NAUJIENOS

Krizės akivaizdoje – sprendimų paieška

Kategorija:

Miestas:

Pasaulio prekybos organizacijos specialistai nuogąstauja, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. tarptautinės prekybos mastai gali sumažėti nuo 13 iki 32 proc. Nors 2021 m. tikimasi prekybos atsigavimo, tačiau tai priklausys nuo bendros protrūkio trukmės ir politinių priemonių veiksmingumo bei nuo to, kaip ekonomika paveiks finansinių paramos priemonių, kurių jau imtasi daugelyje šalių, taikymas. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai prognozuoja, kad pasaulio ekonomika šiemet smuks bent 3 proc., o Europos Komisija (EK) numato neigiamą BVP augimą (apie -1 proc.) ES 2020 metais.

 Pirmieji smukimo požymiai

Pirmieji tarptautinės prekybos rodiklių smukimo požymiai jau matomi ir Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per du šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. sausio ir vasario mėn. rezultatais, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,3 proc. Pagrindinės mūsų šalyje pagamintų produktų eksporto kryptys buvo Vokietija (11 proc.), Lenkija (8,5 proc.), Latvija (7,3 proc.), Švedija (7,1 proc.) ir JAV (5,8 proc.). Lietuviškų paruoštų maisto produktų bei gėrimų eksportas sudarė 10,4 proc. visų lietuviškų prekių eksporto apimčių, gyvūninės kilmės produktų – 7,2 proc., pieno ir jo gaminių – 3,4 proc.

Specialistai prognozuoja, kad orientuojantis į EK teikiamas prognozes, 2020 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (be mineralinių produktų) sumažės apie 2 proc. Manoma, kad tai lemtų maždaug 291 mln. eurų lietuviškos kilmės prekių eksporto (be mineralinių produktų) vertės sumažėjimą, palyginti su 2019 m. rodikliu. Pagal sektorius, labiausiai eksporto nuosmukis turėtų pasireikšti maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje, kuriame 2020 m. prekių eksporto vertė, palyginti su 2019 m., sumažėtų apie 67 mln. eurų arba 3,1 proc. Taip pat skaičiuojama, kad žemės ūkio sektoriaus eksporto rodikliai 2020 m. dėl pandemijos sukeltų padarinių galėtų sumažėti apie 2 proc., arba 21 mln. eurų.

Įmonės jaučia pokyčius

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros ir Žemės ūkio ministerijos atlikta Lietuvos maisto sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad susiklosčiusi situacija privertė jas peržiūrėti eksporto strategijas, plėtros planus, susitarimus su vartotojais. Pagrindinis iššūkis šiuo metu – optimizuoti procesus, išlaikyti gamybinius pajėgumus ir produkcijos realizavimo apimtis bei išsaugoti darbo vietas.

Vartojimui paruoštus maisto produktus gaminanti „AUGA group“ pastebi, kad ilgo galiojimo maisto produktų paklausa pasaulyje yra išaugusi, tačiau tai greičiausiai susiję ne tiek su vartojimo padidėjimu, kiek su klientų noru užsitikrinti reikiamas produktų atsargas esant sulėtėjusiai logistikai ir prekybos situacijos neapibrėžtumui. Vis dėl to manoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos pasikeitę maisto vartojimo įpročiai gali turėti ir ilgalaikės įtakos maisto gaminimo namuose populiarėjimui ar jau paruošto maisto vartojimo didėjimui.

Šviežios mėsos gaminius siūlanti UAB „Agaras“ pripažįsta, kad dėl paskelbto karantino gamybos apimtys įmonėje sumažėjo, nes nėra galimybės tiekti produkcijos savo veiklą sustabdžiusioms viešojo maitinimo įstaigoms Lietuvoje ir kitose rinkose. Šiuo metu veikla nukreipiama tiekimo stiprinimui prekybos tinklams, maisto prekių parduotuvėms, kadangi jos turi galimybę dirbti toliau. Ne viena šio sektoriaus įmonių pripažįsta, kad patiria problemų su atsiskaitymais, nes dėl krizes ir su ja susijusių problemų dalies jų klientų finansinė padėtis suprastėjo, pradeda trūkti apyvartinių lėšų, dalis jų jau nebegali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Pieno gamintojai neslepia nerimo dėl pieno sektoriaus ateities. Jie pabrėžia, kad mažėjant pieno supirkimo kainai gresia pieno ūkių mažėjimas, o perdirbėjai nerimauja dėl pagrindinėse rinkose sumažėjusios paklausos kritusio eksporto. Įmonės jau pajuto ir pasaulinės pieno rinkos svyravimus – kai kuriose rinkose kainos sumažėjo. Artimiausias laikas parodys, ar pavyks pritaikyti kainodaros modelio saugiklius, kurie leistų amortizuoti kainų svyravimus rinkoje. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis šį mėnesį lankėsi šalies pieno perdirbimo įmonėse ir aptarė su jomis valstybės pagalbos galimybes ir formas.

Grūdų sektoriaus įmonių atstovai, nors ir pripažįsta susiduriantys su sunkumais saugiai organizuoti darbus karantino sąlygomis, visgi tikisi, kad ilguoju laikotarpiu šis sektorius turėtų nukentėti mažiau nei kiti. Grūdų eksporto rinkos nėra pasikeitusios, logistikos grandinės nesutrikusios, prekių judėjimas užtikrinamas „žaliųjų koridorių“ pagalba. Be to, kitos šalys, kurios nėra užsiauginusios pakankamai grūdų, nori sukaupti didesnes atsargas, dėl to produkcijos paklausa yra net padidėjusi. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos narių apklausos rezultatai parodė, kad įmonės turi pakankamai žaliavų perdirbimui iki naujo sezono, tad miltų, makaronų ar kitų gaminių tikrai nepritrūksime.

Į ateitį žvelgiama su optimizmu

Žemės ūkio ministerija balandžio viduryje priėmė sprendimus, kurie leis sumažinti koronaviruso (COVID-19) pandemijos padarinius. Šie sprendimai numato, kad pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo administruojamas priemones, palūkanos už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti bus kompensuojamos 100 proc., o palūkanų kompensacijos ūkio subjektus pasieks kas mėnesį. Be to, ministerija, peržiūrėjusi teisės aktus, reglamentuojančius paramos žemės ūkio,  kaimo plėtros ir žuvininkystės priemonių administravimą, pratęsė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo bei žemės ūkio technikos techninės apžiūros terminus, sudarė galimybę paprasčiau teikti garantijas finansų įstaigoms, aktyviai stebi produktų kainas ir kiekius rinkoje.

Pastebima, kad pastaruoju metu sumažėjo lietuviškos kilmės prekių eksporto į ES ir NVS valstybes apimtys, tačiau reikšmingai padidėjo į JAV, Artimųjų Rytų, Azijos valstybes išvežamų produktų dalis. Ekspertų manymu, toks užsienio prekybos srautų perorientavimas gali padėti įveikti iššūkius, susijusius su COVID-19 viruso sukeltomis pasekmėmis, kad sektorius būtų konkurencingas ir pandemijai pasibaigus. Be to, tikimasi, kad šiam tikslui pasitarnaus ir Lietuvos Vyriausybės parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą įmonių apyvartiniam kapitalui ir investicinėms paskoloms, kurią šį mėnesį jau patvirtino Europos Komisija (EK). Parama bus teikiama MVĮ ir nuo krizės ypač nukentėjusioms didelėms įmonėms.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros inf.


Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Vaikų vasara muziejuje








Su Lietuvos vardu lūpose...

Su Lietuvos vardu lūpose...

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas...

Reklama