Kuo skėras cibulyne, rasalynė e šmakals
  NAUJIENOS

Kuo skėras cibulyne, rasalynė e šmakals


Miestas:

Tikras žemaitis iš karto pasakys, kad „cibulynė - ontruos veseles deinuos dūšeles atsegaivems“, „rasalynė – kūtių sriobelė“, „šmakals – vasaras sekmadeinių sreibals“, mažiau žemaičių kulinarijos pavelde išmanantiems tie skirtumai sunkiai suvokiami...

Išskirtinės, tik Žemaitijos virtuvėje sriubos (srėbalai) atsirado nuo karaliaus Vytauto Didžiojo laikų, kai jis leido Lietuvoje apsigyventi žydams, o tie anuomet pradėjo prekiauti silkėmis.( Pirmieji įstatymai, kurie mini žydus, buvo Vytauto privilegijos Trakų žydams 1388 m. birželio 24 d.)

Visos trys sriubos yra ruošiamos vienodai, tik skiriasi jų priedai (ingredientai).

Seniausia yra CIBULYNĖ, - vienintelė pasaulyje šaltsriubė, turinti mažiausiai priedų ir kuri patiekiama antrą vestuvių dieną iš pat ryto pagirioms. Ji ruošiama iš silkės, virinto vandens ir svogūnų (žemaitiškai cibulis reiškia svogūną).

CIBULYNEI reikės: silkės 4 vnt., svogūnų 2 galvučių, druskos 1 arbatinio šaukštelio, cukrus 1 arbatinio šaukštelio, maltų juodųjų pipirų pusę arbatinio šaukštelio, acto 9% 100 ml., šalto virinto vandens 2 litrų, šviežių krapų – 10 gramų, svogūnlaiškių – 30 gramų.

Senovėje silkes su galvomis išdarinėdavo, nukirpdavo pelekus ir uodegas, išmesdavo vidurius ir žiaunas (ikrus arba pienius palikdavo kitiems patiekalams), odos nelupdavo, taip paruoštas silkes įvyniodavo dažniausiai kelias sluoksniais į laikraščius ir kepdavo duonkepėje ant žarijų. Laikant žuvį ant žarijų, neturi sudegti popieriaus sluoksnis ant silkių.

 Nelikus duonkepių, kepdavo virtuvinėse viryklėse ant žarijų.

 Mūsų dienomis silkės išdarinėjamos, nulupama oda, atskiriami silkių filė nuo nugarkaulio, ketinėje keptuvėje silkių filė be jokių riebalų kepinama tol, kol suyra.

Svogūnus supjaustyti plonais pusiaugriežinėliais, o juos į labai smulkius kvadratėlius.

Keptas silkes ir svogūnus sudėti į puodą ir su šakutė gerai viską išmaigyti.

Tada supilti atšaldytą virintą vandenį ir palikti per naktį, kad gerai išmirktų silkė su svogūnais. Iš ryto supilti actą, pagardinti druska, cukrumi, maltais juodaisiais pipirais, gerai išmaišyti ir užberti smulkiai supjaustytais krapais ir svogūnlaiškiais.

 CIBULYNĖ stalan patiekiama dideliame keraminiame dubenyje, kad kiekvienas sau įsipiltų į keraminius dubenėlius. Atskirai duodamomis karštos bulvės, išvirtos su lupenomis. Žemaitijoj beveik visuomet tą pačią dieną buvo gaminamas ir kastinis, duodamas kartu su garuojančiomis bulvėmis. Nuo to, kaip greit kastinis susisuka, gaspadinės spręsdavo apie jaunųjų gyvenimą - ar lengvai klosis ar sunkiau...

 

RASALYNEI reikės: silkės 4 vnt., svogūnų 2 galvučių, druskos 1 arbatinio šaukštelio, cukrus 1 arbatinio šaukštelio, maltų juodųjų pipirų pusę arbatinio šaukštelio, batvinių rasalo 1 litro., šalto virinto vandens 1 litro, šviežių krapų – 10 gramų, svogūnlaiškių – 30 gramų.

Kūčių vakarienei į tradicinę cibulynę, žemaičiai pildavo vadinamąjį batvinių rasalą. Jį pagamindavo taip: išvirtus burokėlius užpildavo vandeniu, įmesdavo duonos riekę ir šiltai laikydavo, kol surūgdavo. Kad būtų sočiau gautųsi ir RASALYNĖ įgautų šventišką Kūčių raudoną spalvą, klebonų gaspadinės į RASALYNĘ dar pridėdavo plonais pusiaugriežinėliais supjaustytų raugintų burokėlių. Žemaitijoje gyvenę dvasininkai RASALYNĘ per Kūčių vakarienę be jokio pasididžiavimo valgydavo iš keraminių dubenėlių su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis.
 

ŠMAKALUI reikės: silkės 4 vnt., svogūnų 2 galvučių, druskos 1 arbatinio šaukštelio, cukrus 1 arbatinio šaukštelio, maltų juodųjų pipirų pusę arbatinio šaukštelio, ne kefyro, bet tikro kaimiško riebaus rūgpienio 2 litrų, šviežių krapų – 10 gramų, svogūnlaiškių – 30 gramų.

Žemaitijoje sekmadienio pietums būdavo ruošiami ne šaltibarščiai, o ŠMAKALAS. Viskas ruošiama kaip cibulynei, tik vietoje vandens pilamas tikras riebus kaimiškas rūgpienis, bet jokiu būdu ne tarybiniais laikais atsiradęs kefyras. Šmakalas patiekiamas keraminiuose dubenėliuose su atskirai duodamomis garuojančiomis bulvėmis, išvirtomis su lupenomis.

VISI IŠ PROTO KRAUSTYSIS RAGAUDAMI CIBULYNĘ PONIŠKAI, KURI PATIEKIAMA KERAMINIAME DUBENĖLYJE SU PASKRUDINTA BATONO RIEKELE IR PAKEPINTA SVOGŪNO PUSELE.

Vincentas Sakas
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

Moliūgienė

Moliūgienė

Moliūgų tėvynė – Vidurio Amerika. Užkariavus ispanams indėnų gentis (XVI - XVII a.) moliūgai atkeliavo į Europą. Tai derlingas augalas, kurio genčiai priskaičiuojamos penkios rūšys. Moliūgai puikiai auga ir mūsų...

Susitikimas su politologais

Susitikimas su politologais

Trakų viešojoje bibliotekoje spalio 21 d. vyko susitikimas su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi. L. Kojala – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, taip pat šiuo metu yra Vilniaus universiteto...


Reklama