NAUJIENOS

Laima Žiedienė: kokia ji – kitokių vaikų sėkmės trajektorija?

Kategorija:

Miestas:

Nuotolinis mokymas tarsi apnuogino švietimo sistemą, parodydama, kad esama kur kas daugiau ir skaudesnių problemų nei apie tai iki šiol buvo garsiai kalbama. Į mokyklą atėjo karta, kuri jau nuo kūdikystės susipažįsta su išmaniosiomis technologijomis ir kelerių metų mažius neretu atveju lenkia tėvų gebėjimus. Ką besakyti apie garbesnio amžiaus pedagogus, turinčius keliasdešimties metų patirtį, kuri sako, kad vaikas turi stropiai mokytis, ramiai sėdėti pamokoje. O septynmetis pyplys iš paties mokytojui rėžia, kad jam neįdomu. Ir tas, kuris to nepasako, savo nuostatą parodo elgesiu. Kitokie vaikai reikalauja kitokio ugdymo proceso. Negana to, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, vaikai su skirtingais gabumais, skirtingus socioemociniu intelektu. Apie kitokius vaikus kalbamės su specialiąja pedagoge, logopede metodininke Laima Žiediene.

Kas yra kitoks vaikas? Kaip dirbti su kitokiu vaiku?

Kiekvienas mes esame kitoks ir tai atspindi mūsų visuomenės įvairumą. Vaikai yra skirtingi, su skirtingomis emocijomis, mintimis, patirtimis, todėl ir jų ugdymosi poreikiai yra nevienodi. Kiekvienoje klasėje ar mokykloje yra vaikų, turinčių kitokių, ypatingų ugdymosi poreikių, labiau išreikštų, ir kuriuos mes visi atsargiau priimame. Ir jeigu jie nėra tenkinami, vaikas nepajėgia išmokti to, ko reikalauja programa, yra dažniau kritikuojamas, patiria įtampą, sumenkėja jo savivertė, mažėja motyvacija mokytis. Todėl privalu taikyti skirtingus mokymo metodus. Vienokių ugdymo metodų ir būdų reikia migrantų vaikams, kalbantiems kita kalba, kitokių – vaikams, augantiems mokymuisi nepalankioje aplinkoje, patiriantiems nuolatinį stresą ar emocinių išgyvenimų, dar kitokių – itin gabiems. Kiekvienam iš jų lūkesčiai, keliami suaugusiųjų, irgi turi būti skirtingi, tačiau neretai taip nutinka, kad jie ir vaikų galimybės prasilenkia. Tada kyla konfliktas.

Šalia mažiau gebančiųjų ir galinčiųjų klasės draugų vaikai mokosi supratimo, empatijos, mokosi priimti žmones tokiais, kokie jie yra. Tai laikoma didele žmogiška vertybe, dažnai lemiančią sėkmę gyvenime. Čia labai svarbus yra socioemocinio intelekto ugdymas. Turime gražių pavyzdžių, kaip klasėse mokiniai savanoriauja pertraukų metu, pagelbėdami fizinę ar kitokią negalę, raidos ypatingumų turinčiajam draugui. Mokytojas tai pastebi, išryškina ir pasidžiaugia, paskatina.

Kokius metodus taikyti darbe su tokiais vaikais? 

Pirmiausia reikia žinoti tokių vaikų ugdymosi sunkumų priežastis. Kartais jos yra gana lengvai įvardijamos, tačiau kartais reikalinga švietimo pagalbos specialistų, kartais ir gydytojo konsultacija. Kiekvienam vaiko amžiaus tarpsniui būdingi tam tikri ypatumai. Tačiau būtina žinoti, kad vaiko raidą veikia taip pat ir įgimtos vaiko savybės bei įvairūs, ne visada nuo tėvų priklausantys, įvykiai. Teikiant pagalbą šiems vaikams ne tiek svarbu negalės ar sutrikimo pobūdis, kiek išskirti ir įvardinti, kokius sunkumus ir kokiu raidos etapu jis sukelia akademinei veiklai bei socialiniam funkcionavimui. Kartais reikalinga individuali pagalba mokiniui.

Kiekvienas mokytojas turi savo darbo principus, suformuotus patirties, turi įrodymais pagrįstą praktiką, įvairių strategijų ir metodų, kurie palengvina mokinių mokymąsi, praplečia jų galimybes. Šiandieninėje mokykloje kitokių ugdymosi poreikių turintiems vaikams (mokiniams) yra pritaikomas ar individualizuojamas ugdymas, diferencijuojamos užduotys ir mokymo metodai, keičiama ugdymosi aplinka, įvairinamos mokymosi formos, siekiama patyriminio mokymosi. Juk mes visi geriau įsimename tas žinias, kurios pateikiamos ne tik teoriškai, bet ir kurios įgyjamos per asmeninę patirtį ir jos refleksiją.

Kaip galėtų būti tobulinama mokymosi pagalba mokykloje orientuojantis į įtraukųjį ugdymą?

Pastaruoju metu daug kalbama apie įtraukųjį ugdymą. Bendrąja prasme įtraukusis ugdymas siejamas su visų besimokančiųjų įtraukimu ir dalyvavimu ugdymo procese. Manau, kad turi kisti pagalba mokiniui – orientuotis ne tik į pagalbą negalių ar sutrikimų turintiems integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių mokiniams, bet ir tapti nenutrūkstamu procesu, orientuotu į  įvairiausių skirtybių ir  poreikių turinčius mokinius. Pagalba turi būti teikiama ne tik vaikui, bet ir pedagogams, mokyklai, šeimai. Tam reikia nuoseklaus kalbėjimosi, bendradarbiavimo stiprinimo ne tik su švietimo pagalbos specialistais, bet ir su mokyklų vadovais, kitais darbuotojais ir mokinių tėvais. Moksliniai tyrimai rodo, kad pedagogai, kompetentingi ugdyti skirtingus gebėjimus turinčių mokinių grupes (įprastų gebėjimų, turinčius mokymosi sutrikimų ar ypač gabius), bendradarbiaudami sukuria ugdymo aplinką, palankią sėkmingam visų šių grupių vaikų ugdymuisi kartu. Įtraukimas reikalauja aukšto lygio pasirengimo bei praktikos. 

Kaip tėvams ir mokytojams nepažeisti ribą, kurią peržengus vaikas praranda savo atsineštus ypatumus, sustabdomas jo ugdymasis?

Tai yra labai jautru. Aš nežinau atvejų, kada mokytojams peržengus vaiko ribas, sustotų jo ugdymasis. Juk ne vaikas prisitaiko prie ugdymo standartų, o ugdymo metodai ir aplinka taikosi prie kiekvieno vaiko poreikių, todėl ir vaiko ribas stengiamasi gerbti, siekiant maksimalios vaiko ūgties.

Ribos yra emocinė ir fizinė erdvė tarp vieno ir kito žmogaus,  aiškiai nubrėžtos linijos, koks yra priimtinas ir nepriimtinas elgesys. Tinkamai nubrėžtos ribos kontroliuoja ne tik vaiko elgesį, bet ugdo ir vidinę drausmę, savikontrolę. Nuo gerų, kokybiškų ir jautrių vaiko bei tėvų tarpusavio santykių priklauso tai, kaip vaikas išmoks save kontroliuoti. Tada tėvams ir mokytojams nebus baisu peržengti tas ribas.

Dažniausiai mes kalbame apie ribas vaikams. Mes mažai kalbame apie tai, kaip jaučiasi mokytojas, kai mokiniai nesilaiko mokinio taisyklių, peržengdami pagarbos mokyklai ir mokytojui, mokytojo asmeninės erdvės ir jo asmeninio laiko ribas.

Kaip mokytojas turėtų dirbti, kai klasėje yra vaikų, turinčių skirtingų ugdymosi poreikių?

 Darbas su skirtingų gebėjimų vaikais iš mokytojų reikalauja papildomo laiko darbo planavimui, pasiruošimui pamokoms ir pamokos metu. Reikalingi ypatingi gebėjimai. Kaip tai suderinti ir atlikti – jokių formulių nėra. Tiesiog reikia daug kūrybingumo ir atsidavimo. Ir atitinkamo mokytojo darbo įvertinimo.

Tiek mokytojai, tiek tėvai ir mokiniai susiduria su begale iššūkių. Kad jie būtų sprendžiami, reiktų keisti ugdymo programas, tikslus, suteikti daugiau laisvės mokytojams. Mano galva, įtraukiajam ugdymui svarbiau ne mokytojų kvalifikacija, o visų ugdymo procese dalyvaujančių grandžių požiūris ir kalbėjimasis, todėl labai svarbu kalbėtis su tėvais, įtraukti juos į vaiko ugdymąsi. Nuotolinis mokymas parodė, kiek daug tėvai gali padėti (kai jie gali) savo vaikui! Matau labai daug geranoriškų, kiek įmanoma besistengiančių, per galvą besiverčiančių mokytojų. Mokytojo darbas apskritai nėra lengvas.

Kaip manote, kodėl vaikai nenori mokytis?

Priežasčių yra daug. Viena iš jų – mokymosi reikalavimai didesni, nei mokinys turi galių ir gebėjimų mokytis. Negebėdamas arba nespėdamas įvykdyti programos reikalavimų ir už tai pelnydamas tėvų bausmių, kartais patyčių, vaikas taip pat nenorės mokytis. Kai pasiekiame rezultatą, mūsų kūne išsiskiria dopaminas – džiaugsmo hormonas. Jei vaikui nuolat nesiseka, jis nepatiria sėkmės malonumo. Vaikas atsiduria kaip užburtame rate, iš kurio išeiti gali padėti tik tėvai ir mokykla, švietimo pagalbos specialistai.

Turime prisiminti, jog vaiko ugdymas prasideda namuose. Norą mokytis kartais atima ir per dideli tėvų reikalavimai, gero žodžio už pastangas stoka. Tėvams patarčiau kartu su savo atžala aptarti norų ir galimybių ribas bei išsikelti realius tikslus mėnesiui, trimestrui ar pusmečiui ar net visiems mokslo metams, susikurti motyvacijos sistemą, kurioje būtų galima surinkti reikiamus edukacinių taškus žaislui įsigyti, važiuoti pramogauti ar gauti kaip prizą daugiau laiko žaisti telefonu ar planšete. Tėvai privalo būti vienoje komandoje su mokytojais, teirautis jų įžvalgų apie vaiko pasiekimus, stipriąsias puses. Vaiko elgesį ir sprendimus ypatingai įtakoja pačių tėvų pavyzdys. 

Kokios priežastys lemia, kad mokymasis kartais tampa kančia, o ne pažinimo džiaugsmu?

Suprantame, kad į mokyklą vaikas turi ateiti ne kaip į atrakcionų parką, kuriame patiria džiaugsmą, bet jis turi patirti džiaugsmą pasiekdamas rezultatų. Kodėl kartais taip nėra – yra daug priežasčių. Džiaugsmą patiriame tada, kai mums sekasi, kai pasitikime savimi. Mokinio pasitikėjimo augimą lemia sėkmingas įsitraukimas į ugdymosi procesą, kuomet vaikas nesijaučia išskirtinis savo klasėje.

Dabar mokyklose daugiau mokymosi įrangos, kompiuterių, interaktyvių lentų, įrengtos „3D” klasės, mokytojai informaciją kelia į „debesis“ ir t. t. Visa tai yra progresas, tačiau svarbiausiu dalyku išlieka pagarba vaikui. Jis turi būti palaikomas, jam turi būti suteikiama psichologiškai saugi aplinka. Noriu pažymėti mokinio ir mokytojo emocinio ryšio svarbą. Jei mokinys mokykloje jaučiasi saugus, jis gali nevaržomai reikšti savo mintis bei atsiskleisti kaip individuali asmenybė, nes sėkmingai veikti gali tik toks žmogus, kuris nejaučia baimės.

Lapo kampelyje užrašyta raidė, kurią mokinukas mokėsi rašyti kelis mėnesius, ir pastebėta mokytojo, jį veda į pažinimo džiaugsmą. Jis gali ateiti visai nejučiomis, tačiau jo reikia ieškoti.

Kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmės trajektorija gali būti įvairių formų. Tai yra kelias, kuriuo eina būtent jis.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-burvyte-suaugusieji-nesugebame-ivertinti-savo-ribotumo-ir-nepazistame-siuolaikiniu-vaiku
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gailute-ivaskeviciute-jei-vaikas-paliekamas-mokyti-ir-aukleti-tik-mokyklai-gero-rezultato-nebus-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/agne-ziedeliene-is-siuolaikinio-vaiko-neretai-atimamas-noras-pazinti-tyrineti-ir-isbandyti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-burvyte-edukacija-tampa-visai-kitokia-nes-jos-pagrindas-%E2%80%93-zmoniu-tarpusavio-rysiai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antropoceno-vaikai-arba-%E2%80%9Esigita-tu-esi-mano-gera-drauge-as-tave-nusausiu-duosiu-penkta-gyvybe-ir-isgelbesiu%E2%80%9C
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rosita-veikaliene-kai-vaikas-paliekamas-vienas-su-savimi-jis-gyvena-savo-sukurtame-pasaulyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kitoks-vaikas-suaugusiems-nepazistamas-objektas


Reklama