NAUJIENOS

Kodėl paplūdimys geriau už raudų aikštę?..

Kategorija:

Miestas:
Tikriausiai visi gerai žinome liaudies išmintį, teigiančią, kad kaip šauksi, taip atsilieps. O tai reiškia, kad išgirstame tik savo balsą, kuris, tarytum, veidrodyje atsispindi kitų žmonių poelgiuose, žodžiuose.

Taigi ir mūsų reakcija į Lukiškių aikštėje įrengtą paplūdimį – tik mūsų pačių vidinio pasaulio atspindys.
Pirmiausia – pagalvokime, kam tarnauja mūsų požiūris į istoriją. Nesakau, kad nereikia gerbti žuvusiųjų, nereikia justi jiems dėkingumo, bet lygiai taip pat turime gerbti gyvuosius ir justi jiems dėkingumą, kad jie yra mūsų gyvenime. Mes kiekvienas vykdome savo misiją šioje žemėje. Vieni atėjo žūti, kiti – žudyti. Atėjo budelis, atėjo ir auka. Kiti atėjome gyventi. Todėl kažkurią vietą sieti su pagarba žuvusiems, manau, mūsų taurumo ir dvasingumo nei padidina, nei sumažina.

Jei paplūdimio negalima rengti vien todėl, kad vieta susijusi su pokario kovomis, tada labai reikėtų paieškoti vietos, kurioje per tūkstančius metų nebūtų  žuvusiųjų ir nužudytųjų. Visiškai pritariu Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žodžiams, kad atėjo laikas parodyti, kad esame dėkingi už laisvę, dėl kurios jie žuvo. Ir dar daugiau, kiekvienas savo rytojų kuriame savo emocijomis, mintimis ir žodžiais. Taigi paplūdimys – lakmuso popierėlis šiuo momentu savo keliamiems tikslams pasitikrinti. Jei eidami pro miesto centre įkurtą paplūdimį pajuntame gerą jausmą, vadinasi, mūsų tikslas matyti laimingą rytdieną, su laisvais vienas kitą gerbiančiais ir mylinčiais žmonėmis, vadinasi, mes jau išsilaisviname iš iliuzijų ir šablonų, kad turi būti tik taip ir ne kitaip. Gyvenimo pagrindas – įvairovė ir džiaugiamės ją galėdami pažinti.

Jei mums maloniau toje vietoje prisiminti pokario metų žuvusiuosius, vaizduotėje pamatant išdarkytus kūnus, pajuntant pyktį, gailestį, vadinasi, neretai net patys to nesuvokdami, programuojame panašius įvykius ir tai vietai „dovanojame“ pliūpsnį žemos vibracijos energijos, kuri, pasiekusi tam tikrą konsistenciją, gali materializuotis.
Be abejo, kiekvienas žmogus turi teisę rinktis. Man maloniau matyti laimingus žmones, smagiai bežaidžiančius vaikus. Taigi esu už paplūdimį, o ne už raudų, kančios ir sielvarto energija persmelktą raudų aikštę. Su meile ir dėkingumu lenkiuosi tiems, kurie paaukojo savo gyvybes vardan to, kad būtume laimingi. Vargu ar bent vienas jų kovojo vardan to, kad panašūs įvykiai pasikartotų. Jie norėjo, kad rytdienos gyvenimas būtų laimingesnis. Mums duotas šansas laiminga gyvenimą kurti per laimingas ir džiaugsmingas akimirkas.

Karolina Baltmiškė
 

Reklama