NAUJIENOS

Kontūrais Lietuvą primenantis Rokiškio rajonas

Kategorija:

Miestas:
„Rokiškio rajonas – tai Lietuvos atspindys ir ne tik savo kontūrais, primenančiais Lietuvą, bet ir verslumu. Rajone esančios stambios įmonės skatina ir smulkaus verslo, teikiančio joms reikalingas paslaugas, vystymąsi“, – pastebi Rokiškio rajono vadovai, dalindamiesi savo mintimis apie pasiekimus, iššūkius ir planus.  
Rajono meras Antanas Vagonis
Į politiką atėjau iš verslo. Kai pradėjau dirbti rajono meru, buvo suformuota nuomonė, kad iš provincijos visi išvažiuoja, viskas miršta, tad natūraliai kilo klausimas: ko aš čia atėjau? Niekas neturi noro, nekalbant jau apie užsidegimą, dirbti. Rajonas paskendęs didžiulėse skolose. Skolinimosi limitai pasibaigę. Iš pradžių padėtis atrodė beviltiška. O dar opozicija, kurią savivaldybei sukūrė susivienijusios verslo įmonės, skleidė ne pačias pozityviausias nuotaikas,  nes iki tol, turėdami pinigus, jie buvo įpratę savivaldai daryti netiesioginę įtaką. Pradžia buvo gana sudėtinga. Supratau, kad mano misija yra ne kažką pačiam padaryti, bet uždegti žmones, kad jie į viską, tarp to ir į darbą, pradėtų žiūrėti kitaip. Jau pirmieji žingsniai davė rezultatų. Žmonės pradėjo patikėti, kad viską galima pakeisti. Per gana trumpą laiką buvo atnaujinta ir atjauninta savivaldybės administracija. Vyresnio amžiaus specialistai pamatė, kad niekas nebenori taikstytis su jų darbo valandų atsėdėjimu ir pensijos laukimu. Padidėję reikalavimai paskatino jų apsisprendimą. Sunkiausia buvo atpratinti administracijos darbuotojus, kad kažkokios politinės jėgos, partijos, stovėdamos už nugaros, gali garantuoti darbe tinginystę.
Savivaldybėje pasikeitė požiūris į pinigus. Anksčiau visą laiką buvo įjungtas taupymo režimas. Taupė taupė ir 10 mln. eurų skolų pritaupė. Pradėjęs dirbti meru pasakiau: baikime taupyti pinigus, pradėkime juos racionaliai naudoti. Iki tol buvo taip: pinigus taupo, bet net nežiūrėjo, kaip vyksta viešieji pirkimai, kad viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, tuos pačius darbus dirbančios dvigubai ar net trigubai brangiau, negu kituose rajonuose. Pradėję nuo tokių nedidelių dalykų, 2016 m.  pamatėme rezultatą. Sugebėjome atsiskaityti su visais tiekėjais. Nepateisinama, kai savivaldybės kelių šimtų eurų skola verslo įmonėms tęsiasi po penkis ir daugiau metų. Tai verslui labai skaudus smūgis. Per porą metų su verslu sugebėjome visiškai atsiskaityti, o už atliktas paslaugas stengiamės kiek galima greičiau sumokėti. Savivaldybės veiklos finansinė dalis įgavo labai aiškią tvarką. Vien per kelių tvarkymo viešuosius pirkimus 2016 m. sutaupėme 200 tūkst. eurų. Tai leido papildomai sutvarkyti rajono kelių. Nekalbu apie melioraciją, kur tie patys darbai buvo padaryti 40 proc. pigiau. Ir kaip nesidžiaugti tais žmonėmis, kurie atsistojo prie viešųjų pirkimų vairo, kurie pradėjo rengti projektus.
 Jei 2016-ieji mūsų savivaldybėje buvo racionalaus pinigų naudojimo metai ir tas procesas jau įsitvirtino, šie metai paskelbti meilės darbui metais. Kiekvienas savivaldybės administracijos specialisto darbas turi būti padarytas su meile. Ir grįžtamąjį ryšį turime pajusti iš žmonių. Meras yra tarpininkas tarp administracijos darbuotojų ir žmonių, stebintis šį rezultatą. Jei žmonės džiaugiasi, kad savivaldybė labai greitai išsprendė jam rūpimą klausimą, vadinasi, administracijos darbuotojai dirba gerai. Mes nekėlėme milžiniškų uždavinių, o pradėjome pokyčius nuo labai paprastų žmogiškų dalykų.
Keičiantis požiūriui, atsiranda kitas suvokimas: mes, mūsų rajonas, mūsų Lietuva, mūsų pinigai. Tada lengviau įgyvendinti ir didelius projektus. 2015 m. pradėję statyti baseiną, planuojame jį šiais metais užbaigti. Tai rodo, kad dirbame komandoje. Joks meras nesugebės ateiti ir pastatyti. Meras yra žmonių jungiamoji dalis. Jis turi nueiti ir pas statybininką, ir pas ministrą, ir pas Seimo narį, ir pas darbuotoją ir sutelkti juos visus bendram tikslui. Per dvejus darbo meru metus supratau, kad mano darbo vieta – ne mero kabinetas.
Rokiškis yra pramoninis miestas, mano uždavinys pritraukti investuotojus, pasiūlant darbo jėgą, kvalifikuotus specialistus. Nors biudžeto formavimo metodika tam ir nėra palanki, mano tikslas – pasiekti, kad rajonas išgyventų be dotacijos. Šiuo metu mes patys į biudžetą susirenkame apie 60  proc. pajamų.
Ir migracija. Pasitikrinome, kiek žmonių išvyksta iš Rokiškio rajono. Penai išvyko 500 žmonių, bet nenutraukta nė viena atliekų surinkimo sutartis. Tai reiškia, kad šeima liko. Tas žmogus išvažiavo ieškoti geriau apmokamo darbo. Ir tai yra visiškai normalu. Mokėkite žmogui normalesnį atlyginimą ir jie sugrįš. Tik verslo kultūra Lietuvoje turi tobulėti. Pastebėjau, kad trečdaliu pigiau atlikusios darbus įmonės, darbuotojams mokėjo tokius pat atlyginimus, kaip ir anksčiau. Vadinasi, gaudamas didesnius pinigus, verslininkas darbininkui daugiau nemokėjo.
Tačiau yra ir gerų dalykų. Pernai gyventojų pajamų mokesčio rajone surinkta 370 tūkst. eurų daugiau. Tai reiškia, kad kažkam kažkur padidinti atlyginimai. Ir į rajoną atvyko apie 300 žmonių. Tik apie tai niekas nekalba.
Pokyčiai vyksta nuosekliai apgalvojus. Labai norėtųsi, kad ir Vyriausybė, imdamasi reformų, žmonėms nesukeltų šoko, o viską darytų laba motyvuotai. Socialinės įtampos didinimas blogiau nei grasinimas, kad tuojau mus užpuls rusai. Žmogaus saugumui svarbiausia saugi socialinė aplinka.
Mero pavaduotojas Egidijus Vilimas

Ne vieną kadenciją esu rajono tarybos narys. Esu dirbęs rajono meru, šioje kadencijoje – mero pavaduotoju. Kuruoju švietimą, kultūrą, socialinę apsaugą, jaunimo ir sporto reikalus.
Daug problemų yra socialinėje apsaugoje, nes labai neaiški valstybės politika. Kad ir vaikai. Institucinė globa stabdoma. Apgyvendinti vaikų globos įstaigose nebeleidžiama. Taryba priėmėme bent kelis pagalbos vaikui variantus. Nutarta suteikti paramą vaiko gyvenamajai vietai įrengti, o pilnametystės sulaukusiems globotiniams skirti paramą gyvenimo pradžiai. Tai šiek tiek skatina žmones tapti globėjais, nes mūsų manymu, pirmumas turi būti teikiamas ne šeimynoms, bet šeimoms. Lengviau prikalbinti žmones būti globėjais padeda ir padidėjusios išmokos. Pats asmeniškai važinėjau po rajoną, apie 30 žmonių kalbinau tapti globėjais. Per metus mokymus baigė 15 žmonių. Iš jų 12 yra pasiryžę į savo šeimą pasiimti vaikus. Valstybė turėtų ne mažinti globos namus, bet didinti žmonių, galinčių paimti vaikus laikinai ar nuolatinei globai, skaičių. Tada savaime sumažės globos namuose esančių vaikų skaičius.
Labai skaudi problema yra kūdikių globa. Logiškiausia būtų, jei imtųsi juos globoti panašaus amžiaus vaiką auginančios šeimos. Pats asmeniškai kalbinau apie 15 šeimų, bet nė viena jų nesutiko būti globėjais.
Reikalinga paprastesnė įsivaikinimo procedūra ir parama įsivaikinusiai šeimai. Juk yra šeimų, norinčių įsivaikinti vaiką, bet to padaryti jiems neleidžiama, nes per mažos jos pajamos. 
Manau, visi tie sunkumai kyla dėl to, kad sistema nėra įsisukusi. Tam reikia kokių trejų metų. Ir, ko gero, pati didžiausia blogybė – nepakankamas valstybės požiūris į šeimą. Juk vidutines pajamas gaunanti šeima, auginanti 4-5 vaikus, yra atsidūrusi ant skurdo ribos. Kiekviena daugiavaikė šeima yra paramos gavėja, o tai psichologiškai neigiamai veikia žmones. Tos šeimos, nors ir gali būti puikūs globėjai, to nesiima daryti, bijodami, kad aplinkiniai pasmerks: girdi, dėl pinigų vaiką pasiėmė.
Dalies tų problemų sprendimą savivaldybė spartina, nes perdavus savivaldai socialinių pašalpų mokėjimą, atsirado realių pinigų. Kai yra pinigų, gali ir padėti. Esame numatę priklausomybių turintiems žmonėms gydymą finansuoti, padėti sprendžiant kitas problemas.
Mane labai stebina noras Vaikų teisių apsaugos skyrių atskirti nuo savivaldybių ir padaryti kontroliuojančia institucija. Tai bus dar viena institucija, analogiška Nacionalinei žemės tarnybai. Smurtas prieš vaikus prasidėjo ne pernai ir juo labiau ne šiemet, todėl skubotomis reformomis jos nepanaikinsime. Stiprinti darbą su rizikos šeimomis reikia, bet tai neturi peraugti į neišanalizuotą vienos sistemos keitimą kita. Juo labiau institucija, kurios išlaikymui būtų reikalingi papildomi pinigai. Stengiamės į šių problemų sprendimą įtraukti mokyklas. Sutarėme, kad šią vasarą mokyklų komandos mažiausiai du kartus apsilankys probleminėse šeimose. Nesuprantu Seimo narių skleidžiamų nesąmonių, kad Vaikų teisių tarnybos turi budėti ištisą parą. Pagal nustatytą tvarką policija mažamečius vaikus turi paimti ir atvežti į ligoninės Vaikų skyrių. Nedarbo metu priimtas valstybės tarnautojo sprendimas negalioja. Tad jei ir budėtų naktį, priimti sprendimo negalėtų. Be to, iš namų, kuriuose kilęs konfliktas, paimtas vaikas būtinai turi būti apžiūrėtas medikų, nes maža, kas jam gali būti atsitikę.
Susirūpinimą kelia ir ketinimas panaikinti jungtines klases, neatsižvelgiant į savivaldybę. Pasienio rajonuose vaikai turi galimybę važiuoti tik į vieną pusę. Kelionė iki mokyklos gali trukti daugiau negu dvi valandas ir tiek pat iš mokyklos. Maksimali kelionės trukmė neturi būti ilgesnė kaip 45 minutė.
Rajone neblogai vyksta kultūrinis, sportinis gyvenimas, šiemet turėtume baigti statyti baseiną ir, manau, jauni žmonės įsikurtų Rokiškio rajone, jei tik būtų daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. Savivaldybė, nors kol kas šioje srityje didelių galių neturime, darome pagal galimybes. Tarybai nusprendus, kad savivaldybė kartu su ligonine finansuos būsimų gydytojų rezidentūra, per pastaruosius trejus metus į rajoną atvyko septyni jauni gydytojai.
Administracijos direktorius Valerijus Rancevas
Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbu nuo 2014 metų. Iki tol dirbau mero patarėju verslo ir investicijų klausimais.
Siekdami didinti savivaldybės administracijos veiklos efektyvumą pirmiausia peržiūrėjome funkcijų pasidalijimą. Tarp pirmųjų didesnių darbų buvo ir kelių tvarkymui skirtų lėšų panaudojimo pakeitimai. Kelių tvarkymas taryboje visą laiką sukeldavo audras, kodėl tvarkomi vieni, o ne kiti keliais. Tad buvo suformuota nauja kelių tvarkymo komisija, parengtas ir tarybai tvirtinti pateiktas kelių tvarkymo reglamentas, sudarytas tvarkytinų kelių sąrašas. Numatyta pirmumą teikti tiems keliams, prie kurių remonto prisideda gyventojai ir verslas. Tai suteikė aiškumo tiek tarybos nariams, tiek gyventojams.
Kitas žingsnis – peržiūrėti ES finansuotus projektai. Buvo sudaryta komisija, kuri apžiūrėjo ir įvertino visose seniūnijose atliktus ar atliekamus darbus. Pastebėjus broką, buvo kreipiamasi į rangovus jį ištaisyti, jei priežiūros terminas nepasibaigęs, kai pasibaigęs, lėšos darbams skiriamos iš biudžeto. Šios komisijos tikslas – išsaugoti tai, kas buvo padaryta įgyvendinant įvairius projektus, kad jie kuo ilgiau tarnautų rajono gyventojams.
Tačiau rengdamiesi 2014-2020 m. ES paramai gauti, susiduriame su dideliais keitimais. Neretai keičiami net patvirtinti aprašai, pagal kuriuose baiginėjami rengti projektai. Tenka vėl koreguoti, vėl gaištis laiką, išleisti pinigus. Nuo konkurso paskelbimo iki paraiškos pateikimo paprastai paliekami du mėnesiai, bet jei reikalingas techninis projektas, per tokį laiką jo parengti fiziškai neįmanoma. Pasirengti iš anksto jo negali, nes nesi tikras, kad tas projektas apskritai pateks tarp finansuojamųjų.  Norėtųsi konkretumo.  .
Kadangi nemažai problemų kildavo su viešaisiais pirkimais, atnaujinome viešųjų pirkimų komisiją  kompetentingais specialistais. Buvo keičiamos ir kitos buvusios neveiksmingos komisijos ar darbo grupės. Vienos atnaujintos, kitos panaikintos ar įsteigtos naujos.
Efektyviam darbui nepalankus administracijos darbo organizavimas. Savivaldybės administracijos centro darbuotojus tvarkė Personalo skyrius, o seniūnijose – seniūnijos. Dabar visą darbą atlieka Personalo skyrius. Sutvarkyti pareigybiniai nuostatai. Išgryninti etatai.
Nuo vasario mėnesio pasikeitus darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis atlyginimų skaičiavimo tvarkai, įkūrėme neformalią darbo grupę, kuri rengė kiekvienos pareigybės darbo įvertinimo metodiką. Per pirmuosius mėnesius pasistengėme, kad atlyginimai nesumažėtų, bet žmonės laukė algų padidėjimo. Matome, kad numatyti koeficientai nėra labai motyvuojantys geriau dirbti, tad dabar metodiką tobuliname. Tikimės, kad patobulintą atlyginimų skaičiavimo metodiką gegužės pradžioje galėsime patvirtinti.
Pasikeitus Administracinės teisės protokolų rašymo tvarkai, buvo patvirtintas specialisto viešajai tvarkai etatas. Tradiciškai, administracijos sudėtyje buvo ūkio tarnyba, kurioje nebuvo nė vieno valstybės tarnautojo.  Tarnyba pertvarkyta į Ūkio ir viešosios tvarkos skyrių, kuriame įsteigti vedėjo, vedėjo pavaduotojo ir specialisto viešajai tvarkai etatai.
Vieniems darbuotojams atsisakius pareigų, kitiems išėjus į užtarnautą poilsį, teko skelbti nemažai konkursų atsilaisvinusioms darbo vietoms užimti. Iš pradžių buvo būgštaujama, kad rajone trūksta kvalifikuotų specialistų, bet konkursų rezultatai parodė, kad baimintasi be reikalo. Dalis specialistų į Rokiškį sugrįžo iš didmiesčių. Manau, teigiamų pokyčių rajonai sulauks, jei bus priimtas įstatymas dėl vadovų kadencijų skaičiaus ribojimo.
Kadangi į savivaldybę ateina labai dideli dokumentų srautai, stengiamės, kad kiek galima daugiau dokumentų keliautų elektroninėje erdvėje. Iškart atsirado operatyvumas ir mobilumas, nes dokumentus matau ir su jais galiu dirbti net nebūdamas savivaldybėje.

Džiaugiuosi, kad vietoje ir laiku priimtas sprendimas atneša gerų rezultatų.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Velykis
Rokiškio rajono tarybos nariu esu renkamas nuo 1990 metų. O šioje kadencijoje esu paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Darbas savivaldyje gerai pažįstamas, nes nuo 2000 metų esu dirbęs seniūnu, mero pavaduotoju, meru. Pagal pasidalijimą funkcijomis esu atsakingas už kultūrą, švietimą, socialinius reikalus, vaikų teisių apsaugą, jaunimo ir sporto  reikalus.
Nors rajono švietimo įstaigų tinklas jau optimizuotas, bet mažėjantis vaikų skaičius verčia dar kelias mokyklas uždaryti. Tačiau tai darome planingai, mokyklos tam iš anksto parengiamos. Didžiąją rajono mokyklų dalį, pasinaudodami ES, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis, esame modernizavę. Labai svarbu, kad mokyklos ir fiziškai būtų patrauklios. Šiuo metu rajone turime 5 gimnazijas, 4 pagrindines mokyklas, 2 progimnazijas ir vieną pradinę mokyklą. Esamas vaikų darželių skaičius rajono gyventojų poreikius tenkina. Rokiškyje visiems vaikams, kurių tėvai pageidauja leisti į darželį, vietų užtenka. Darželiai yra ir didesniuose rajono miesteliuose. Iš viso turime 7 vaikų darželius. Išsaugojome ir muzikos ir choreografijos mokyklas. Švietimui skiriama kiek daugiau nei 50 proc. rajono biudžeto lėšų.
Turime pakankamai ir kultūros įstaigų. Išsaugotos ankstesnės tradicijos, tarp jų ir daug metų besitęsiantis teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Rajonas turtingas kultūros paveldu. Vienas pagrindinių – Rokiškio dvaras. Dvaras jau kuris laikas pritaikytas kultūros ir kitiems renginiams, turizmui, bet kasmet jį dar tvarkome, naudodami ES, valstybės ir biudžeto lėšas. Kitas rajonui svarbus paveldo objektas – Salų dvaras. Šiais metais jis bus pradėtas tvarkyti. Savivaldybė prisideda tvarkant bažnyčias.
Kalbant apie socialinius reikalus, Rokiškio rajono savivaldybė esame tarp mažiausiai šiems poreikiams sutaupančių savivaldybių, nes stengiamės, kad tos lėšos atitektų skurdžiau gyvenantiems žmonėms.

Genovaitė Paulikaitė
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žiniose"
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Reklama