Laiku išbandyta draugystė tęsiasi

Septyniolika metų istorijos tarpsnyje nėra daug, žmogaus gyvenime – tai patys gražiausi jaunystės metai. Kaip vertinti septiniolika metų besitęsiančią, besiplėtojančią draugystę tarp žmonių, tautų – lai vertina kiekvienas savo matais. Tiek metų tęsiasi draugystė tarp Molėtų rajono ir Makovo gminos (Lenkija), kurios, galima sakyti, būti metraštininku lėmė likimas. Pamenu pirmajį apsilankymo kartą, kai bemaž 600 kilometrų vežęs autobusas sustojo galutiniame kelionės taške. Prisipažinsiu, buvau kiek nustebintas, o gal net nuviltas. Atrodė, kad tai eilinis kaimeliukas viduryje Lenkijos. Tada net kilo klausimas, ar vertėjo belstis tokį kelią? Tačiau po septyniolikos bendravimo metų, bent man atrodo, kad vertėjo. Nuo pat pirmos pažinties nesunku buvo pajusti nedirbtinę žmogiškąją šilumą, nuoširdumą, norą kuo geriau pažinti vieni kitus. Nemažai šiame bare nuveikė ir ambasadoriai, kurių kalbai nereikia vertėjo –meno kolektyvai. Kaskart lankantis Makove nesunku buvo pajusti, kad makoviečiai mėgsta muziką, dainą, šokį. O jeigu dar ta svečių atvežta melodija ar daina nuskambėdavo lenkų kalba, jiems ypatingai paglostydavo savimeilę. Tą galima buvo nesunkiai pajusti ir šiemet, paskutinį gegužės savaitgalį, kai Molėtų rajono delegacija, vadovaujama paties rajono mero Stasio Žvinio, lankėsi Makove.

Kai tik  Molėtų švietimo centro autobusas, vairuojamas Antano Aleksiejūno, saugiai pasiekė kelionės tikslą, buvome sutikti, kaip laukiami svečiai, ne tik su šypsenomis, bet ir apkabinimais. Taip, kaip sutinkami geriausi draugai. Ir iš tiesų, galima sakyti, kad draugystė su lenkais praėjo laiko išbandymus. Būčiau šiek tiek netikslus, jeigu teigčiau, kad per tuos metus nebuvo jokių „debesėlių“. Tačiau juos pavyko pašalinti, daug kartų apsikeisti delegacijomis, tiek vieniems, tiek kitiems susipažinti su vietos ypatumais, lankomomis vietomis, geriau pažinti abi šalis. Ir šį kartą vizito metu kultūrinė programa buvo pradėta nuo pažinties su Varšuva. Nepastebimai pralėkė diena vaikštant Varšuvos gatvėmis (nueita daugiau negu 10 km), daug sužinant apie jos praeitį, tragišką karo metų laikotarpį, žvalgantis į architektūrines meno vertybes. Negalima buvo nepastebėti ir atsinaujinančios Varšuvos. Ne mažiau mielos buvo betarpiško bendravimo akimirkos su Makovo gminos tarybos vadovais, nariais, pažystamais to krašto žmonėmis. Šio vizito metu draugystės tiltus tvirtinti padėjo Kazimiero Tučinsko vadovaujama kapelija, jos atliekamos melodijos ir dainos.

Sekmadienį delegacijos nariai lankėsi Rogovo arboretume ir dar prieš šventę „Makowska majowka“ Šv. Vojteko parapijos bažnyčioje dalyvavo šv. Mišiose, kurių metu parapijos klebonas ne kartą minėjo mūsų delegaciją ir džiaugėsi jau 17 metų besitęsiančia rajonų draugyste. Festivalis „Makowska majowka“ prasidėjo gražia eisena miestelio gatvėmis, kurią lydėjo garsus, daugelio konkursų laureatas, Makovo pučiamųjų orkestras. Festivalio pradžioje Molėtų meras Stasys Žvinys pasveikino susirinkusiuosius, o Makovo gminos merui Jeržy Stankievičiui įteikė padėkos raštą už asmenines iniciatyvas stiprinant Molėtų ir Makovo rajonų partnerystę. Šiltai festivalio žiūrovų buvo sutiktas ir Molėtų menų mokyklos direktoriaus Kazimiero Tučinsko vadovaujamas kolektyvas.

Nors viešnagė prabėgo greitai, tačiau nesunku buvo pajusti nuolatinį šeimininkų rūpestį, žmogiškąją šilumą. O mūsų delegaciją globojusi gminos sekretorė Marija Kravčiuk padarė viską, kad išsivežtume pačius maloniausius įspūdžius. 

Informacija ir nuotraukos Jono Bareikio.