NAUJIENOS

Kodėl šešerių metų vaikui verta būti pirmoku?

Kategorija:

Miestas:

XXI amžiuje gyvenimo kontekstai ir aplinkos taip pasikeitė, kad daug pamatinių asmenybės vystymuisi svarbių gebėjimų vaikai įgyja iki šešerių metų. Neuromokslininkų nuomone, vaikai nuo trijų iki šešerių metų ypač imlūs naujai patirčiai, todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu sudaryti tinkamas, palankias vaikų ugdymuisi sąlygas. Jeigu to neužtikriname, vėliau tai padaryti gerokai sunkiau, nes vaikas jau gali būti išsiugdęs netinkamų gebėjimų, kuriuos perugdyti ir pakeisti gali būti labai sudėtinga.

Dabartinis šešiametis yra akylesnis, mobilesnis, intelektinės veiklos aplinkiniame pasaulyje sutinkantis gerokai daugiau nei panašaus amžiaus vaikas prie trisdešimt ar penkiasdešimt metų. Dėl šios priežasties daugelis šešerių metų vaikų tokius gebėjimus kaip laisvas judėjimas, kalbėjimas, pasirūpinimas švara, socializacija, kūrybiškumas jau yra išsiugdę. Tokio amžiaus vaikas labiau kontroliuoja savo emocijas, gali jas lengviau išreikšti; gali pats užsiimti, veikti arba žaisti žaidimą apie trisdešimt minučių; savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, kurias gerai žino; kopijuoja žodžius, domisi rašymu; atpažįsta žinomas raides knygose, aplinkoje, ant pakuočių, bando skaityti; taria daugumą garsų, žino 3000–5000 žodžių. Vaikas geriau supranta žodinius praeities ar ateities įvykių paaiškinimus; geba perteikti patirtį sudėtingesniais sakiniais, laikydamasis įvykių sekos; palygina skirtingo dydžio objektus. Išskiria dienos laiką (rytas, popietė, vakaras). Tiksliau lanksto, kerpa, pjausto (su peiliu, kurio galas apvalus), klijuoja. Spontaniškai išsamiai papasakoja dienos įvykius, įvardija savo nuotaiką, jausmus. Kai šeimoje reiškia savo nuomonę, tai lengviau daro ir grupėje bendraamžių. Geriau supranta, ką jau moka atlikti, ir ką dar reikia išmokti. Mokosi palaikyti draugystę, ieškodamas kompromisų. Atsižvelgdamos į tokius vaikų gebėjimus, daugelio Europos Sąjungos šalių švietimo sistemos yra priėmusios privalomą pirmos klasės lankymą mokykloje nuo šešerių metų amžiaus.

Tokio amžiaus vaikai, jeigu ugdymosi aplinka yra saugi, jiems pritaikyta, atitinkanti jų poreikius, gali gerai jaustis ir statytis vertybinį ir kultūrinį pamatą, suprasti pastangų prasmę bei užduoties atlikimo skonį. O visa tai ir sudaro mokymosi prasmę bei gerą savijautą ugdymo įstaigoje. Šešiamečiai gali užmegzti socialinius ryšius, prisiimti atsakomybę, yra geranoriški ir atviri ugdymo patirčiai. Visos šios savybės ir sudaro galimybę pasinerti į atviras ugdomąsias veiklas. Svarbu parinkti tinkamus, į vaiką orientuotus ugdymo būdus ar strategijas, suteikti jiems tinkamą ir savalaikę pagalbą. Žinoma, paankstinus ugdymą vieneriais metais, reikėtų pritaikyti ir ugdymo aplinkas, erdves jaunesniems vaikams, pavyzdžiui, atsisakyti keturiasdešimt penkių minučių pamokų, nes laikas, skirtas ugdymui(si), turėtų būti lankstesnis. Be to, pabrėžiama ir meninio ugdymo reikšmė, skatinamos veiklos gimtąja ir užsienio kalba; labiau individualizuotas ugdymas, pabrėžiamas mokymasis savo tempu (turėtų būti palankus jaunesnio amžiaus vaikams), kai daugiau laiko ir dėmesio skiriama turiniui suprasti, išanalizuoti iš įvairių perspektyvų.

Apibendrindama norėčiau atkreipti dėmesį, kad dalis mokslininkų diskutuoja dėl vaikų ugdymo(si) teisės ir poreikio nuo dvejų metų amžiaus, o mes Lietuvoje jau labai ilgą laiką vis dar kalbame, ar ne per anksti būti pirmos klasės mokiniu nuo šešerių metų. Dauguma vakarų Europos valstybių – paankstintas ugdymas gyvuoja dešimtmečiais. Vaikų ugdymą paankstino ir Lietuvos kaimyninės valstybės, tokios kaip Latvija ir Lenkija. Tyrimais įrodyta, jog kuo anksčiau vaikas pradeda ugdytis tinkamoje, palankioje aplinkoje, tuo rečiau paauglystėje mažiau patiria mokymosi nesėkmių, susijusių su skaitymo ir rašymo gebėjimais. Ugdymo ankstinimo klausimas aktualus ir dėl sudėtingėjančio turinio, pavyzdžiui, jau pradinėje mokykloje rekomenduojama mokytis dviejų užsienio kalbų (šiuo metu taip mokosi vaikai Suomijoje, Airijoje, Ispanijoje), todėl tam tikrai reikėtų ruoštis ir Lietuvoje. Reikėtų neužmiršti, kad vaiko įsisavinti ir įsisąmoninti mokymosi procesai būtų ilgalaikiai ir tvarūs, reikia nemažai laiko, net ir tuo atveju, kai ugdymo aplinka yra palanki, todėl buvimas ugdymo įstaigose nuo jaunesnio amžiaus yra tinkama priemonė visa tai išsiugdyti.

prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė
VDU Švietimo akademijos dėstytoja, 
Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė


Reklama