Rokiškėnai žino: lietuvių kalba – Lietuvos kodas
2021 m. Kovo mėn. 6 d.
Lietuvių kalbos dienos Akmenės rajone
2021 m. Kovo mėn. 4 d.
Metų pabaiga, ir visi kalba apie biudžetą. Dažniausiai girdžiu paniūniavimus, kad pinigų yra, tik tas premjeras ar koks ministras jų nenori duoti. Gyvenime gi nebuvau sutikęs premjero, kuris nesakytų, kad biudžetas „įtemptas“ ir pinigų... trūksta.
O jei taip jau tiesiai šviesiai – pinigų turime tiek, kiek uždirbame ir kiek atiduodame valstybei, kad paskirstytų juos „bendriems reikalams“, t.y, – biudžetui.
Norint kalbėti apie tai, ką ir kaip galima gauti iš biudžeto, reikia atsakyti į esminį klausimą – didelio ar mažo biudžeto mums reikia? Šaukti „daugiau – geriau“ ne visada teisinga. Didelis biudžetas reiškia, kad valstybė imasi į savo rankas daug įsipareigojimų, o jų vykdymui pasiima „bendriems reikalams“ ir daugiau kiekvieno mūsų uždirbtų pinigų. Mažas biudžetas – tai mažesnio mokesčiai, bet tuo pačiu metu mažiau lengvatų (ar „lengvatų“) ir didesnė asmeninė kiekvieno atsakomybė už savo likimą. Vienas mano gerbiamas profesorius paskaitas apie socialinį teisingumą pradėdavo klausimu: ar pritariate teiginiui, kad visi turi būti lygūs prieš įstatymą? Išgirdęs teigiamą atsakymą paaiškindavo, jog tai būtų „džiunglių įstatymas“. Realiame pasaulyje vieni esame stipresni, kiti silpnesni, vieni protingesni, kiti gražesni, vieni jauni, kiti – seni ir nelabai sveiki, tad socialiai teisinga yra iš vienų kiek daugiau paimti ir kitiems kiek daugiau duoti. Tai irgi vyksta biudžeto pagalba. Pripažinkime – biudžeto planuotojų ir skirstytojų darbas nelengvas.
Norint žinoti, kiek pinigų ir turto yra Lietuvoje, verta prisiminti keletą skaičių. Vienas jų – apie 45 milijardai eurų. Tai bendrasis šalies vidaus produktas, tiek vertės šalyje sukuriama per metus. Kiek paapvalinau, kad lengviau surastume, kad statistinis lietuvis per metus sukuria apie 15 000 eurų to produkto.
Nemažai? Nepulkime į euforiją. Bendrasis vidaus produktas – tai ne tie pinigai, kuriuos valdžia turi savo rankose ir gali perskirstyti. Visa, ką vadiname nacionaliniu biudžetu bus tik apie ketvirtadalis to produkto. Biudžetą „sunešame“ visi, daugiausiai, beje, ne visų labai mylimas stambusis verslas, kitaip sakant tie, kurie sugeneruoja daugiausia pridėtinės vertės... Mažai? Apie 10 eurų per dieną kiekvienam iš mūsų. Sakykime, mažai – reikia mokytojams, gydytojams, ligoniams studentams. Ir krašto gynybai reikia.
Pagrindinis Seimo darbas, paskirstyti teisingai. Tačiau kaip – teisingai?
Kadangi kalbame apie politiką nenuobodžiai, pabandykime pažiūrėti kaip pakelti atlyginimus, sakykim, mokytojams ar aukštųjų mokyklų dėstytojams.
Tam yra mažiausiai šeši būdai.
Pirmasis – duoti profesoriams iš kažko atimant. Tai nėra nemoralus būdas – visose šalyse, kiekvienais metais „antklodė“ yra tampoma į tą ar kitą pusę. Aišku, rizika čia didelė, gali atsirasti įtampos ne tik valdžios sluoksniuose, bet ir visuomenėje.
Antrasis – padaryti, kad biudžete būtų dangau pinigų – dar keliolika milijardų. Tai galima padaryti, sakykime, keliant mokesčius. Visi mokėsime daugiau, visi ir turėsime daugiau. Žinoma, mokesčių kėlimas labai rizikingas dalykas – atsiranda grėsmė, kad mokesčiai bus slepiami, prarandamas interesas plėsti gamybą ir paslaugas ir t.t.
Trečias – imti ir pasiskolinti. Gal investicija į aukštųjų mokyklų dėstytojus kaip mat atsipirks. Valstybės dažnai skolinasi, o Lietuvos skola santykinai dar nėra didelė. Skolinimasis nėra nuodėmė – juk ir vaikai auga savaip... skolon. Šiame kontekste galime pridėti, kad nestinga politikų, kaulinančių pinigų kokiems nors nedideliems projektams. Pinigų siūloma paimti iš tų, skirtų skoloms mokėti. Tegu sau procentai auga... ateities kartoms.
Ketvirtas – turime gerą galimybę skolon gauti pinigų, kuriuos reikės atiduoti kažkada ateityje. Kada – dar nežinia. Tai Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai. Juos reikės grąžinti, kai mūsų pragyvenimo standartas viršys Europos vidurkį (dar taip greitai), o gauti galima ruošiant gerus projektus. „Europos pinigai“ šiandien sudaro apie penktadalį valstybės biudžeto,. Ne taip jau blogai ta ES narystė...
Penktas – galima tą aukštąjį mokslą ar kitą sritį privatizuoti, tada ji valstybei jau nieko nekainuos, pinigai liks kitiems, o galiausiai bus galima mažinti mokesčius. Gal verta pagalvoti?
Galiausiai – šeštas, tikriausi geriausias būdas turėti daugiau biudžetinių pinigų. Nereiks nei skolintis, nei „tampytis“, jei augs bendrasis vidaus produktas, o su juo kartu ir biudžetas. Jei augs ekonomika, o ji augs, jei šalis bus saugi ir stabili. Saugumui ir stabilumui stiprinti taip pat reikia pinigų. Kai kam atrodo, kad gynyba – pinigų švaistymas. Iš tikro – atvirkščiai. Investicija į saugumą po kelių metų atsiperka bendrojo vidaus produkto augimu. Štai kodėl verta ginti ir mūsų valstybę.
Pažiūrėsim, kaip čia su šių metų biudžetu, ką pasirinksime...
Egidijus Vareikis
Seimo narys
Honkongas ir Kinija Faktas: Vietinės valdžios rinkimuose daugiau kaip 90 procentų vietų valdžios struktūrose laimėjo demokratijos šalininkai. Pekino valdžios vietininkai neteko visuomenės paramos. Diagnozė: Pagrindinis...
George'as Friedmanas – vienas protingiausių JAV geopolitikų – Trečiąjį pasaulinį karą numatė apie 2050 metus. Tuomet du nauji galios centrai – Japonija ir Turkija – neva, užpuls JAV-Vidurio Europos aljansą....
Rusija Faktas: Pasak karo pramonės pareigūnų, Rusija yra pasiruošusi kovinės parengties būklėje dislokuoti pirmuosius Avangard tipo hipersoninės ginkluotės komplektus. Diagnozė: Pastarųjų metų Rusijos norai pasirodyti...
Bulgarija ir Rusija Faktas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, buvusiam parlamento nariui Nikolajui...
Prieš kurį laiką naujienų svetainėje buvome paskelbę ilgametės švietimo darbuotojos Genoveitos Krasauskienės mintis apie nuotolinį mokymą. „Kaip įveiksime neigiamas nuotolinio mokymosi pasekmes?“ (straipsnis...
Mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Audronės Jakaitienės, atlieka tyrimą „Europos Sąjungos (ES) šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė, naudojant antrinius, didelės apimties duomenis“. Tai –...
Sausio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė informavo apie prasidėjusį procesą, siekiant pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Ministrė tikisi, kad šis susitarimas galėtų...
Šiandien, kovo 5 dieną, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo. Susitikime dalyvavo...
Lietuvoje kovo 8-ąją, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra švenčiama Moters diena. Ši šventė moterims dažniausiai asocijuojasi su tulpių žiedais, išskirtiniu brangių žmonių dėmėsiu, smulkiomis dovanėlėmis....
Kovo 5 d. Dusmenų biblioteka organizavo šiltai pavasarišką virtualų susitikimą su Onuškio vaikų darželio ugdytiniais. Po truputį atsisveikiname su žiemiškais orais ir žiemužės išdaigomis. Nors ji šiais...
Šiandien pasibaigęs Vilniaus Sapiegų parko ir jo prieigų tvarkybos idėjos atviras architektūrinio projekto konkursas sulaukė tik vieno dalyvio. „Net ir suprasdama, kad projektuoti Sapiegų parko atnaujinimą yra ne tik...
Kauno galeriją po atviru dangumi papildė naujas eksponatas – piešinys „Kasdieniai džiaugsmai“. Daugiabučio sieną Partizanų gatvėje papuošęs gatvės meno kūrinys praeiviams primena, kokią laimę gyvenime gali teikti...
Apie „pasislėpusių“ verslų transformacijos poreikį arba kaip atrodo šiuolaikinis verslas? Pasaulis jau taip sparčiai žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis, kad atrodo, jog planetoje neliko žmogaus,...
Lietuvoje žmonės karantino metu skundžiasi, kad gauna tik 200 eurų išmoką, bet nieko nedaro, kad tai pakeistų. Kol vieni verkia, kiti kuria naujas veiklas namuose. Šilutėje sukūrusių naujus verslus ar veiklas iš namų...
Radviliškio rajono savivaldybėje Radviliškio rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo komisijos nariai verslininkai, Savivaldybės ir administracijos vadovai, atsakingų skyrių vedėjai ir specialistai diskutavo apie nuo...
Sostinės savivaldybės paskelbtas geriausių įveiklinimo idėjų konkursas jau padėjo surasti naujus šeimininkus trims Naugarduko, Bernardinų bei Vilniaus gatvėse esančioms savivaldybei priklausančioms patalpoms, kuriose laimėtojai įsikurs ir...
Šviesaus atminimo aktoriaus ir režisieriaus Vytauto Grigolio (1951 m. kovo 7 d. – 2006 m. balandžio 11 d.) septyniasdešimtmetį minime be jo. Po mirties aktorius retai išlieka toks artimas ir brangus, nes teatras gyvas...
Z. Kontrimienė – vos šešiomis dienomis jaunesnė už atkurtą Lietuvos valstybę. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kasmet minime Vasario 16-ąją, o Zofijos gimtadienis – Vasario 22-ąją. „Senjorų...
Penktadienį posėdžiavusiam prestižinės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos skyrimo komisijos nariams teko išties nelengvas uždavinys – iš keturių šiemet premijai pristatytų kandidatų išrinkti...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com