Daiva Beliokaitė: ne valstybė gelbsti kalbą, o kalba gelbsti valstybę
2022 m. Gegužės mėn. 25 d.
Vaida Ambrasaitė: tikiu, kad lietuvių kalba yra ateities kalba
2022 m. Gegužės mėn. 22 d.
Visi sako, kad karo nenori... Bet paskui karo dalyviams stato paminklus. Visi sako... Bet kodėl taip dažnai sako, kad nekariauti neįmanoma.
Išties karus sukelia ir juos vykdo žmonės, o ne kažkokios anoniminės gamtos ar antgamtinės jėgos, atsirandančios prieš žmogaus valią. Sprendimas eiti į karą ne tik racionalus, bet ir labai emocionalus. Valstybių ir bendruomenių lyderiai įtikina žmones, kad čia ir dabar yra prasmė aukotis ir kentėti dėl idealų.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo aišku, kad galingųjų šalių vadovai didelio karo nenorėjo. Korespondencija tarp vokiečių kaizerio Wilhelmo ir jo giminaičio caro Nikalojaus II rodo, kad abu stengėsi sulaikyti austrus ir serbus nuo karo veiksmų. Tačiau didesne dalimi valdovų ego ar savitas garbės ir patriotizmo supratimas, o gal ir patarėjų mąstysena stūmė juos karinių, o ne diplomatinių sprendimų link.
Operacija Barbarossa, 1941 metais vykdyta prieš Sovietų Sąjungą, kilo iš noro ne nugalėti Rusiją, bet ją priversti paklusti Hitlerio globalaus pasaulio pertvarkymo planui ir pažaboti komunizmą. Reikėjo ne ilgo karo, o greito apsisprendimo Maskvoje. Stalinas gi sugebėjo karo atvejui sukurti Motinos-Rusijos įvaizdį, kuris veikė stipriau nei komunizmo sistemos gynimo poreikis. Tad nacizmo karas prieš komunizmą virto Vokietijos karu su Rusija. Hitleris glorifikavo savąją rasę, bet Motinos-Vokietijos įvaizdžio taip ir nesukūrė, o didžiojo fiurerio vokiečiai galiausiai ir nebegynė. Fiureris nepakilo iki Motinos-Tėvynės, nepaisant didelio noro ir arogancijos. Kuri tauta – vokiečiai ar rusai dėl liguistų savo vadų sprendimų nukentėjo labiau, galima ilgai diskutuoti, tačiau faktas, kad visas kančias ir praradimus nulėmė ne kokie ekonominiai išskaičiavimai, o paranoiškos emocijos pradžioje dalintis Lenkiją ir Europą, o paskui viena kitą.
Emocingai pradėtas ir tęstas Korėjos karas. 1950 metų vasarą Šiaurės Korėjos vadovybė nusprendė suvienyti šalį „išvadavimo karu”, tačiau amerikiečiai sureagavo pernelyg skausmingai ir išnaudojo Jungtines Tautas, kad ši savo sprendimais taptų jau nebe neutraliu arbitru, bet kariaujančia puse. Šiaurės Korėjos agresija ir pernelyg karingas Jungtinių Tautų atsakas sukėlė karą, kuriame tiesiog nebegalėjo rastis aiškaus laimėtojo. Prasidėjo ilga sekinanti kova su daugybe aukų ir beveik nuliniu rezultatu. Karo stovis tebesitęsia iki šios dienos, o šiandien jis stiprinamas aiškiu Šiaurės Korėjos branduoliniu šantažu.
Vietnamo kare net penki JAV prezidentai savo sprendimais klampino šalį į pavojingą avantiūrą. Neįvertino Azijos realijų, nepasimokė iš prancūzų pralaimėjimų tame pačiame Vietname, pavertė JAV dalyvavimą Vietname iš politinės-diplomatinio proceso į tikrą karą, kuriame norėjosi pasiekti karinę pergalę tuo tarpu iš tikro reikėjo ne karinio, o politinio sprendimo. Karas galiausiai buvo pralaimėtas.
Jugoslavijoje tik Tito asmenybė saugojo vienoje vietoje visą tautų ir tikėjimų mišinį, kuris valstybės vadovui mirus, išsigimė į karą. Serbų, tokių kaip Miloševičius ir Karadičius pastangos galiausiai sukėlė serbų karą prieš visus likusius. Šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų agresorius patyrė nesėkmę, tačiau didele visuomenės kančių kaina.
Indijos ir Pakistano santykiai - tai nesibaigiantis konfliktas tarp musulmonų ir induistų, konfliktas, kurio negalima išspręsti vien geografiniu žemėlapio perbraižymu. Tai karas ne dėl susitarimo ar visuomenės norų patenkinimo bet karas dėl pergalės, tik pergalė yra sprendimas, o kadangi ji, esant dabartinei jėgų sanklodai, negalima, negalimas ir sprendimas. Nė vienos pusės lyderiai neparodo pakankamai tikėtino noro tartis ir nekariauti. Tai kas rodoma yra veikiau „rodymas“, o ne tikros intencijos. Abi šalys, turinčios tam tikrą branduolinį potencialą, veikiau provokuoja karą, o ne siūlo branduolinį atgrasinimą. Galiausiai viskas suvedama į „nulinės sumos“ žaidimą – galimas tik vienų laimėjimas kitų pralaimėjimo sąskaita, abipusis laimėjimas nenumatomas.
Vidurio Rytų politinė situacija anksčiau taip pat priminė „nulinės sumos“ žaidimą: kiekvienas turėjo žinoti, kas yra jo „geriečiai“ ir kas „blogiečiai“. Modernųjį karą visą laiką laimėdavo žydai, tad arabai natūraliai suprato, kad toks karas, su aiškiais savaisiais ir priešininkais jiems nieko gero neduos. Žymiai efektyvesnis yra karinis-politinis chaosas su „išblukusiomis“ ribomis tarp civilių ir kovotojų.
Saddamas Husseinas ne kartą vedė savo tautą į karus, kuriuose, tiesa sakant, didelių dividendų negavo. Musulmonų karas su musulmonais (Irakas-Iranas, bei Irakas-Kuveitas), karas prieš kurdus, galiausiai pralaimėjimai Jungtinių Tautų remiamai koalicijai – tai tikrai gėdingi karai, nors sukelti su didele nacionalinio pasididžiavimo pompa. Net 2003 metais, turėjęs galimybę taikiai pasitraukti, Saddamas pasirinko karo galimybę, kuri virto ir šiandien nesibaigusia krize.
Rusai Afganistano karą pradėjo kaip „techninį perversmą“ ignoruodami galimybę, kad Afganai gins ne konkrečius valdžioje esančius asmenis, bet savąjį tikėjimą. Jų tikėjimo pranašumas galiausiai lėmė ir techninę pergalę. Čečėnijoje pasiekta techninė pergalė prieš „nenaudėlius“. Moralinė taip pat? Vargu.
Galima tęsti ir tęsti... Ir įsitikinti, kad karas – ne technikos reikalas, jis kyla iš širdies.
Egidijus Vareikis
Seimo narys
Panašūs straipsniai:
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-kirgizija-%E2%80%93-gvatemala-%E2%80%93-italija
https://manokrastas.lt/straipsnis/ligoniai-valdzioje-%E2%80%93-valdzios-ligos
https://manokrastas.lt/straipsnis/visa-teisybe-apie-juos
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-liberija-%E2%80%93-indija-%E2%80%93-pasaulis-
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-sajunga-%E2%80%93-jungtine-karalyste-%E2%80%93-ukraina
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-turkija-%E2%80%93-alzyras-%E2%80%93-rusija
https://manokrastas.lt/straipsnis/toks-israiskingas-raitelis
https://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-iranas-ir-sirija-%E2%80%93-graikija-%E2%80%93-taivanis-(kinijos-respublika)
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-sajunga-%E2%80%93-sakartvelas-%E2%80%93-etiopija-
http://manokrastas.lt/straipsnis/raudonodziu-vado-ispirka
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-kinija-%E2%80%93-albanija-%E2%80%93-jav-ir-iranas
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-ir-kinija-%E2%80%93-moldova-%E2%80%93-kazachstanas
http://manokrastas.lt/straipsnis/technologinio-spionazo-politikos-vingiai
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-sudanas-%E2%80%93-globalus-saugumas-%E2%80%93-kinija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-europos-parlamentas-%E2%80%93-indija-%E2%80%93-%E2%80%9Eolimpines%E2%80%9C-zaidynes
http://manokrastas.lt/straipsnis/ar-nato-gins-svedija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-ir-europos-taryba-%E2%80%93-australija-%E2%80%93-austrija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-ir-europos-taryba-%E2%80%93-australija-%E2%80%93-austrija
http://manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-pietu-afrika-%E2%80%93-siaures-koreja-%E2%80%93-pasaulio-ekonomika
http://manokrastas.lt/straipsnis/(nevisai)-juokinga-politika
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-japonija-%E2%80%93-kazachstanas-%E2%80%93-terorizmas
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-alzyras-%E2%80%93-tailandas-%E2%80%93-iranas
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/pietus-su-prezidentais
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-rusija-%E2%80%93-ispanija-%E2%80%93-indija-ir-pakistanas
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/kinija-%E2%80%93-nuolaidu-sezono-pabaiga
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-kinija-%E2%80%93-izraelis-ir-palestinos-autonomija-%E2%80%93-centrines-afrikos-respublika
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/juodosios-juros-papludimiai
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/geopolitikos-diagnostika-davosas-%E2%80%93-venesuela-%E2%80%93-afganistanas-
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/prognozuojami-2019-metu-pokyciai-tarptautineje-politikoje
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/taivanas-kinijos-respublika-%E2%80%93-ukraina-%E2%80%93-gabonas
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/trorizmas-2019
http://www.manokrastas.lt/straipsnis/sankcijos-jums-%E2%80%93-sankcijos-mums
Tris pirmuosius vasaros trečiadienius – birželio 1, 8 ir 15 dieną 10 val. ryto Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pačius mažiausius vaikučius su mamytėmis ar tėveliais kviečia į premjerą „Muzika mažoms ausytėms...
Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina didelį tarptautinį skaitymo skatinimo projektą ,,Europa skaito ir kuria“. Šiomis dienomis Ignalinoje vieši grupė projekto partnerių iš Italijos,...
2022 m. gegužės 24 d. ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Vitražo salėje pristatyta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengta...
Kol Vokiečių gatvė laukia baigiamų projektuoti pokyčių, Vilniaus savivaldybė žalias jos erdves užsės mėlynomis ir geltonomis gėlėmis – Taikos ir vilties pieva turėtų pražysti liepą ir žydėti iki pat rudens. Per visą Vokiečių gatvę...
Panevėžio sporto centro krepšinio treneriai Tadas Mykolaitis ir Žydrūnas Valuckis svečiavosi lopšelyje-darželyje „Vaikystė“. Susitikimo metu treneriai mažuosius panevėžiečius supažindino su krepšinio sporto...
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, stipriai keičiasi mūsų šalies mokyklose bei universitetuose besimokančio jaunimo pokalbių temos ir net vertybės: šiandien jie vis garsiau kalba apie saugumą, meilę, pagalbą vienas kitam, aukojimą bei...
Antradienį vartus oficialiai atvėrė Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos sporto aikštynas. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva pertvarkytas stadionas priims per 1000 gimnazijos mokinių ir Žirmūnų bendruomenės narius. 2350 kv. m ploto...
Dauguma personalo atrankos specialistų teigia, jog integruotos komunikacijos profesionalų poreikis yra didesnis nei šiuo metu darbo rinkoje vyraujanti pasiūla. Kas parodo, jog sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms ir pakitus...
Tris pirmuosius vasaros trečiadienius – birželio 1, 8 ir 15 dieną 10 val. ryto Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pačius mažiausius vaikučius su mamytėmis ar tėveliais kviečia į premjerą „Muzika mažoms ausytėms...
Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka įgyvendina didelį tarptautinį skaitymo skatinimo projektą ,,Europa skaito ir kuria“. Šiomis dienomis Ignalinoje vieši grupė projekto partnerių iš Italijos,...
2022 m. gegužės 24 d. ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Vitražo salėje pristatyta Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengta...
Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios...
Po pandemijos pauzės vėl atsivėrus pasauliui daugiau lietuvių ima dairytis atostogų ar antrojo būsto užsienyje. Akiratyje dažnai atsiduria objektai esantys Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipia dėmesį, kad...
Šiuo metu beveik 100 darbuotojų Vilniuje turintis mokėjimų platformos „Nuvei“ padalinys nemažina augimo ir plėtros tempų Europoje ir atidaro naują biurą. Pernai rudenį Kanados „Nuvei“ įsigijus...
Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių nesugebėjo deramai suvaldyti savo finansų. Tą liudija įvairių tyrimų rezultatai: 25–30 proc. Lietuvos gyventojų apskritai neturi jokių...
Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto...
Gegužės 23-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Didžiasalyje gyvenanti Regina Lukšėnas. Stiprios sveikatos, šviesių dienų, žmonių gerumo ir Dievo palaimos jai linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus...
G.Stonkutės garbe skamba Lietuvos himnas. FOTO: IBA Pirmą kartą pasaulio bokso čempionatų istorijoje skambėjo Lietuvos himnas. Lietuvos boksininkė Gabrielė Stonkutė iškovojo aukso medalį Stambule vykstančiame pasaulio moterų bokso...
Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konkursas į Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorius. Jį laimėjo 42 metų Asta Sakalauskienė. A. Sakalauskienė Šiaulių universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį, informatikos bei...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com