egzaminus, ar turėtų būti pakeista priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka?

Abiturientų laukia pats didžiausias iki šiol išbandymas. Jie pirmieji abiturientai, kuriems teko metų trukmės nuotolinis mokymasis. Egzaminai taps lakmuso popierėliu įvertinti ir įsivertinti nuotolinio mokymosi privalumus ir trūkumus.  Gerai, kad egzaminai ir PUPP nebuvo nukelti į vėlesnį laiką, nes jau dabar jaučiamas mokinių nuovargis, o papildomas laikas, kuris lyg ir galėtų būti skirtas konsultacijoms, tik dar labiau išvargintų mokinius ir mokytojus. Motyvacijos nestokojantys mokiniai pasiekė neblogų rezultatų tiek mokantis kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Na, o tiems kuriems jos trūksta, keletas konsultacijų padėties nepakeis, jei nebuvo nuoseklaus mokymosi.

Aukštosios mokyklos turėtų organizuoti stojamuosius egzaminus. Tvarka, stojant į aukštąsias mokyklas turėtų būti pakeista. Aukštosios mokyklos turėtų pačios vykdyti atranką. Tačiau turėtų būti saugikliai, kad būtų priimami geriausi, o ne pagal aukštosios mokyklos finansavimą pagal studentų skaičiaus „krepšelį“ ar kt.

Kaip sekėsi mokytojams pasirinkti mokymo metodus, kokios pagalbos mokytojai sulaukė iš Švietimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perorientuojant pamokos vedimo metodiką dirbant nuotoliniu būdu?

Visas metų ciklas nuo praeitų metų kovo iki pat šios dienos pasižymėjo mokytojų mokymosi ir bendradarbiavimo intensyvumu.

Pirmojo karantino metu mokytojai pasinėrė į nuotolinio mokymosi įrankių ir platformų paieškas. Pedagogų motyvacija buvo labai stipri ruošiantis dirbti nuotoliniu būdu ir užtikrinti kuo geresnį ugdymosi procesą. Sustiprėjo ir pasidalijimo gerosiomis praktikomis tarp pedagogų patirtis. NŠA bei ŠMSM inicijavo gerosios patirties praktikų konferencijas mokytojams, vadovams, kaip efektyviau organizuoti ugdymosi veiklas ir visą procesą. Išaugo nemokamų paskaitų ir seminarų pasiūla, įvairūs mokymai, kaip dirbti su mokymosi platformomis, lektoriai individualiai konsultavo iškilus problemoms, atsirado dirbančiųjų tose pačiose mokymosi platformose grupės socialiniuose tinkluose, kur mokytojai vieni kitiems padėjo, ar dėstytojai konsultavo įvairiais klausimais, pagal poreikį organizavo mokymus tiek kiek reikėjo. ŠMSM organizuoja konferencijas kiekvieną savaitę, kurių metu mokyklos dalinasi patirtimi apie pavykusias praktikas, dirbant nuotoliniu būdu. Ministerijos ekspertai ir gimnazijų vadovai, mokytojai kartu tarėsi dėl mokymosi krūvių bei tinkamiausių formų (sinchroninio ir asinchroninio mokymosi). Sunkumas iškilo pačioje nuotolinio mokymo pradžioje, kai kiekvienas mokytojas bandė ieškoti sau patogių mokymo įrankių bei platformų, tada mokiniams buvo sunku kiekvienai pamokai pereiti prie vis kitos mokymosi erdvės. Tačiau, kai švietimo įstaiga susitaria naudoti vieną platformą, pagerėjo situacija.

Kaip vyksta švietimo darbuotojų vakcinacijos procesas savivaldybėje? 

Šiuo metu paskiepyta apie 60 proc. švietimo darbuotojų pirmąja vakcinos doze, t. y. pradinių klasių mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistai, dalis aptarnaujančio personalo, galimai turėsiančio kontaktų su vaikais. 

Dėkojame už pokalbį.

Kalbino
Raimonda Sutkaitienė