Kažkaip neseniai bandžiau sutarti dėl susitikimo su vienu kunigu, ir pasiūliau jam laiką. Pašnekovas šyptelėjęs pasakė tuo metu negalįs, nes dirbąs su... komunistais. Aišku, abu pašmaikštavome, nes žinojome, kad kunigas tiesiog padeda vaikams pasiruošti pirmajai komunijai, ir kokia nors komunistų partija, ar komunizmo statyba čia nieko dėta.

Tačiau ne taip jau visiškai niekuo dėta. Komunija juk savo esme reiškia ne ką kitą, kaip susivienijimą arba bendrystę. Bendrystę simbolizuoja ir įvairūs komunaliniai ūkiai, komunalinis transportas... Skandinavijos šalyse mažos žmonių bendrijos oficialiai vadinamos komunomis.

Komunizmo idėja taip pat kilo iš bendruomenės reikalų tvarkymo. Suprantama, politiniai komunistai visiškai diskreditavo bendruomenės idėją ir komunizmą pavertė totalitarinės, laisvė ir žmogaus teises pamynusia sistema. Komunizmo minėjimas šiandien bent jau mums turi tik negatyvią prasmę. Net komunistų partijų transformacija, prasidėjusi prieš tris dešimtmečius komunizmo prestižo nepataisė – politika nuo komunizmo dažniausiai buvo linkusi atsiskirti. Komunizmas nemirė galutinai, didžiausia pasaulyje politinė partija, vadovaujanti didžiausiajai pasaulio valstybei, yra komunistų partija. Jei ji ir išnyks, tai, matyt, su visa šalimi.

O ar mums dėl to reikia gėdintis Šventosios Komunijos? Aišku, ne, nes mes – tikintieji katalikai – matyt, geriau įprasminame tikėjimo bendriją, kurioje esame. Taigi, ne žodyje esmė, o jo interpretacijoje.

Tad jau žinome, kas yra komunistai, mokame atsikirsti ir išsiaiškinti. Kur kas sunkiau su fašizmu. Mūsuose, o dar labiau už mūsų rytinių sienų netrūksta pagundų kokius nors savo priešininkus apšaukti fašistais. Fašistai – tai dažniausiai kokie nors blogiečiai, ypač blogiečiai, teigiantys kad reikia naikinti priešus ir nekęsti komunistų... nors abiejų ideologijų šaknys panašios.

Tenka pripažinti, kad fašizmo ištakos daugeliui Lietuvoje nėra gerai žinomos. Nelabai daug kas gali paaiškinti, ką gi tas fašizmas reiškia? O jis kilo iš keisto daikto pavadinimo.

Lazdelių ryšulėlis su tame pat ryšulėlyje esančiu kirveliu Senovės Romoje buvo vadinamas fascija. Manoma, kad labai senais etruskų kultūros laikais kirvelis ir lazdos buvo tvarką saugančio būrio ginklų komplektas. Pats ryšulėlis simbolizavo tvirtą ir teisingą valdžią. Tvarka ir teisingumas, ne kitaip. Buvo populiarus Romos imperijos įvairių lygių valdžios ženklas. Benito Mussolini ir jo pasekėjai, savaip mylėję antikinę Romą, šį tvarkos ir teisingumo simbolį padarė savo partijos emblema ir tuo būdu tapo fašistais. Pačiame fašizme nėra užprogramuoti nei Italijos fašistų, nei Vokietijos nacių nusikaltimai, Hitleris savęs tikru fašistu niekada ir nelaikė, čia veikiau sovietinės propagandos gebėjimas fašistais vadinti visus savo priešus.

Komunistų partija diskreditavo bendrystę, fašistų partijos – profanavo tvarkos ir teisingumo sintezę. Nacių simbolika, žinia uždrausta, komunistų nepageidautina, fašizmo simboliai tebėra naudojami.

Minėtoji fascija puošia pirmojo JAV prezidento paminklą, yra ne vieno Amerikos teisės universiteto emblemose (teisingumas). Valstybinės kai kurių Skandinavijos institucijų institucijos – ypač policijos struktūros taip pat savo herbuose turi minėtus lazdelių ryšulėlius. Nieko blogo – tai tvarkos apsauga. Tvarka kai kada asocijuojasi su bausme – Rusijoje fascijos yra  kalėjimų ir kitų laisvės atėmimo struktūrų emblemose. Įdomi rusiška fašizmo mutacija.

Bet dar įdomesnė lietuviška. Įdėmiai pažvelgę į Didįjį Vilniaus herbą jame rasime tą pačią daug kartų minėtą fasciją. Štai kaip!

Tikra tiesa, kad Vilnius nėra kuo nors Mussolinio ideologiją mylintis miestas. Ryšulėlis čia veikiau yra teisingumo ar teisėsaugos simbolis, atsiradęs dar, berods, Abiejų Tautų Respublikos laikais. Tačiau šiandien, kai valdžia ir visuomenė pasidarė tokia jautri paminklams ar įrašams antkapiuose, heraldikos „įdomybės“ gali tapti nesusipratimų ar kivirčų užuomazgomis. Kaip sako patyrę politikai, visokių minčių kyla...

Nesiūlau kaip nors imti ir keisti fasciją kokiu „neutraliu“ tvarką bei teisingumą įgyvendinančiu įnagiu (geriau alyvos šakelė nei antrankiai) ar po nakties parodyti publikai pakitusį herbą, bet kitais atvejais, ypač kuriant šiuolaikinę heraldiką, geriau pastudijuoti, ką vieni ar kiti simboliai reiškia.

Egidijus Vareikis