NAUJIENOS
Kaip nuversti valdžią

Kristina Paulikė: tie, kurie teigia, kad miestų bendruomenės nereikalingos, labai klysta

Kategorija:

Miestas:
Kristina Paulikė, nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2019 metų sausio dirbusi socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, šiuo metu yra Balsių  bendruomenės tarybos narė. Tad šįkart pokalbis sukasi ne apie šeimos ar socialinių problemų sprendimą, o apie miesto gyventojų bendruomeniškumą.
Kristina, jei teisingai supratau, jau kelintas mėnuo esate įsiliejusi į Balsių bendruomenę. Apie miesto bendruomenes yra įvairių nuomonių. Vieni teigia, kad tokių bendruomenių kaip ir negali egzistuoti, tad to judėjimo aktyvinimas – tik manipuliacijos, kiti tvirtina priešingai – jie įžvelgia didžiules perspektyvas tiek tvarkant aplinką, tiek sprendžiant socialines ir kitas problemas. O ką apie miesto bendruomenes manote Jūs?
Į Balsių bendruomenę įsiliejau tik prieš  du mėnesius. Esu išrinkta į  jos tarybą. Tačiau jausmas toks, lyg bendruomenėje būčiau labai seniai. Ir žinau kodėl taip jaučiuosi – dėl aktyvių, atsakingų ir bendruomeniškų narių, su kuriais gera veikti, kurti ir tiesiog būti.  Būtent tokie žmonės ir yra varomoji  bendruomenių  jėga.
Iš arti matau, ką gali ne tik kaimų, bet ir miestų bendruomenės.  Žinoma, miesto ir kaimo specifika šiek tiek skiriasi, tačiau visur gyvena ir veikia tie patys socialūs žmonės, kuriems būdingas aiškiai išreikštas bendrystės su kitais poreikis. Taigi tie, kurie teigia, kad miestų bendruomenės nereikalingos, labai klysta, nes tiek kaime, tiek mieste būtina spręsti socialines problemas, atstovauti ar paprasčiausiai kartu švęsti šventes.  
Balsių bendruomenę tikriausiai didžioji dalis Lietuvos žino  dėl mokyklos, o kuo dar ypatingi Balsiai? Kokiais darbais ir projektais galite pasidžiaugti? Kaip jie prisideda prie šioje sostinės dalyje gyvenančių žmonių gerovės?
Taip, būtent Balsių bendruomenės rūpesčiu pastatyta progimnazija, kurioje mokosi apie 1100 vaikų.  2017 m. buvo pasiektas Lietuvos rekordas. Didžiausias iš žmonių sudarytas ženklas „Balsiečių saulė“ būsimo Balsių   progimnazijos pradinio ugdymo skyriaus sklype, rankomis susikibo net 606 žmonės. Taip Balsių bendruomenė norėjo atkreipti vietos valdžios dėmesį į tai, kad vaikams reikia dar vienos mokyklos. Taigi  bendruomenės iniciatyva prieš pora savaičių pradėtas statyti šios mokyklos pradinių klasių padalinys.  Kad visi vaikai galėtų lankyti mokyklą arčiau savo namų, būtina ir gimnazija, todėl  inicijuosime ir jos statybas.  
Verta paminėti, kad Balsių progimnazijoje aktyvi bendruomenės narė įkūrė interjero dirbtuvėles, kuriose  darbščių  balsiečių pagaminti darbai puošia mokyklos erdves.
Galime didžiuotis Mitologiniu parku, kurį bendruomenė kūrė kartu su menininkais. Tai ne tik meno, bet ir socialinis reiškinys, skatinantis bendrauti, būti kartu, kurti ir puoselėti savo gyvenamąją aplinką. Mitologinį parką nuolat prižiūri bendruomenės nariai: sodinami nauji medeliai, genimi esami, tvarkomos žaidimų aikštelės, plaunamos ir dažomos skulptūros, renkamos šiukšlės, rekonstruojami pėsčiųjų takai. Visa tai bendruomenės savanorių dėka!
Labai daug dėmesio skiriame aplinkos priežiūrai, atvirų erdvių gražinimui.  2018 m., norėdami paminėti Lietuvos šimtmetį, Balsių bendruomenės savanoriai pasodino net 1000 krokų, o Romuvos (tulpių) kalnelį apsodino 500 tulpių. Nuolat savanoriai tvarko ir prižiūri visuomeninės paskirties 1,9 ha ploto sklypą, numatytą Balsių daugiafunkciniam centrui, kuriame šiuo metu yra Balsių turgelio vieta, futbolo aikštelė, maldos vieta. Kartu su Balsių progimnazija, padedant Balsių Šaulių būriui pradėjome kurti etno gėlyną. Jame augs ir žydės mūsų močiučių ir promočiučių augintos gėlės, kurias prižiūrės ir puoselės mokyklos vaikai ir bendruomenės nariai.
Negaliu nepaminėti bendruomenės organizuojamų kasmetinių renginių: Užgavėnes, kasmetinę Balsių  ir  Blukio deginimo šventes.
Svarbu tai, kad  planuojamus statyti objektus investuotojai derina su bendruomene. Bendradarbiaujame su VGTU, kurio studentai parengė projektus, skirtus daugiafunkciniam Balsių centrui. Labai daug klausimų deriname su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri įsiklauso, tariasi ir bendradarbiauja.

Kaip manote, nuo ko priklauso miesto bendruomenės veiklos sėkmė?
Sėkminga ir funkcionalia  bendruomene įvardinčiau tą, kurioje yra:
  • lyderis, aktyvi piliečių grupė (formalus bendruomenės centras), kuri sistemingai renkasi ir formuluoja bendruomenės poreikius;
  • veikia bent viena nevyriausybinė organizacija (bendruomenė, viešoji įtaiga, asociacija ar kt.);
  • veikia komunikacinė sistema (socialiniai tinklai, tiesioginiai ryšiai, sklaida interneto svetainėje, stenduose, įstaigose ir kt.);
  • puoselėjamos dvasinės vertybės, etnokultūra, todėl sukuriama palanki terpė bendruomenės nariui augti ir tobulėti;
  • vyksta  aktyvi įvairių kartų grupių, kaimynų, organizacijų tarpusavio sąveika (susitikimai, diskusijos, žygiai, išvykos, šventės ir kt.);
  • bendruomenės nariai pasitiki savimi ir savo kaimynais, vyrauja pagarba vienas kitam, tolerancija, empatija;
  • sprendimai priimami skaidriai, tariantis, vykdomos apklausos, viešinami sprendimai, finansinės ir veiklų ataskaitos, posėdžiai ir t.t. 
  • vyrauja socialinė tvarka (bendruomenės nariai laikosi susitarimų, taisyklių ir kt.) ;
  • bendruomenės nariai aktyvūs ne tik žodžiais, bet ir  darbais;
  • bendruomenės atstovai aktyviai dalyvauja sprendimų priėmime valdžios institucijose (įvairiose darbo grupėse, komisijose, pasitarimuose, NVO ir kitose tarybose).
Be viso to, ką išvardinau, bendruomenėms būtinas ir finansinis pastiprinimas. Deja, susiklostė situacija, kai ilgą laiką dėmesys buvo skiriamas  kaimo bendruomenėms, kurios turėjo ir vis dar turi galimybę pasinaudoti didžiule Europos Sąjungos parama.  Miestų bendruomenės tokių galimybių beveik neturi, išskyrus  galbūt VVG rėmimą, kuris turi savų paradoksų, pvz. Vilniaus miesto VVG nėra nė vienos bendruomenės, nors programa skirta būtent joms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos taip pat nėra pakankamos, o savivaldybių dėmesys šiam sektoriui bent jau iki šiol taip pat nebuvo nuoseklus.  Akivaizdu, kad miestų bendruomenėms būtinas gerokai didesnis finansavimas. Tikiuosi, kad požiūris į miestų bendruomenes pasikeis.
Nuo šių metų kovo įsigaliojo Bendruomenių plėtros įstatymas, kuriame numatyta Nacionalinė bendruomenių taryba ir Vietos bendruomeninių organizacijų taryba. Pastaroji bus sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu 3 metų kadencijai. Ne daugiau kaip pusę šios tarybos narių sudarytų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip pusę tarybos narių – vietos bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Taryba teiktų pasiūlymus savivaldybių institucijoms ir išplėstinėms seniūnaičių sueigoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių vietos bendruomeninių organizacijų veiklos skatinimo, iniciatyvų finansavimo tikslingumo, viešųjų paslaugų teikimo, atstovų delegavimo dalyvauti savivaldybių institucijų sudaromų komitetų, darbo grupių, komisijų darbe, vietos verslumo skatinimo ir kitų savivaldybės gyventojams svarbių reikalų bei viešųjų poreikių. Tikėkimės, kad ilgai lauktas įstatymas netaps tik deklaracijų rinkiniu, o savivaldybėms  bendruomenių balsas iš tiesų bus svarbus.
Minėjote, kad ėmėtės rengti bendruomenės projektus, kokios naudos tikisi bendruomenė iš šių projektų?
Pirmą darbą, kurį padariau, tai sukūriau naują bendruomenės interneto svetainę www.balsiai.org Taip pat spėjau parengti du skirtingus projektus, kurių vienas yra susijęs su bendruomeniškumo, kritinio mąstymo, sąmoningumo, pilietiškumo ugdymu, skirtingų kartų  ir bendruomenių bendradarbiavimo skatinimu. Tai daugiau socialinis, ugdomasis ir gerosios patirties sklaidos projektas.  Antras projektas susijęs su aplinkos bendruomenėje puoselėjimu, gražinimu, aktyviu jos narių dalyvavimu puošiant ir prižiūrint bendras erdves. Tikimės laimėti gamintojo Husqvarna  gaminius, skirtus prižiūrėti bendruomenės aplinkai.  Beje, abu šie projektai remiami verslo sektoriaus.
Kodėl Jūs pasinėrėte į bendruomenės veiklą?
Ne kartą juokaudama kėliau klausimą: kas ką persekioja,  ar mane visuomeninės veiklos, ar aš jas?  Ko gero čia abipusė prigimtinė trauka.  Nuo pat mažens nebuvau abejinga mane supančiai aplinkai: vaikystėje rūpinausi benamiais gyvūnais, mokykloje rūpėjo padėti atstumtiems vaikams, vėliau ėmiausi telkti kolegas įvairioms socialinėms ir švietėjiškoms veikloms, susibūrėme į nevyriausybinę organizaciją, o dabar, matyt, atėjo laikas skirti dėmesį ir bendruomenėms.  Man bendruomeniškumas – tai lyg socialiniai klijai, sutelkiantys didesnio tikslo link.  Iš patirties žinau, kad bendrumo jausmas pažadina drauge pasiekti tikrai neįtikėtinų dalykų.   
Ką patartumėte kitoms miesto bendruomenėms?
Žmonėms noriu palinkėti aktyviau burtis, telktis ir kartu ieškoti galimybių, kurios padėtų išspręsti vietos problemas.  Labai svarbu bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis ir dalintis gerąja patirtimi, problemomis, jų sprendimo būdais, kartų švęsti šventes ir t.t. Bendruomenės gali labai daug, nes jos yra arčiausiai žmonių ir žino jų poreikius. Ir labai svarbu suprasti, kad ne visada už tai, ką darai, turi tikėtis piniginio atlygio. Turi atsirasti ir tikėjimas, kad atsidūrus sunkioje situacijoje galėsi sulaukti pagalbos. Tokia į bendrąjį gėrį nukreipta nuoširdi ir neatlygintina iniciatyva ne tik stiprina visuomenės narių tarpusavio saitus, bet ir įgalina bendruomenės narius spręsti problemas, kurių pavieniui įveikti nepajėgtume. Funkcionali vietos bendruomenė yra svarbiausias pilietinės visuomenės elementas. Ir nepamirškime, kad bendruomeniški suaugę žmonės rodo pavyzdį jaunajai kartai.
Dėkoju už pokalbį ir sėkmės.

Karolina Baltmiškė

Panašus straipsnis:
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/deimante-radzvile-pirmasis-issukis-parodyti-kad-ir-jaunas-zmogus-geba-suburti-bendruomene-bendram-tikslui
 
 
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama