Kritęs vandens lygis upėse – besiartinančios hidrologinės sausros ženklas

Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), šiemet balandis prasidėjo vandens lygio kritimu, nors šio mėnesio vidutinis vandens lygis upėse įprastai būna didžiausias per visus metus. Pastaraisiais metais vasarą upes alina sausros, o žiemą, retai susidarant sniego ir ledo dangoms, hidrologinis režimas menkai tepapildomas maitinančiu vandeniu.

Kovo antroje pusėje, LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus duomenimis, didžiosiose upėse (Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu) vandens lygis nebuvo pasiekęs kovo mėnesio daugiamečio vidurkio. Dalies upių vandens lygis iš viso dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Pavyzdžiui, Nemune ties Druskininkais kovo antroje pusėje buvo stebimas vandens lygio pakilimas iki 90 cm, nors daugiametis vidurkis yra 100 cm. Balandį vandens lygis nuseko ir tesiekia 18 cm.

Balandžio pirmųjų savaičių situacija nė iš tolo neprimena įprasto hidrologinio režimo šiuo laikotarpiu. Dalyje upių (Ventoje ties Skuodu, Nemunėlyje ties Tabokine, Šventojoje ties Anykščiais ir Žeimenoje ties Pabrade) kol kas vandens lygis yra 30-70 cm mažesnis už vidutinį daugiametį šio mėnesio lygį. Neryje ties Vilniumi bei Jonava ir Nevėžyje ties Panevėžiu jis daugiau nei 100 cm žemesnis, o štai Nemune ties Smalininkais – net 258 cm žemesnis už vidutinę balandžio normą. Taigi upės praneša apie besiartinančią hidrologinę sausrą.

Strateginės komunikacijos skyrius