Kokia bus šalies gyventojų sveikata po 10 metų?
  NAUJIENOS

Kokia bus šalies gyventojų sveikata po 10 metų?

Kategorija:

Džiugu, kad praėjusį antradienį pagaliau į Seimą atnešta Lietuvos sveikatos programa 2013-2023 m. Po pateikimo Seimo nariai jai pritarė ir priėmė svarstymui. Ruošdami šią labai svarbią šalies žmonėms programą, rengėjai atliko didelį ir labai svarbų darbą. Gaila, kad žiniasklaidoje nebuvo daug informacijos apie tai, kad yra ruošiama ši programa ir kas ją ruošia. Susibūrę į visuomenines  organizacijas ir  neorganizuoti visuomenės nariai galėjo pateikti daug vertingų pasiūlymų programos rengėjams. Dabar ši programa LR Seimo narių rankose ir jie prisiims atsakomybę už Lietuvos žmonių sveikatą per artimiausią dešimtmetį. Leiskite nors ir kiek pavėluotai pareikšti keletą samprotavimų, kurie gali padėti LR Seimo nariams lengviau apsispręsti.

Tarp daugelio programos teigiamų aspektų ir didelės jos apimties norisi atkreipti dėmesį į keletą kritikuotinų principinių momentų:

1.      Programa parengta atsižvelgiant į Europos komisijos nuorodas, pateiktas 2007 metais, tiksliau į 4 prioritetą ,,Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Tai be jokios abejonės labai svarbus principas, tačiau jis labai keistai atrodo, kada ligų prevencijai yra skiriamas tik 1proc. (po 10 metų, programos veikimo pabaigoje numatomas padvigubinama – 2 proc.) viso sveikatos apsaugos sistemos finansavimo. Palyginus tai su automobilių eismo sistemą tai sukeltų šypseną, nes būtų labai panašu į vairuotojo gebėjimų stiprinimą, nekreipiant dėmesio į automobilio ir kelių būklę.

2.      Skaitant programą krenta į akis  labai daug lozunginių frazių, pasigendama  konkrečių programinių  priemonių. Pavyzdžiui, „Siekiant Programoje nustatyto strateginio tikslo, būtinas visuotinis Vyriausybės, visų ekonomikos sektorių, bendruomenių ir šeimų sąjūdis šalies gyventojų sveikatos labui“, tačiau niekur neužsimenama apie kokį nors konkretesnį tarpžinybinio ir tarpsektorinio vyriausybės ir visuomenės bendradarbiavimo mechanizmą.

3.      Skyriuje „Programoje vartojamos sąvokos“ nėra aiškinamos pačios svarbiausios – sveikatos, sveiko žmogaus, nacionalinių sveikatos išteklių, dvasinės, psichoemocinės sveikatos ir kt. sąvokos. Tokių sąvokų (kartu ir su jomis susijusių problemų aptarimo), kaip natūralioji medicina, papildomoji ir alternatyvioj medicina, tradicinė medicina iš viso nėra, nors šios sąvokos apibrėžtos, paaiškintos ir naudojamos pagrindiniuose PSO ir ES programiniuose dokumentuose.

4.      Kalbant apie Lietuvos gyventojų Sveikatos programos iki 2023 m. strateginius tikslus kažkodėl  išnyksta gyvenimo kokybės sąvoka, nenagrinėjamos galimybės prailginti brandaus amžiaus žmonių darbingo gyvenimo trukmę.

5.      Neužsimenama apie priimto prieš dvidešimt metų Lietuvos Sveikatos apsaugos sistemos įstatymo tolimesnio tobulinimo būtinumą.

6.      Skyriuje „Pagrindinės Lietuvos sveikatos 1998–2010 m. programos  nesėkmės“ nagrinėjamos tik gretutinės problemos apeinant pagrindinę – sveikatos apsaugos prioritetų problemą. Leiskite priminti, kad pagal ankstesniąją programą patologijos valdymui buvo skiriama net keliasdešimt kartų daugiau lėšų ir dėmesio negu visuomenės sveikai gyvensenai ir ligų prevencijai. Todėl kaip ir ankstesnėje taip ir dabartinėje programoje pagrindinis dėmesys ir toliau skiriamas ligų diagnostikai ir gydymui, o apie sveikatos tausojimą ir stiprinimą tik gražiai šnekama.

Nesileidžiant į platesnes diskusijas tenka konstatuoti, kad pateikta Seimui programa iš esmės nesiskiria nuo ankstesniosios. Vadovaujantis šia programa bus sunku tikėtis kokių nors ženklesnių permainų mūsų sveikatos apsaugos sistemoje.

 

Prof. Algimantas Kirkutis

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų prezidentas 


Reklama