Kodėl nesulaukiame pokyčių arba giminių ir draugų pajūris
  NAUJIENOS

Kodėl nesulaukiame pokyčių arba giminių ir draugų pajūris

Kategorija:

Miestas:

Lietuva giminių kraštas – tai niekam ne paslaptis. Pajūris – ne išimtis. Kai gyventojai emigruoja, tie giminės dar labiau suglaudžia pečius, susikimba rankomis ir taip apraizgo vietos savivaldos politikus, kad jie netik ką nors pakeisti, bet ir „štiš‘ pasakyti nebegali. „Jūs, politikai, čia esate tik laikinai, tik ketveriems metams, užtat mes, valdininkai, amžini. Ir mūsų vis daugėja...“

 

Šventa teisybė. Kai Savivaldybėje, lyg toje pirštinėje, nebeužtenka vietos įdarbinti savus, tam yra dar valdomos ir kitaip prižiūrimos įmonės, reikalingos bendrovės. Visa miesto „viršūnėlė“ yra labai smagiai susivijusi tarpusavyje į sunkiai išnarpliojamą mazgą. Kai vyro, žmonos, sūnaus, tetos, pusseserės giminystės nebeužtenka, nulemia seni sentimentai klasės ar kurso draugams ir, aišku, saviems partijos nariams. Tik ne „kožnampabožnam“.

Rašydama Jums apie KRATC aferą, sporto reformą, šiek tiek kilstelėjau giminių ir partiečių pavardžių sąrašą. Pamiršau paminėti, kad bute, kuriame kadaise gyveno direktorius, šiukšlių tvarkymo miesto bosas Šarūnas Reikalas, yra registruota asociacija „Klaipėdos apskrities koordinacinis centras“. Centrui vadovaujanti direktorė Roma Stubrienė pluša direktoriaudama Klaipėdos technologijų parkui. Tas parkas toks svetingas,

Kad priglobia UAB EMTN, o ta, kaip ir dera „giminei“, ima ir sukuria KRATC-ui naująją internetinę svetainę. Visi patenkinti, nes „pateptieji“  be darbo ir išskirtinių šiltnamio sąlygų niekada neliks.

Gal atmenate tokias Lypkių, Jakų bendruomenes, kurios kovojo už savo gyvenamosios aplinkos kokybę, nuo savų sklypų vertę? Po dešimtmečiais trukusių kryžiaus kelių didesnę pergalę pasiekė Lypkiai su jos aktyviste Aldona Toliušiene, sugebėję gauti gyventojų iškeldinimui skirtas kompensacijas. Jakai, protestavę prieš plastiko gamyklas, naujas cheminių medžiagų bendroves šalia gyvenvietės, taip ir liko prie suskilusios geldos–nuvertėjusių sklypų, triukšmo, kvapų. Bet ne visi pralaimi. Štai naujakurė Girulių bendruomenė ir jos pirmininkas Rimantas Gedrimas, kuris be visuomeninių pareigų bendruomenėje, yra ir KRATC direktoriaus pavaduotojas, šventai tiki, kad jei alergiškiems triukšmui naujiems Girulių gyventojams trukdo geležinkelis ir miškas – tereikia tik išskirsti 30 hektarų pajūrio ruožo žaliojo masyvo bei geležinkelį nukreipti tolyn! Nieko nuostabaus, juk Giruliuose gyvena ir svarbiausi Klaipėdos žmonės –architektai, direktoriai, valdančiųjų partiečiai.

Ar galėtų, sakykime, miesto valdžia, meras imti ir kažką dėl taršos nurodinėti Laisvajai ekonominei zonai (LEZ), kuri jau tapo mažąja Jonava, kai LEZ bosas – buvęs miesto meras Povilas Vasiliauskas, o pati jo valdoma LEZ bendrovė – viena didžiausių Džiazo festivalio, kuriam vadovauja dabartinio mero žmona Inga Grubliauskienė, rėmėjų. Ar jūs bent sapne įsivaizduojate tokį Klaipėdos verslininko atsakymą: „Neremsiu ir nesiruošiu tų festivalių finansuoti“?

Vienas miesto dienraštis kažkada labai gražiai aprašė, kaip buvęs ilgametis meras Rimantas Taraškevičius bendrauja su tvoros kaimynu AB „Klaipėdos vanduo “generaliniu direktoriumi Leonu Makūnu. Šitiek metų kartu, tad ar reikia stebėtis, kad Liudmila Makūnienė dirba savivaldybėje, o uostamiesčio „Vandenys“ ne tik Priekulės, bet ir viso Klaipėdos rajono vandeniuką pilsto. Vilniečiai neatmeta galimybės, kad greit ir sostinė gali tapti uostamiesčio vandentiekininkų padaliniu. Apetitas didėja, o klaipėdiečio piniginė, po tokios plėtros šią vasarą vandeniui brangus, plonėja.

Dar noriu pasidžiaugti, kad savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės vyras Giunteris Zauka,  niekada nesiuntinės savo CV, ieškodamas tolimųjų reisų vairuotojo darbo. Dirbo savivaldybės

Valdomame Klaipėdos autobusų parke, dabar „Klaipėdos energijoje“. Negi gaila, kad žmogui gerai? O gal piktinatės ir stebitės, kad iki gyvenimo galo savivaldybės finansus tvarkančios Aldonos Špučienės vyras Algirdas vadovauja „Klaipėdos vandenų“ gamybai? Taigi jis ne vienintelis direktorius pas generalinį Leoną! Jie ten tokie septyni nykštukai-direktoriai. Bus jų ir daugiau, juk rajoną po sparnu ima „Vandenys“. O ko stebėtis, kad miesto tvarkymo skyriaus vedėjos vyras yra „Registrų“ centro Klaipėdos skyriaus direktorius, o liberalcentristas Saulius Budinas iš boulingo verslo tiesiai į „Regitros“ vadovus Klaipėdoje nutūpė? Niekas neprisimena, kad tuo metu jo bendrapartietis palangiškis Raimundas Palaitis vidaus reikalų ministru dirbo. Treniruokitės ir jūs, mušdami kėglius. Konkursus įveiksite užsimerkę... Beje, minėtojo R. Palaičio žmona šiuo metu taip pat vienam Klaipėdos miesto savivaldybės skyriui vadovauja.

Tai tik dalis nedidelio „giminių“ sąrašo.

Po kiekvienų rinkimų, kuriuose klaipėdiečiai atiduoda balsus kardinaliai ir amžinai įsitvirtinusiems liberalams, sunku ką nors pakeisti. Juk, kaip sakė ta tvirta ir nepaskandinama Liepų gatvės 11 valdininkė: „politikai laikini, o šaknis tvirtai suleidę pasodinti savi – amžiams...“

 

Lilija PETRAITIENĖ,

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė,

Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė

 

 

Aukso vertės verslas...

Šiukšlių mafijos ištakas uostamiestyje dar prieš dešimtmetį aprašė klaipėdietis Jonas Dirginčius. Viliuosi, kad pilietiškas miestietis gyvas ir sveikas. Sugrįždama dešimtmetį švenčiančio  KRATCO gimimo ir klestėjimo istorijos   pateiksiu Jums, skaitytojai,  naujus skaičius, vertingas dovanas ir laiminguosius, kurie net loterijose nedalyvaudami, tampa miesto turtuoliais.

 

Oficiali  pradžia 2003 metai.

 

2003 m. kovo 5 dieną nežinomi asmenys, (buvę bei dabar valdžioje esantys teigia nieko neprisimenantys), sukūrė steigimo aktą, įstatus, o po trijų savaičių, 2003 metų kovo 25 dieną, valstybės įmonėje Registrų centre įregistravo UAB“ Klaipėdos  atliekų tvarkymo centras . Dar po kelių savaičių, 2003 m. balandžio 4 d., bendrovė užregistruota  net ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Tačiau tik po trijų mėnesių Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba, kurioje tuo metu valdančiąją daugumą sudarė liberalios krypties partijos, nutarė įsteigti KRATC. Įdomu, kam  buvo nutarta steigti įmonę, kuri jau buvo įsteigta? Dėl vieno naujo žodžio „regioninis“? Kas ją įkūrė ir užregistravo šiandien neprisimena (ar nenori prisiminti?) nei dabartinis UAB KRATC direktorius Šarūnas Reikalas, nei idėjinis šios bendrovės krikštatėvis Vidmantas Plečkaitis, nei tuometinis savivaldybės meras Rimantas Taraškevičius.

 

„Greituoju būdu“

 

2003 m. kovo mėn. 27 d. Liberalų ir centro sąjungos nario  V. Plečkaičio teikimu miesto Taryba pritarė savivaldybės valdomos įmonės UAB „Krašto atliekų tvarkymas“ reorganizavimui.

2003 m. balandžio 29 d. savivaldybė nutarė savo valdomą  įmonę  UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas” reorganizuoti  išdalijimo būdu ją skaidant  UAB Klaipėdos pavojingų atliekų aikštelė (vėliau pakeitusi pavadinimą į UAB „Klaipėdos toksika”) ir KRATC. Kam to reikėjo – visiškai neaišku, nes  atskirtoji kompanija ir toliau sėkmingai vysto savo veiklą, dirba tame pačiame Dumpių  kaime.

2003 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba priima sprendimą, kuriuo pritarta KRATC steigimo sutarčiai.

Sprendimo projektą Tarybai pristatė Milda Petrauskaitė, dabartinio KRATC valdybos narė.

Unikalu ir neįtikėtina, bet septynių savivaldybių atstovai pasirašė steigimo sutartį, kurioje parašyta, kad be savivaldybių bendrovėje yra dar 24 akcininkai - juridiniai ir fiziniai asmenys. Tačiau nenurodyta, kas jie tokie. Steigimo sutartyje nėra nei vardų, nei pavardžių, nei įmonių pavadinimų. Nors akcinių bendrovių įstatymas reikalauja steigiant įmonę nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, o įmonėms – pavadinimą, įmonės kodą, registracijos adresą.

 

Julių Janonį prisiminus

 

Klaipėdoje turime tokio anksti mirusio revoliucionieriaus, proletariato šauklio vardu pavadinta gatvę. Jo eilėraščiai manęs nežavėjo, bet reikėjo tarybinėje mokykloje juos žinoti. Kaliau taip, kad ir šiandien naktį pakelta, padeklamuočiau ištraukas iš „Naujo ryto“, Janonio dievinamo „Internacionalo“ . Kai kapsčiau šią šiukšliną istoriją, galvoje skambėjo posmai “Kas buvo nieks, tas taps viskuo“, O juk tai rytas, naujas rytas aušta..!“ Rytojus šiukšlių verslui išaušo 2003-iųjų kovą., kai buvo pažeistas akcinių bendrovių steigimo įstatymas.  Nes KRATC-e nebuvo nei steigėjų , akcininkų vardų, pavardžių, asmens kodų,  nenurodytas bendrovės kodas, registracijos adresas.

Ši  a „ naujo šiukšlių  ryto“ aferos dalis mane  labiausiai ir glumina. Kažkokie asmenys bei įmonės, kurių nei pavadinimai, nei pavardės viešai neskelbiamos, atsidūrę reikiamoje vietoje, reikiamu laiku,  jau 10 metų lobsta visų klaipėdiečių sąskaita. Juk už kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų tapę KRATC akcininkais, jie  šiuo metu  gali tikėtis dešimteriopos grąžos!

 

 Kapitalo augimas

 

 Nuo 2003 metų, kuomet akcinis KRATC kapitalas tebuvo 2,8 mln. litų, privačių akcininkų dalis sudarė 7,5 proc., iki 2008 metų pabaigos, kai KRATC balansinė vertė pasiekė 43,4 mln. Lt, privačių akcininkų turto vertė, sudaranti 5,5 proc. akcijų, išaugo nuo 210 tūkst. Lt, iki 2,4 mln. Lt.

2012 m. KRATC kapitalas siekė jau 74,8 mln. litų. Todėl pernai privačių akcininkų dalis jau buvo verta 4,1 mln. litų. Nieko sau biznis, nieko nedarant!

Kas gali paneigti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, turtiniais įnašais didindama akcinį kapitalą,  nesistengia išpūsti KRATC akcijų vertės? Ar kas nors gali tvirtinti priešingai, kad paskelbus privalomąjį pasiūlymą supirkti smulkiųjų akcininkų dalį, tiems nežinomiems smulkiesiems gali būti atsidėkota už kažkokias paslaugas?

 

Ne vien katinus dovanojam...

 

Perkaičiusi, kad buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius padovanojo uostamiesčiui mažosios skulptūros objektą – katiną, apsidžiaugiau. Nedidelė, bet tikrai reikalinga miestui dovana šalia Peliuko ar  Slibino senamiestyje. Bet šį kartą išsamiau apie ypač vertingas dovanas.

2004 m. balandžio 22 d., merui liberalcentristui Rimantui Taraškevičiui vadovaujant, Klaipėdos miesto taryba pritaria sprendimui skirti savivaldybės įmonės UAB „Klaipėdos turizmo informacijos centras“ patalpas UAB KRATC. Paprasčiau kalbant , padovanoja.  Šiuo metu šis istorinis pastatas yra UAB „Anabazis“, apie kurios įsteigimą tuojau papasakosime,  būstinė, o KRATC jaukiai glaudžiasi taip pat miesto savivaldybės dovanotame pastate Liepų gatvėje.

2004 m. rugsėjo 30 d., vicemeras liberalcentristas Vidmantas Plečkaitis, tuo metu laikinai ėjęs  mero pareigas, pateikė Tarybai sprendimo projektą, kad KRATC akcininkų susirinkime pats V. Plečkaitis būtų išrinktas  KRATC stebėtojų tarybos nariu.Po metų, 2005 m. kovo 9 d., KRATC įsteigė dukterinę įmonę UAB „Anabazis“, kurios visos 100 proc. akcijų priklauso KRATC. „Anabazio“  veikla – antrinių žaliavų tvarkymas, prekyba bei paslaugos. Vėliau buvo pakeistas „Anabazio“ statusas iš UAB į viešąją įstaigą.

Įdomu tai, kad „Anabazio“ finansinės ataskaitos nepateikiamos nei miesto Tarybai, nei savivaldybės administracijai. „Anabazio“ veikla pasirodė tokia pelninga, kad beveik iš karto pradėjo mokėti savo akcininkei KRATC dividendus. Nuo 2011 m. liepos 26 d. „Anabazio“ direktoriumi dirba tas pats V. Plečkaitis. Tiesa,  po metų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rekomendavo V. Plečkaičiui atsisakyti arba KRATC stebėtojų tarybos nario, arba šios bendrovės dukterinės įstaigos VšĮ „Anabazis“ direktoriaus pareigų dėl šių pareigų nesuderinamumo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų atžvilgiu. V. Plečkaitis atsisakė direktoriaus pareigų, tačiau liko KRATC stebėtojų taryboje.

 

Lilija Petraitienė

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė,

Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė

 


Reklama