Kuriama efektyvi atliekų tvarkytojų prievolių įvykdymo užtikrinimo sistema

Šiandien Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui Aplinkos ministerijos parengtus įstatymų pakeitimus, kurie sudarys sąlygas, kad iki kitų metų pabaigos visos atliekų naudojimą ar šalinimą vykdančios įmonės turėtų pakankamą finansinį užtikrinimą, kad jų bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais atliekos būtų tinkamai ir operatyviai sutvarkytos ne valstybės, o jų pačių lėšomis.

Šiuo metu tik pradedančios veikti atliekų tvarkymo įmonės, turinčios taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, privalo turėti finansinį užtikrinimą: laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, kad jų veiklos nutraukimo atveju bus padengtos atliekų sutvarkymo ir įrenginių uždarymo išlaidos, jeigu pati įmonė neturi tam lėšų. Tačiau šis reikalavimas neužtikrina, kad, bankrutavus kitoms, neprivalančioms turėti finansinį užtikrinimą įmonėms, jų paliktos atliekos bus tinkamai sutvarkytos.

„Patirtis rodo, kad įmonių finansinių užtikrinimų dydžiai, kuriuos jos pačios apskaičiuoja pagal rinkos įkainius, dažnai yra dirbtinai sumažinami. Tai valstybinio audito ataskaitoje pažymėjo ir Valstybės kontrolė“, – sako aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

 Pavyzdžiui, dabar Vilniaus regione veikiančių atliekų tvarkymo įmonių vidutinis finansinio užtikrinimo sumos dydis – tik apie 3,5 tūkst. eurų, nors, preliminariu vertinimu, sutvarkyti savo įsipareigojimų neįvykdžiusios įmonės atliekas ir uždaryti įrenginius kainuoja vidutiniškai apie 230 tūkst. eurų.

Siūlomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos įpareigos, kad finansinį užtikrinimą turėtų visos taršos ar TIPK leidimus turinčios atliekų tvarkymo įmonės, o ne tik pradedančios veikti, kaip nustatyta šiuo metu. Visoms įmonėms bus taikomas standartinis aplinkos ministro tvirtinamas finansinio užtikrinimo dydis vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų. Finansinio užtikrinimo dydis apims ne tik atliekų sutvarkymo, bet ir įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo ir kitų veiklos nutraukimo priemonių įvykdymo išlaidas.

Kartu su Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais, Seimui bus teikiamos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos ir Aplinkos apsaugos įstatymo papildymas ekonominėms sankcijoms už finansinio užtikrinimo neturėjimą nustatyti. Baudos įmonėms pagal teisės pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes siektų nuo 4 iki 6 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 6 iki 10 tūkst. eurų. Įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims būtų skiriama nuo 600 eurų iki 1,5 tūkst. eurų bauda.

LRV inf.